Skydliaukės veiklos sutrikimai ir nėštumas (3688)

Ground Picture | Shutterstock.com

Skydliaukė yra maža drugelio formos liauka priekinėje kaklo dalyje, gaminanti hormonus. Skydliaukės hormonai kontroliuoja, kaip organizmas naudoja energiją, todėl jie turi įtakos beveik visų organų veiklai – net ir širdies darbui. Skydliaukės ligoms priskiriama visa grupė sutrikimų, pažeidžiančių šią endokrininę liauką.

Vidutiniškai 2–3 iš 100 nėštumų nustatomi skydliaukės sutrikimai (disfunkcija). Problemų kyla tuomet, kai skydliaukė gamina per daug arba per mažai hormonų.

Yra 2 pagrindiniai skydliaukės sutrikimų tipai:

• Per mažas šios liaukos aktyvumas ir atitinkamai mažas hormonų kiekis vadinamas hipotiroze (hipotiroidizmu). Dėl to daugelis organizmo funkcijų gali sulėtėti.
• Per didelis skydliaukės aktyvumas vadinamas hipertiroidizmu (tirotoksikoze), dėl jo gali paspartėti daugelis organizmo funkcijų. Tai reiškia, kad skydliaukė gamina per daug hormonų.

Net ir turint skydliaukės problemų, vis tiek įmanoma pastoti ir sėkmingai išnešioti vaisių, apsaugoti jo sveikatą nuolat tikrinant skydliaukės funkciją ir vartojant gydytojo paskirtus vaistus.

Skydliaukės hormonų funkcija nėštumo metu

Skydliaukė – tai kakle esanti liauka, gaminanti skydliaukės hormoną. Šis hormonas daugiausia kontroliuoja metabolizmą ir yra gyvybiškai svarbus užtikinant gerą sveikatą. Taip pat skydliaukės vaidmuo lemiamas ir nėštumo metu: hormonai yra labai svarbūs normaliam kūdikio smegenų ir nervų sistemos vystymuisi.

Skydliaukės hormonų kiekis pastojus padidėja. Hormonų kiekį kraujyje padidina du su nėštumu susiję hormonai: estrogenas ir žmogaus chorioninis gonadotropinas (hCG). Pastarasis dar vadinamas nėštumo hormonu ir organizme pradedamas gaminti pastojus.

Pirmąjį trimestrą, t. y. 3 pirmuosius nėštumo mėnesius, hormonai vaisių pasiekia per mamos placentą, todėl nėštumo pradžioje vaisiaus smegenų vystymasis priklauso nuo sėkmingo skydliaukės hormonų „tiekimo“. Maždaug 12 sav. vaisiaus skydliaukė jau pradeda veikti savarankiškai, tačiau dar iki maždaug 18–20 nėštumo savaitės vis dar nėra pajėgi pagaminti pakankamo kiekio hormonų.

Nepakankamas ir per didelis skydliaukės aktyvumas: įtakos turintys veiksniai ir simptomai

Nėščiosioms moterims galimi dviejų tipų skydliaukės veiklos sutrikimai: tai nepakankamas arba per didelis aktyvumas.

Nepakankamas skydliaukės aktyvumas hipotirozė (hipotiroidizmas)

Per mažą skydliaukės aktyvumą (hipotirozę) gali nulemti:

• Jodo trūkumas organizme;
• Esamas imuninis sutrikimas;
• Ankstesni skydliaukės pažeidimai.

Hipotirozės simptomai:

• Nuolat stinga energijos;
• Dažnai sušąlama;
• Plaukų slinkimas;
• Vidurių užkietėjimas.

Tiesa, kartais nejaučiama ir jokių skydliaukės nepakankamumo simptomų.

Padidėjęs skydliaukės aktyvumas (hipertiroidimas)

Jis dažniausiai diagnozuojamas esant būklėms, kai skydliaukė per daug stimuliuojama, pavyzdžiui, sergant Greivso (angl. Graves) liga.

Hipertiroidimo simptomai:

• Svorio kritimas;
• Karščio bangos ir šilumos netoleravimas;
• Aukštas kraujospūdis.

Skydliaukės veiklos sutrikimų poveikis vaisiui

Skydliaukės sutrikimai gali būti diagnozuoti dar iki pastojant arba išsivystyti jau nėštumo metu.

Hormonų lygio pokyčiai vaisių gali veikti skirtingai, priklausomai nuo sutrikimo dydžio ir gydymui vartojamų vaistų.

Diagnozuoti skydliaukės problemas nėštumo metu gali būti sunku dėl padidėjusio skydliaukės hormonų kiekio ir kitų simptomų, kuriuos nulemia tiek pats nėštumas, tiek ir skydliaukės sutrikimai.

Negydoma hipotirozė (nepakankamas skydliaukės aktyvumas) gali lemti:

• Persileidimą;
• Priešlaikinį gimdymą;
• Per mažą kūdikio svorį gimimo metu;
• Intelekto vystymosi sutrimimus.

Negydomas arba netinkamai gydomas hipertiroidizmas (padidėjęs skydliaukės aktyvumas) gali nulemti šiuos sutrikimus:

• Sutrikdyti vaisiaus augimą, lemti vaisiaus augimo sulėtėjimą;
• Priešlaikinį gimdymą;
• Tachikardiją (tai pagreitėjęs širdies plakimas, diagnozuojamas, kai širdies susitraukimų dažnis viršija 100 k./min.);
• Lemti preeklampsiją;
• Nulemti vaisiaus žūtį gimdoje.

Kokie tyrimai pasitelkiami skydliaukės veiklai tirti ir kada jie reikalingi?

Pirmiausia atliekamas kraujo tyrimas. Reguliariai tirti skydliaukės veiklą svarbu, jei priklausote rizikos grupei ir laukiatės.

Tyrimai dažniau atliekami, jei:

• Moteris jaučia tam tikrus skydliaukės veiklos sutrikimų simptomus;
• Anksčiau pačiai moteriai ar kažkam iš šeimos narių buvo diagnozuotas skydliaukės veiklos sutrikimas;
• Buvo atlikta skydliaukės operacija;
• Nustatytas skydliaukės išvešėjimas / padidėjimas (gūžys, struma).
• Moteris yra patyrusi persileidimą ar priešlaikinį gimdymą;
• Buvo diagnozuotas nevaisingumas;
• Moteris serga 1-ojo tipo cukriniu diabetu;
• Nustatytas antsvoris arba nutukimas;
• Amžius – 30+ metų.

Kaip nėštumo metu gydomos skydliaukės ligos?

Hipotirozės (skydliaukės nepakankamumo) gydymas

Jei skydliaukės funkcija yra nepakankama, gydytojas gali skirti vaistą tiroksiną. Idealiu atveju šiuos vaistus reikėtų vartoti dar prieš pastojant: tai padeda optimizuoti skydliaukės hormonų kiekį.

Taip pat patariama reguliariai atlikti skydliaukės funkcijos tyrimus: tai leidžia patvirtinti (arba paneigti), jog skydliaukės hormonų lygis atitinka rekomenduojamus kiekius.

Kaip minėta, jei per mažas skydliaukės hormonų lygis nereguliuojamas, gali kilti nėštumo komplikacijų, pavyzdžiui, galimas persileidimas, priešlaikinis gimdymas, taip pat kūdikis gali gimti per mažo svorio, gali sutrikti jo intelektinė raida.

Hipertiroidizmo (per didelio skydliaukės aktyvumo) gydymas

Jei nustatytas skydliaukės veiklos suaktyvėjimas, gydytojas gali skirti vaistų, blokuojančių skydliaukės hormonų gamybą. Dažniausiai skiriamas vaistas propiltiouracilas.

Jei nėštumo metu hipertiroidizmas negydomas, kūdikiui gali išsivystyti tachikardija, jis gali gimti per mažo svorio arba anksčiau numatytojo termino, taip pat vaisius gimdoje gali žūti.

Skydliaukės funkcijos ir jodo trūkumo nėštumo metu ryšys

Hipotirozė organizme išsivysto dėl per mažo jodo kiekio. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) nėštumo ir žindymo laikotarpiu rekomenduoja kasdien suvartoti ne mažiau kaip 250 mikrogramų (mcg) jodo.

Suaugusiems žmonėms jodo RPN – 150 mcg. Tarptautinių organizacijų rekomenduojama jodo RPN nėščiosioms – 220–290 mcg, o žindančioms moterims – 290 mcg. Tiesa, Lietuvos akušerių ginekologų draugijos parengtose Nėščiųjų ir žindyvių mitybos rekomendacijose nurodoma 200 mcg norma, tad svarbu, kad ji nebūtų mažesnė. Vadinasi, laukiantis ir maitinant krūtimi jodo poreikis beveik padvigubėja.

150 mcg jodo yra ir nemažos dalies nėščiosioms skirtų maisto papildų sudėtyje, kitą kiekį reikia gauti su maistu.

Ar po gimdymo skydliaukės funkcija normalizuosis?

Įprastai po kūdikio gimimo skydliaukės funkcija normalizuojasi. Tačiau maždaug 1 iš 20 gimdžiusių moterų gali išsivystyti nuolatiniai skydliaukės veiklos sutrikimai (tai vadinama pogimdyminiu tiroiditu).

Kartais, jei moteris planuoja pastoti, gydytojas gali rekomenduoti tęsti gydymą ir vartoti skydliaukės hormonus. Kūdikiui gimus, reikia tartis su gydytoju, koks gydymo būdas būtų efektyviausias. Taip pat gydytoją reikėtų informuoti, ar žindote, ar maitinate kūdikį pieno mišiniu: priklausomai nuo to gydymo metodai gali būti šiek tiek koreguojami.

nėštumas, skydliaukė, skydliaukės ligos ir nėštumas