Jodo trūkumas nėštumo ir žindymo metu

Prostock-studio | Shutterstock.com

Mitybos reikšmė nėštumo metu ženkliai išauga. Būsimosios mamos žino, kad pastojus organizmui būtina folio rūgštis, vitaminas D bei geležis (jos stingant, gali išsivystyti nėščiųjų anemija), tačiau vis dar per mažai dėmesio skiriama ne mažiau svarbiam mikroelementui jodui, skatinančiam vaisiaus smegenų vystymąsi. Jodo trūkumas ateityje gali lemti ir vaiko mokymosi sunkumus.

Svarbu žinoti, kad nėščiosioms ir žindančioms moterims jodo poreikis ženkliai išauga – joms šio mikroelemento reikia daugiau.

Kas yra jodas?

Jodas yra mūsų organizmui svarbus mikroelementas. Jo randama maisto produktuose, papilduose, vaistuose, dezinfekcinėse priemonėse ir kt. Mūsų organizmas naudoja jodą skydliaukės hormonų gamybai. Be reikiamo jodo kiekio skydliaukė negalėtų tinkamai funkcionuoti.

Gera žinia – jog išsivysčiusių pasaulio šalių (taip pat ir Lietuvos) gyventojams retai kada nustatomas didelis jodo trūkumas.

Jodo trūkumo simptomai

Lėtinis nuovargis;
Sumažėjęs darbingumas;
Nervingumas;
Jautrumas;
Svorio augimas;
Suprastėjusi odos būklė;
Vidurių užkietėjimas;
Depresija;
Sumažėjęs vaisingumas, negalėjimas pastoti ir kt.

Kuo jodas svarbus nėščiųjų mityboje?

Jodas yra būtinas skydliaukės hormonų, kurie užtikrina sklandžią medžiagų apykaitą, vaisiaus augimą ir vystymąsi, gamybai. Jodas ypač svarbus planuojant nėštumą ir pirmąsias 16 nėštumo savaičių: šis mikroelementas užtikrina sveiką kūdikio smegenų vystymąsi.

Taip pat, tikėtina, nedidelis jodo trūkumas nėštumo metu ateityje vaikui gali nulemti nedideles mokymosi ir elgesio problemas, tačiau gali ir niekaip nepaveikti. O štai ženklus jodo trūkumas gali padidinti rimtų vaiko mokymosi problemų tikimybę, lemti žemesnį intelekto koeficientą.

Didelis jodo trūkumas nėštumo metu gali padidinti tikimybę, kad vaikas ateityje turės klausos sutrikimų. Tačiau apskritai nenustatyta, kad jodo trūkumas padidintų apsigimimų riziką.

Dėl žemo skydliaukės hormonų lygio gali ne tik sulėtėti vaisiaus augimas, bet ir padidėti priešlaikinio gimdymo rizika.

Kai kurie tyrimai parodė, kad dėl ženklaus jodo trūkumo naujagimis gali gimti negyvas arba žūti gimdymo metu (bet, kaip minėta, didelis jodo deficitas pasitaiko labai retai).

Jodas žindymo laikotarpiu

Kūdikiai visą reikiamą kiekį jodo gauna iš motinos pieno (arba pieno mišinio). Jodo kiekį motinos piene lemia žindyvės mityba. Žindant kūdikį svarbu, kad organizmas gautų pakankamai jodo.

Moterys, besimaitinančios vegetariškai ar veganiškai, iš maisto gali gauti mažiau jodo.

Kokios yra rekomenduojamos jodo paros normos (RPN) nėštumo ir žindymo laikotarpiu?

Tarptautinių organizacijų rekomenduojama jodo RPN nėščiosioms – 220–290 µg (mikrogramų, mcg), o žindančioms moterims – 290 µg. Tiesa, Lietuvos akušerių ginekologų draugijos parengtose Nėščiųjų ir žindyvių mitybos rekomendacijose nurodoma 200 µg norma, tad svarbu, kad ji nebūtų mažesnė.

Suaugusiems žmonėms jodo RPN – 150 µg.

Vadinasi, laukiantis ir maitinant krūtimi jodo poreikis beveik padvigubėja.

Kaip žinoti, ar organizmas gauna pakankamai jodo?

Paprastas būdas praturtinti mitybą jodu – naudoti joduotą druską gaminant ir gardinant maistą.

Taip pat galite vartoti maisto papildus, skirtus planuojančioms pastoti ar nėščiosioms, kuriuose yra reikiamas jodo kiekis (bent 150 µg). Tiesa, būtina skaityti papildų etiketes – kai kuriuose jų jodo gali apskritai nebūti.

Tinkamiausias prenatalinių vitaminų jodo šaltinis yra kalio jodidas.

Jei jums buvo diagnozuoti skydliaukės veiklos sutrikimai ar skydliaukės liga, prieš pradėdamos vartoti jodo papildus, geriau pasitarkite su gydytoju. Taip pat vienas iš papildomų tyrimų nėštumo metu gali būti skydliaukės hormonų lygio nustatymas.

Kodėl jodo lygis organizme gali sumažėti?

Mažą jodo kiekį organizme gali nulemti ir jodo trūkumą sukelti nepakankamas šio mikroelemento kiekis, gaunamas su maistu ar papildais.

Žmonės, kurių organizme jodo atsargos ir taip nedidelės, dar labiau jas sumažinti gali valgydami tam tikrus maisto produktus. Švieži lapiniai kopūstai, kininiai bastučiai ir špinatai laikomi goitrogenais, slopinančiais jodo pasisavinimą.

Reikėtų vengti ir sojų produktų, nes juose esantys izoflavonai trikdo jodo pasisavinimą.

Ar žemas jodo lygis organizme daro kokią nors įtaką bandančioms pastoti poroms?

Jeigu organizme nėra pakankamai jodo, gali sumažėti skydliaukės hormonų kiekis (šis klinikinis sindromas dar vadinamas hipotireoze arba hipotiroidizmu). O jei skydliaukės hormonų kiekis yra mažas, natūraliai moterims gali būti sunkiau pastoti.

Taip pat dėl mažo skydliaukės hormonų kiekio didėja ir persileidimo tikimybė.

Kas gali lemti padidėjusį jodo kiekį organizme nėštumo metu?

Yra ir kita medalio pusė – per didelis jodo kiekis organizme. Jį gali nulemti:

Skydliaukės veiklos sutrikimai;
Vaistų, kurių sudėtyje yra daug jodo, vartojimas;
Išoriškai vartojamų antiseptikų, kurių sudėtyje yra jodo, tepimas ant odos, ir kt.

O su maistu perdozuoti jodo – labai sudėtinga, nebent kasdieniame racione yra labai daug produktų, kuriuose gausu jodo – tai žuvis, jūros dumbliai, pieno produktai.

Hipertiroidizmas – būklė, kai skydliaukė į kraują išskiria per daug hormono tiroksino, o tai gali neigiamai paveikti tiek nėščiosios, tiek ir vaisiaus sveikatą. Pavyzdžiui, vaisiaus skydliaukė gali tapti per didelė: kai kuriems naujagimiams dėl to gali kilti kvėpavimo ar rijimo problemų.