Vaisiaus augimo sulėtėjimas (8)

Natalia Deriabina | Shuttetstock.com

Vaisiaus augimo sulėtėjimas (angl. fetal growth restriction, FGR) yra būklė, kai vaisius gimdoje yra mažesnis, nei turėtų būti atsižvelgiant į nėštumo savaičių skaičių (vadinamąjį gestacinį amžių). Augimo sutrikimas nustatomas, kai vaisiaus svoris yra mažesnis nei 10 procentilių. Kitaip tariant, tai reiškia, kad vaisius gimdoje sveria mažiau nei 9 iš 10-ies to paties gestacinio amžiaus kūdikių.

Šaltinių duomenimis, vaisiaus augimas sutrikęs 3–7 proc. visų atvejų.

Vaikelio augimas gimdoje gali sulėtėti bet kurį nėštumo trimestrą bei gali daryti įtaką bendram vaisiaus ūgiui ir svoriui, audinių ir ląstelių augimui, lemti įvairias problemas ateityje, ir kt.

Tačiau reikia turėti omenyje, kad kai kurie naujagimiai yra tiesiog smulkūs natūraliai, ir tai nereiškia, kad jie turės kokių nors sveikatos problemų.

Kas sukelia vaisiaus augimo sulėtėjimą?

Vaisiaus augimo sulėtėjimą gali nulemti įvairūs veiksniai, įskaitant placentos ir virkštelės patologijas (kai placenta yra blogai prisitvirtinusi arba ribojama kraujotaka per virkštelę), su motinos ir vaisiaus sveikata susiję faktoriai, jų sąveika.

Vaisiaus augimo sulėtėjimas: su motina susiję veiksniai nėštumo metu

• Aukštas kraujospūdis, širdies ir kraujagyslių ligos;
• Gestacinis (nėščiųjų) diabetas;
• Anemija (mažakraujystė);
• Lėtinės plaučių ar inkstų ligos;
• Autoimuninės ligos, pavyzdžiui, vilkligė;
• Labai mažas kūno svoris;
• Antsvoris ar nutukimas;
• Prasta mityba;
• Alkoholio vartojimas;
• Narkotikų vartojimas;
• Rūkymas ir kt.

Vaisiaus augimo sulėtėjimas: su vaisiumi susiję veiksniai

• Daugiavaisiais nėštumas (jei moteris laukiasi dvynukų ar trynukų, jų svoris natūraliai bus mažesnis);
• Infekcijos;
• Įgimtos ligos, pavyzdžiui, širdies yda;
• Genų ar chromosomų sukeltos problemos.

Kokie simptomai rodo, kad vaisiaus augimas yra sulėtėjęs?

Akivaizdžiausias simptomas, rodantis, kad vaisiaus augimas yra sutrikęs – gestacinio amžiaus vidurkio neatitinkantis svoris.

Kai vaisiaus augimas sulėtėja, nėščia moteris įprastai nejaučia jokių simptomų.

Tačiau šie tipiniai požymiai, signalizuojantys apie sulėtėjusį augimą, dažniausiai pastebimi jau po gimimo:

• Mažas naujagimio svoris;
• Žemas cukraus kiekis kraujyje;
• Žemesnė kūno temperatūra;
• Aukštas eritrocitų (raudonųjų kraujo kūnelių) lygis;
• Sunkumai kovojant su infekcijomis.

Kaip nustatoma, kad vaisiaus augimas yra sulėtėjęs?

Viena iš pagrindinių dažnų ir reguliarių vizitų pas gydytoją nėštumo metu priežasčių – stebėjimas, ar vaisius auga gerai ir priauga pakankamai svorio. Nėštumo metu vaisiaus preliminarūs kūno svoris, ūgis apskaičiuojami taikant įvairius metodus:

• Gimdos dugno aukščio matavimas. Maždaug nuo 20-os nėštumo savaitės matuojamas gimdos dugno aukštis. Nėščiajai gulint, gydytojas matavimo juostele išmatuos atstumą nuo gaktikaulio viršaus iki gimdos viršaus (dugno). Savaičių kiekis preliminariai atitinka centimetrų kiekį: pavyzdžiui, 20-ą nėštumo savaitę pilvo dydis turi būti 20 cm, 25 savaitę – 25 cm, ir t. t. Jeigu dugno aukštis yra mažesnis, nei tikėtasi, didėja tikimybė, kad vaisiaus augimas gali būti sulėtėjęs. Įrašai kaskart fiksuojami nėščiosios kortelėje.
• Vaisiaus ultragarsinis tyrimas (echoskopija). Vaisiaus svorio įvertinimas ultragarsu yra pats tinkamiausias ir tiksliausias būdas nustatyti augimo sulėtėjimą. Ultragarso bangos padeda atvaizduoti vaisių įsčiose, gana tiksliai pamatuoti jo kūno apimtis. Jeigu faktiniai matavimai tam tikrą nėštumo laikotarpį neatitinka standartų, gali būti diagnozuojamas vaisiaus augimo sulėtėjimas.
• Doplerio echoskopija. Taip pat gali būti pasitelkiamas specifinis ultragarso tyrimas, padedantis diagnozuoti vaisiaus augimo sulėtėjimą – doplerio ultragarsas, kai tikrinamas kraujo tekėjimas į placentą, virkštelę ir vaisiaus aprūpinimas krauju. Kraujotakos sutrikimai vėlgi gali reikšti, kad vaisiaus augimas sutriko.

Vaisiaus augimo sulėtėjimas: kaip sprendžiama ši problema?

Sprendimai priklauso nuo problemos masto, tyrimų rezultatų, rizikos veiksnių, nėštumo dydžio (gestacinio amžiaus) ir kt.

Gali būti taikomi šie diagnostikos ir gydymo būdai:

• Dažnas nėščiosios stebėjimas. Tai reiškia, kad teks dažniau apsilankyti klinikoje ir atlikti ultragarso, kitus tyrimus.
• Vaisiaus judesių fiksavimas. Gydytojas nurodys, kaip ir kada fiksuoti vaisiaus judesius.
• Nėščioji gali būti guldoma į ligoninę stebėjimui ir gydymui.
• Gimdymas gali būti skatinamas, taip pat gali būti atliekama skubi cezario pjūvio operacija.
• Gali būti skiriama kortikosteroidų (hormonų, brandinančių vaisiaus plaučius, jeigu gimdymas prasidėtų / būtų skatinamas anksčiau termino).

Kokių komplikacijų sukelia sulėtėjęs vaisiaus augimas?

• Jeigu vaisiaus augimas sutriko, gali tekti anksčiau laiko skatinti gimdymą ir ilgiau pagulėti ligoninėje.
• Gali būti sutrikęs naujagimio kvėpavimas.
• Dažnesnės infekcijos ir kitos problemos.
• Dažnesni atvejai, kai vaisius žūsta gimdoje arba gimsta negyvas.
• Vaikui augant, kyla didesnė širdies ir kraujagyslių ligų rizika.

Kaip galima išvengti vaisiaus augimo sulėtėjimo?

Svarbu žinoti, kad riziką didina rūkymas, alkoholio, tam tikrų vaistų ar narkotikų vartojimas. Todėl būsimos mamos, visų pirma turėtų, galvoti apie negimusio vaikelio sveikatą ir atsisakyti visų jai pakenkti galinčių įpročių.

Taip pat būtina reguliariai lankytis apžiūrose, sveikai maitintis, pasistengti kontroliuoti svorį: tai padės išvengti ir vaisiaus augimo sutrikimų.

Kada reikėtų kreiptis į gydytoją, jei įtariate, kad vaisiaus augimas galėjo sutrikti?

Jei gydytojas paprašė stebėti vaisiaus judesius ir nustatėte, kad jų sumažėjo, kuo skubiau informuokite gydytoją.

Taip pat jei pastebėjote kitų neįprastų požymių ar pojūčių, taip pat visuomet pasitarkite su specialistais.

nėštumas, vaisiaus augimo sulėtėjimas, nėštumo komplikacijos