Gestacinis diabetas (nėščiųjų diabetas) (4071)

Gestacinis diabetas, kitaip – nėščiųjų diabetas – tai sutrikimas, kurį nulemia didelis cukraus (gliukozės) kiekis besilaukiančios moters kraujyje sutrikus angliavandenių apykaitai. Gestaciniu diabetu susergama, kai nėštumo hormonai sutrikdo insulino (hormono, padedančio kontroliuoti cukraus kiekį kraujyje) veiklą, tad pats organizmas negali pagaminti pakankamai insulino. Svarbu žinoti, kad insulino poreikis nėštumo metu padidėja.

Susirgus gestaciniu diabetu kraujyje nuolat daugėja su maistu gaunamos ir ląstelių nepasisavintos gliukozės. Šios formos diabetas pasireiškia nėštumo metu ir dažniausiai išnyksta po gimdymo.

Dažniausiai gestaciniu diabetu moterys suserga 24–28 nėštumo savaitę, tačiau naujų diabeto atvejų gali būti fiksuojama ir bet kuriuo kitu metu antrąjį ir trečiąjį nėštumo trimestrais.

Gestacinis diabetas gali nulemti įvairias mamos ir vaisiaus sveikatos problemas, tačiau riziką galima ženkliai sumažinti ligą nustačius anksti ir tinkamai gydant.

Sergant nėščiųjų diabetu, nerekomenduojama vaisiaus pernešioti iki 41 sav. ar ilgiau. Jei neprasideda savaiminis gimdymas, medikams gali tekti imtis jo sužadinimo arba gali būti atliekamas cezario pjūvis.

Trumpa gestacinio diabeto statistika: gestaciniu diabetu visame pasaulyje suserga 14 % nėščiųjų, Europoje – 7,8 %, tačiau šią diagnozę išgirsta vis daugiau nėščiųjų.

Gestacinio diabeto rizikos veiksniai

Gestaciniu diabetu gali susirgti kiekviena nėščioji, tačiau rizika ženkliai padidėja, jei:

• Moteris yra vyresnė nei 40 m. amžiaus;
• Kūno masės indeksas viršija 30 (t. y. nėščioji turi antsvorio arba serga nutukimu);
• Ankstesnio nėštumo metu moteris sirgo gestaciniu diabetu;
• Esamo nėštumo metu šlapime aptikta daugiau gliukozės;
• Ankstesnio gimdymo metu kūdikis svėrė 4,5 kg ar daugiau;
• Diabetu serga vienas iš nėščiosios tėvų, brolių ar seserų;
• Moteriai buvo atlikta skrandžio mažinimo ar kita operacija, skirta gydyti nutukimą;
• Anksčiau gimę kūdikiai turėjo sklaidos trūkumų arba žuvo dėl nežinomų priežasčių;
• Dar iki pastojant nustatyti netipiniai gliukozės kiekio pokyčiai nevalgius ar gliukozės tolerancijos sutrikimas ir kt.

Jei patenkate į gestacinio diabeto rizikos grupę, gydytojai atidžiau stebės jūsų sveikatos būklę.

Nėščiųjų diabeto simptomai

Gestacinis diabetas – klastingas sutrikimas pirmiausia dėl to, kad nėščioji dažnai nejaučia jokių simptomų. Daugelis atvejų nustatomi tik atliekant cukraus kiekio kraujyje tyrimą.

Kai cukraus kiekis kraujyje tampa per didelis (ši būklė dar vadinama hiperglikemija), gali pasireikšti šie simptomai:

• Troškulys;
• Burnos džiūvimas;
• Dažnesnis noras šlapintis;
• Nuovargis;
• Regėjimo sutrikimai (neryškus matymas);
• Lytinių organų niežėjimas, pienligė (makšties kandidozė).

Tiesa, kai kurie iš šių simptomų ir taip yra gana dažni nėštumo metu ir nebūtinai yra diabeto požymis. Tačiau jei kažkuris iš patiriamų simptomų kelia nerimą, visuomet apie jį būtina informuoti nėštumą prižiūrinčius gydytojus.

Gestacinio diabeto poveikis nėštumui, vaisiui ir gimdyvei

Daugelio gestaciniu diabetu sergančių moterų nėštumas būna normalus, o kūdikiai gimsta sveiki.

Tačiau nėščiųjų diabetas gali sukelti ir tam tikrų sveikatos sutrikimų:

• Vaisius auga sparčiau nei įprastai (vystosi būklė, dar vadinama vaisiaus makrosomija), dėl to padidėja tikimybė, kad gimdymą teks skatinti arba užbaigti cezario pjūvio operacija;
• Vaisiaus vandenų perteklius (polihidramnionas): ši būklė gali sukelti priešlaikinį gimdymą arba padidinti gimdymo komplikacijų riziką;
• Priešlaikinis gimdymas, kai vaikelis gimsta anksčiau nei 37 nėštumo savaitę;
• Preeklampsija – būklė, dėl kurios nėštumo metu padidėja kraujospūdis. Jos negydant vėlgi gali kilti nėštumo komplikacijų;
• Naujagimiui sumažėja cukraus kiekis kraujyje, taip pat jis gali susirgti gelta, taigi, gali prireikti ilgesnio gydymo ligoninėje;
• Naujagimis gali gimti negyvas (nors tai labai reta gestacinio diabeto komplikacija).

Jei nėštumo metu sirgote gestaciniu diabetu, ateityje didėja tikimybė susirgti antrojo tipo cukriniu diabetu.

Gestacinio diabeto tyrimas

Nėščiųjų diabetas tiriamas kelis kartus.

Tyrimas pirmąjį nėštumo trimestrą

Tiriamas gliukozės kiekis veninėje plazmoje nevalgius. Gestacinis diabetas diagnozuojamas, kai gliukozės kiekis esant tuščiu skrandžiu yra ≥ 5,1 mmol/l.

Tyrimas antrąjį nėštumo trimestrą (24–28 sav.)

Visoms nėščiosioms, jei anksčiau nebuvo diagnozuotas gestacinis diabetas ir nėra taikomas jo gydymas, nepriklausomai nuo rizikos veiksnių atliekamas gliukozės tolerancijos tyrimas tiriant veninę plazmą.

Atliekant tyrimą gliukozės kiekis kraujyje yra vertinamas 3 kartus, t. y. tiek kartų paimamas ir tiriamas veninis kraujas, todėl tyrimas kartais vadinamas trijų taškų gliukozės toleravimo mėginiu (trijų taškų GTM).

• 1 kraujo ėminys imamas ryte, nevalgius. Išgeriama paruošto gliukozės tirpalo ir glikemija vertinama dar du kartus.
• 2 kraujo ėminys po 1 val.
• 3 kraujo ėminys po 2 val.

Viso tyrimo metu būtina ramiai sėdėti ar gulėti, galima gerti tik vandenį, negalima valgyti.

Gestacinis diabetas diagnozuojamas nustačius bent vieną patologį glikemijos rodiklį:

• Gliukozės kiekis nevalgius yra 5,1–6,9 mmol/l;
• Gliukozės kiekis po 1 val. suvartojus 75 g gliukozės ≥10,0 mmol/l;
• Gliukozės kiekis po 2 val. suvartojus 75 g gliukozės 8,5–11,0 mmol/l.

Gestacinio diabeto gydymas

Sergant nėščiųjų diabetu, sveikatos problemų tikimybę galima sumažinti griežčiau kontroliuojant cukraus kiekį kraujyje. Nėščiosios pirmiausia siunčiamos konsultuotis su dietologais, kurie specializuojasi būtent šioje srityje. Vieno ar kelių vizitų metu aptariama, kokie maisto produktai didina cukraus kiekį kraujyje, kaip užtikrinti, kad kasdienėje mityboje būtų pakankami kiekiai tinkamo maisto.

Gyvenimo būdo koregavimas gydant gestacinį diabetą

Tyrimų duomenimis, 70–85 % moterų gal būti gydomos nemedikamentinėmis priemonėmis. Cukraus kiekį kraujyje galima sumažinti pakoregavus mitybą ir būnant aktyvesnėms – reikia daugiau vaikščioti, plaukioti ar rinktis nėščiųjų jogą. Tiesa, prieš užsiimant nauju sportu reikėtų pasitarti su gydytoju.

Medikamentinis gestacinio diabeto gydymas

Tačiau jei gyvenimo būdo pokyčiai nepadeda sumažinti cukraus kiekio kraujyje, reikia vartoti vaistus. Tam skiriamos insulino injekcijos (dažniausiai ilgo veikimo). Insulino dozė parenkama individualiai. Geriamieji preparatai glikemijos kontrolei šiuo metu Lietuvoje nevartojami.

Paskyrus insuliną, nėščioji bent 3 kartus per dieną turi stebėti cukraus kiekį kraujyje (tai daroma nevalgius arba po valgio praėjus bent 2 val.).

Insulinas pro placentą neprasiskverbia, tad vaisiui nedaro jokios neigiamos įtakos.

Savikontrolė gestacinio diabeto metu

Moterims, kurioms nustatytas gestacinis diabetas, kompensuojami ne tik vaistai, bet ir specialios diagnostinės juostelės (iki 50 juostelių per 3 mėn. arba 150 juostelių per visą nėštumo laikotarpį).

Ilgalaikis gestacinio diabeto poveikis ir rekomendacijos po gimdymo

Nuo gestacinio diabeto dažniausiai pasveikstama po gimdymo. Tačiau jį turėjusioms nėščiosioms ateityje kyla didesnė tikimybė susirgti:

• Gestaciniu diabetu būsimųjų nėštumų metu;
• Antrojo tipo cukriniu diabetu, kuris tęsiasi visą gyvenimą ir nėra pagydomas.

Tad moterims svarbu ir toliau imtis visų priemonių, padedančių sumažinti riziką susirgti cukriniu diabetu – palaikyti tinkamą kūno svorį, sveikiau maitintis bei reguliariai sportuoti.

Mokslinių tyrimų duomenimis, gestaciniu diabetu sirgusių mamų vaikams tikimybė susirgti diabetu arba nutukimu – taip pat gerokai didesnė.

Profilaktinių patikrinimų svarba po gimdymo

Pakartotinį cukraus kiekio kraujyje tyrimą reikėtų atlikti po gimdymo praėjus 6–13 sav. Jei tyrimo rezultatai neperžengia normų, vėliau cukraus kiekį kraujyje užteks pasitikrinti kartą per metus.

Tačiau jei organizmas siunčia signalus, rodančius, kad cukraus kiekis kraujyje gali būti šoktelėjęs (kamuoja troškulys, džiūsta burna, dažniau jaučiate norą šlapintis ir kt.), į gydytoją kreipkitės nedelsdamos.