Naujagimių gelta (171)

Naujagimių gelta yra paplitusi naujagimių būklė, dėl kurios pagelsta naujagimio akių obuoliai ir oda (nuo to ir kilęs pavadinimas).

Naujagimių gelta yra labai dažnas reiškinys: ji pasireiškia apie 60% išnešiotų ir net 80% per anksti gimusių naujagimių.

Kūdikių geltos simptomai

Geltą lemiantis pigmentas bilirubinas yra geltonos spalvos, todėl jam susikaupus pirmiausia pageltonuoja akių obuoliai, o tuomet naujagimis „dažosi“ nuo viršaus į apačią: pagelsta veidas, kaklas, krūtinė, pilvas, strėnos, šlaunys, blauzdos.

Jei geltos forma yra labai lengva, gelsvas odos atspalvis gali būti sunkiai įžvelgiamas. Tokiu atveju, pirštu spustelėkite nosytę, kaktą ar žanduką: jei spaudimo vietoje oda bus gelsva, kūdikiui yra gelta.

Jei gelsvas odos atspalvis ryškėja, apima vis didesnius plotus, kūdikis atrodo vangus, prastai valgo, būtina kuo skubiau kreiptis į gydytojus. Ypač jei kūdikio išmatos yra balkšvos, o šlapimas, kuris turi būti bespalvis, yra tamsių geltonų atspalvių.

Kodėl naujagimiams pasireiškia gelta?

Gimdoje besivystančiam vaisiui reikia daug deguonies, kurį jam per placentą „pristato“ eritrocitai (raudonieji kraujo kūneliai).

Gimęs naujagimis pradeda kvėpuoti plaučiais, tiek daug eritrocitų nebereikia. Nebereikalingi eritrocitai išskaidomi: juose buvusi geležis grąžinama į kaulų čiulpus, o visa kita virsta geltonu pigmentu bilirubinu, kuris keliauja į kepenis, kur yra toliau skaidomas ir galiausiai pašalinamas su išmatomis.

Nebrandžios naujagimio kepenys ne visuomet susidoroja su dideliu bilirubino kiekiu, jis kaupiasi organizme ir dėl to kūdikis pagelsta – prasideda gelta.

Kūdikių geltos tipai

Fiziologinė kūdikių gelta

Tai kūdikiui pavojaus nekelianti geltos forma, pasireiškianti dėl fiziologinių naujagimio ypatumų ir atitinka tokius kriterijus:

• Kyla antrą-trečią kūdikio gyvenimo parą.
• Pasiekia piką 3-4-ąją gyvenimo parą, po to simptomai pradeda silpnėti.
• Praeina savaime per dvi savaites (tris savaites, jei kūdikis gimė neišnešiotas).
• Bilirubino kiekis kraujyje neviršija nustatytų normų (normos priklauso nuo to, kurią nėštumo savaitę kūdikis gimė ir kiek dienų po gimimo praėjo).

Patologinė kūdikių gelta

Kai gelta neatitinka fiziologinės geltos kriterijų, pavyzdžiui, prasideda anksčiau ar vėliau nei antrą-trečią gyvenimo parą, ji laikoma patologine ir/ arba užsitęsusia.

Dažniausios patologinės kūdikio geltos priežastys yra tokios:

• Motinos ir kūdikio kraujo grupių nesuderinamumas (dar vadinamas rezus faktoriaus arba kraujo konfliktu). Ši gelta yra vadinama hemolizine ir ji pasitaiko retai, sudaro mažiau nei 1% visų geltos atvejų.
• Žindymas ir motinos pienas. Manoma, kad kai kurių motinų piene esančios medžiagos gali slopinti kūdikio kepenyse esančių, bilirubiną skaidančių baltymų veiklą. Ši gelta gali pasireikšti pirmosios savaitės metu, jei kūdikis gauna per mažai pieno (bilirubino šalinimui būtini skysčiai) arba apie 2-3 savaitę, kai, manoma, kūdikiui pradėjus daugiau valgyti motinos piene esančios medžiagos paveikia bilirubino skaidymą kepenyse. Tai lemia bilirubino koncentracijos padidėjimą ir vadinamąją motinos pieno geltą. Ji pasireiškia tik 3% kūdikių. Įprastai motinos pieno geltos simptomai neryškūs (kūdikis tik truputį gelsvas), ji nėra gydoma ir praeina savaime per keletą mėnesių. Žindymo nutraukti nerekomenduojama.
• Infekcijos. Patologinę geltą gali sukelti įvairios infekcijos, kurias būtina gydyti, tuomet ir geltos simptomai ims nykti.
• Tulžies latakų atrezija (užakimas). Labai reta, įgimta patologija. Dėl atrezijos tulžis negali nutekėti į dvylikapirštę žarną, kepenyse besikaupianti tulžis jas palaipsniui ardo. Tulžies latakų atrezija gydoma chirurginiu būdu, dažnai prireikia kepenų transplantacijos.
• Kefalohematoma. Kaukolės paviršiaus hematoma (kraujo išsiliejimas) nustatoma iškart arba praėjus porai valandų po gimdymo. Ji dažnesnė esant ilgam, komplikuotam arba labai greitam gimdymui, taip pat, jeigu vaisius stambus, turi anomalijų, gimsta sėdmenimis į priekį.
• Gimdyvės vartoti vaistai. Dažniausiai pavojų sukelia sulfonamidai, vartojami peršalus, kamuojant alergijai, susirgus maliarija. Šie vaistai gali lemti spartų raudonųjų kraujo kūnelių irimą dėl kurio padidėja bilirubino koncentracija.

Patologinė gelta, ypač susijusi su žindymu, taip pat dažniausiai yra nepavojinga kūdikio gyvybei ir sveikatai.

Tačiau tais atvejais, kai gelta kyla dėl rimtų medicininių priežasčių, būtina atidžiai stebėti kūdikį, kreipti dėmesį į simptomų ryškumą ir visumą, prireikus taikyti vienokį ar kitokį gydymą.

Galimos kūdikių geltos komplikacijos

Daugeliu atveju, kūdikių gelta nekelia jokio pavojaus. Pavojus kyla tuomet, kai bilirubino koncentracija pasiekia kritinę ribą – jis gali įsiskverbti į smegenis ir sukelti ūmią bilirubino encefalopatiją, negrįžtamai pažeisti smegenis.

Nuo bilirubino encefalopatijos kenčiantis naujagimis būna silpnas, mieguistas, atsisako krūties arba žinda labai silpnai, vemia, karščiuoja, labai verkia, klykia, riečia nugarytę.

Laimei, didžiulio bilirubino pertekliaus sukelti smegenų pažeidimai yra išskirtinai reti, nes tinkamai stebint kūdikio būklę, gydymo paprastai imamasi laiku.

Naujagimių geltos gydymas

Fiziologinė naujagimių gelta, jeigu jos eiga normali ir bilirubino koncentracija nesiekia kritinės ribos, nėra gydoma. Bilirubinas palaipsniui pasišalina ir tolimesni medžiagų apykaitos procesai normalizuojasi per 2 savaites. 

Jeigu bilirubino koncentracija viršija normas ar jo kiekis pradeda sparčiau kilti, naujagimiui gali būti taikoma šviesos terapija. Naujagimis guldomas po visiškai nekenksminga, specialia, mėlyną šviesą skleidžiančia lempa, kurios skleidžiamos šviesos bangos paspartina bilirubino pasišalinimą.

Priklausomai nuo kūdikio būklės ir geltos priežasčių, taip pat gali būti taikomas pakeičiamasis kraujo perpylimas arba sulašinamas intraveninis žmogaus imunoglobulinas (hemolizinės geltos atveju).

Fiziologinės naujagimių geltos prevencija

Fiziologinė gelta iš tiesų pasireiškia daugeliui naujagimių, tačiau jos eigą galima palengvinti, o kartais ir visai šios geltos išvengti.

Eritrocitų skaidymo atlieka bilirubinas pasišalina su kūdikio išmatomis. Kad procesas vyktų kuo sparčiau, naujagimis turi gauti pakankamai maisto.

Pradėkite žindyti vos gimusį vaikelį ir žindykite jį taip dažnai, kaip prašo, bet ne mažiau kaip 8-10 kartų per parą (t.y. ne rečiau, kaip kas 3 valandas).

Daugiau apie žindymo pradžią skaitykite čia: Naujagimio žindymas: nuo 1-osios paros iki 2-iejų savaičių.