Mityba sergant nėščiųjų diabetu (gestaciniu diabetu) (350)

Ar sergant gestaciniu diabetu būtina vartoti insuliną?

Dėl gestacinio diabeto organizmas negali pagaminti pakankamai insulino, todėl ryškiai padidėja cukraus kiekis kraujyje, o tai gali pakenkti vaisiui.

Tačiau apie 80–90% moterų, kurioms pasireiškia gestacinis diabetas, tinkama mityba ir reguliarūs fiziniai pratimai gali palaikyti normalų cukraus kiekį kraujyje, ir vaistų joms vartoti nereikia.

Gestacinio diabeto dieta ne tik padeda subalansuoti tinkamą su maistu gaunamą angliavandenių kiekį, bet jos dėka organizmas gauna ir kitų svarbių maistinių medžiagų, būtinų vaisiaus ir mamos sveikatai nėštumo metu.

Kaip gestacinis diabetas susijęs su mityba nėštumo metu?

Mityba svarbi ne tik nėštumo metu: viršsvoris iki nėštumo yra vienas iš gestacinio diabeto rizikos faktorių. Be to, buvo pastebėta, kad staigus svorio augimas nėštumo metu taip pat didina gestacinio diabeto riziką, todėl būtina kontroliuoti svorio augimą viso nėštumo metu. Sveika mityba yra vienas iš būdų reguliuoti svorį.

Nėštukės svorio skaičiuoklė

Kokios yra pagrindinės mitybos taisyklės sergant gestaciniu diabetu?

Svarbiausia yra vengti staigių cukraus kiekio šokinėjimų kraujyje. Tam reikia maitintis reguliariai, maistinių medžiagų (baltymų, riebalų ir angliavandenių) kiekiai turi būti subalansuoti ir dienos eigoje paskirstyti tolygiai – taip cukraus kiekis kraujyje bus stabilesnis.

Taip pat reikėtų vengti daug paprastųjų angliavandenių turinčių produktų.

Kokios dietos reikėtų laikytis sergant diabetu?

Nėštumą prižiūrintis gydytojas ar dietologas turėtų sudaryti individualų mitybos planą (kiek, ko ir kaip dažnai valgyti), taip pat paaiškinti į ką reikėtų atkreipti dėmesį maisto etiketes, kokius produktus rinktis.

Jei pasirodys, kad šios specialios „dietos“ laikytis sunku, tai ženklas, kad jums tikrai reikia keisti mitybos įpročius: mitybos rekomendacijos sergantiems diabetu tikrai tinka kiekvienam, besirūpinančiam sveika mityba!

Tad tai proga visai šeimai pradėti maitintis sveikiau. Įpratus laikytis šių rekomendacijų pasirodys, kad tai nėra taip sudėtinga.

Maistas turi turėti pakankamai sudėtinių angliavandenių ir tam tikrą kiekį riebalų bei baltymų, bei kuo mažiau paprastųjų angliavandenių.

Kuo skiriasi paprastieji ir sudėtiniai angliavandeniai?

• Sudėtiniai angliavandeniai, arba polisacharidai. Sudėtiniams angliavandeniams priklauso krakmolas, kurio gausu grūduose, ankštiniuose augaluose ir daržovėse, taip pat maistinės skaidulos, kurių šaltinis yra rudieji ryžiai, daržovės, ankštiniai, vaisiai. Mitybos raciono energetinę paros vertę turėtų sudaryti apie 50% krakmolo turintys produktai, nes tai – pagrindinis energijos šaltinis. Tokie produktai yra duona ir makaronai, pagaminti iš grubaus malimo miltų su sėlenomis, ryžiai, javai, bulvės.
• Paprastieji angliavandeniai, arba monosacharidai. Paprastiesiems angliavandeniams priklauso sacharozė (daugiausia jo gauname iš rafinuoto cukraus). Šiai angliavandenių rūšiai priklauso ir vaisiuose esanti fruktozė bei pieno produktuose esanti laktozė, tačiau tiek fruktozė, tiek laktozė yra priskiriami „geriesiems“, angliavandeniams. Vartojant per daug produktų ir gėrimų, kuriuose didelis rafinuoto cukraus kiekis, sutrikdomas gliukozės kiekis kraujyje. Tai taip pat žalinga ir žmonėms, nesergantiems diabetu. Valgykite vaisius ir gerkite jų sultis, taip pat pieną ir jogurtą. Geras derinys vienu metu suvalgyti vaisių ir tuo pačiu metu kažką iš pieno produktų. Taip organizmas lėčiau įsisavins paprastuosius angliavandenius iš sulčių ir pieno produktų, nes pateks į kraują su kitomis maistinėmis medžiagomis – maistinėmis skaidulomis ir baltymais.

Kalbant apie diabetą ir gliukozės lygius, svarbu paminėti ir glikeminį indeksą (GI) – tai rodiklis, kuris parodo, kaip greitai valgant vieną ar kitą maisto produktą didėja cukrus (gliukozės) kiekis kraujyje.

Produktai su žemu GI, turtingi maistinių skaidulų ir yra svarbi sveikos mitybos sudedamoji dalis, nes yra virškinami ilgiau, todėl gliukozė į kraują patenka lėtai.

• Keletas produktų su žemu GI: makaronai, pagaminti iš pilnagrūdžių grūdų, kai kurie vaisiai (obuoliai, apelsinai, kriaušės, persikai), ankštinės daržovės (žirniai, pupelės, lęšiai), dauguma grūdų košių (avižų, grikių, rudųjų ryžių).
• Keletas produktų su aukštu GI: keptos bulvės, kukurūzų dribsniai, baltieji ryžiai, šviesi duona.

Tiesa, GI neparodo faktinio gliukozės didėjimo per 1–2 val. po produkto suvartojimo, nes tai priklauso ir nuo kitų veiksnių.

Pavyzdžiui, gliukozės patekimą į kraują greitina terminis produktų apdorojimas (virimas ar pašildymas), cukraus ar fruktozės kiekis produkte, skysčių vartojimas valgio metu. Gliukozės patekimą į kraują lėtina: per greitas valgymas, rijimas kąsniais, didelis riebalų ar skaidulų kiekis.

Praktiniai mitybos patarimai sergančioms gestaciniu diabetu

• Valgykite sočius pusryčius, nes tai padės sureguliuoti rytinę glikemiją. Rytais valgykite košę, nes joje yra sudėtinių angliavandenių, kurie virškinami lėtai ir yra pagrindinis energijos šaltinis. Taip pat tinka pilnų grūdų produktai (pavyzdžiui, tamsi duona su grūdais) ir baltymų turintys produktai: paukštieną, kiaušiniai, neriebus jogurtas.
• Dienos eigoje valgykite kuo įvairesnį maistą. Bendrą dienos angliavandenių normą reikia suvartoti tolygiai paskirsčius ją per pagrindinius valgymus (pusryčius, pietus ir vakarienę) bei užkandžius (2–3 per dieną). Jums gali tekti suvalgyti užkandį vakare, jei norite išvengti per mažo gliukozės kiekio nakties metu. Nepraleiskite valgymų: reguliarus valgymas kasdien – 5–6 kartus per padės išvengti gliukozės svyravimų.
• Ribokite cukraus vartojimą. Cukrus ir cukraus turintys maisto produktai (gaivieji gėrimai, saldinti gėrimai, desertai, saldainiai ir kt.) – tai paprastieji angliavandeniai, kurie didina gliukozės kiekį kraujyje.
• Rinkitės maisto produktus, kuriuose gausu maistinių skaidulų. Tai nesmulkintų grūdų duona, avižų, grikių kruopos, vaisiai, daržovės. Valgykite juos kasdien, nes skaidulos yra svarbios sklandžiam virškinimo procesui.
• Valgykite kasdien vaisių ir daržovių. Pavyzdžiui, košes ir sausus pusryčius pagardinkite vaisiais, ruošdami pagrindinius patiekalus naudokite bent dvi rūšis daržovių, o užkandžiams vietoj sausainių rinkitės vaisius.
• Vartokite pakankamai skysčių. Per dieną išgerkite bent 8 stiklines vandens, gali būti ir arbata be cukraus. Vaisių sultis skieskite su vandeniu santykiu 1:3 ir gerkite kartą per dieną.

• Sumažinkite riebalų ypač sočiųjų riebalų vartojimą.

  • Sviestą keiskite į augalinį aliejų;
  • Alyvuogių ar saulėgrąžų aliejų vartokite žalią (nekaitintą). Jais gardinkite salotas ar pagamintus patiekalus;
  • Atskirkite matomus riebalus nuo mėsos;
  • Patiekalus virkite, troškinkite, ruoškite orkaitėje.

• Pasirūpinkite vitaminais ir mineralais. Įsitikinkite, jog su maistu per parą gaunate tinkamą maistinių medžiagų, vitaminų ir mineralų kiekį, būtiną nėštumo metu:

  • Vartokite kasdien na mažiau 4 porcijas pieno produktų, kurie papildo organizmą būtinu kalcio kiekiu (norma 1200mg/d.). Pagrindiniai kalcio šaltiniai: pieno produktai, žaliosios daržovės.
  • Bent 3 k/d. valgykite geležies (norma 30mg/d.) turtingą maistą. Pagrindiniai geležies šaltiniai: liesa mėsa, paukštiena, žuvis, žalios lapinės daržovės, grūdų produktai.
  • Pasirinkite kasdien bent vieną vitamino C šaltinį, jo gausu šiuose vaisiuose ir daržovėse: apelsinuose, braškėse, brokoliuose, žiediniuose kopūstuose, Briuselio kopūstuose, paprikoje, pomidoruose.
  • Pasirinkite kasdien bent vieną folio rūgšties šaltinį: tamsiai žalios spalvos lapinės daržovės, veršiena, ankštiniai (pupelės, žirniai, avinžirniai), vaisiai.
  • Kas antrą dieną pasirinkite bent vieną vitamino A šaltinį: morkos, moliūgai, saldžiosios bulvės, špinatai, ropė, abrikosai.