TVVitaminai ir maisto papildai nėštumo metu (129)
Syda Productions| Shutterstock.com
Su maistu gaunami vitaminai ir mineralinės medžiagos yra būtini daugeliui organizme vykstančių procesų. Beveik visų vitaminų ir mineralinių medžiagų poreikis nėštumo metu išauga, tačiau kurie jų yra svarbiausi ir ar tikrai kiekvienai nėščiajai būtina vartoti vitaminų ir mineralų papildus?
Kodėl vitaminai ir mineralinės medžiagos yra reikalingi?
Vitaminai yra organiniai junginiai, kuriuos gauname su maistu, tačiau jie nesuteikia energijos ir nėra naudojami kaip organizmo statybinės medžiagos. Vitaminai dalyvauja įvairiuose organizmo procesuose, juos reguliuoja.
Mineralinės medžiagos yra cheminiai elementai, kuriuos taip pat gauname su maistu. Mineralinės medžiagos organizmui reikalingos kaip statybinė medžiaga (daugiausiai mineralinių medžiagų, pvz., kalcio, fosforo ir kt., reikia kaulams) ir organizme vystančių procesų reguliavimui (pvz., jodas įeina į skydliaukės hormonų sudėtį).
Kokia yra rekomenduojama vitaminų ir mineralinių medžiagų paros norma?
Rekomenduojama paros norma (RPN) yra specialistų nustatytas tam tikros maistinės medžiagos kiekis, reikalingas žmogaus organizmui vienai dienai.
RPN Lietuvoje yra nustatytos remiantis Europos Komisijos direktyva ir patvirtintos Lietuvos sveikatos apsaugos ministro. Paskutinį kartą normos buvo atnaujintos 2016 m.
Nurodytos normos yra bendrinės, jos gali skirtis, priklausomai nuo konkretaus žmogaus, jo fizinio aktyvumo, sveikatos būklės, įvairių lėtinių ligų ir kt.
Nėštumo ir žindymo periodu, šios normos taip pat šiek tiek pakinta: kai kurių medžiagų poreikis išauga, kitų lieka nepakitęs.
Kokių vitaminų ir mineralinių medžiagų nėštumo metu reikia labiausiai?
Visi vitaminai ir mineralai yra labai svarbūs, tačiau kelių iš jų svarba nėštumo metu yra ypatinga. Svarbiausi vitaminai ir mineralinės medžiagos nėštumo metu: folio rūgštis, vitaminas D, geležis, kalcis, magnis, cinkas, cholinas.
Folio rūgštis (vitaminas B9)
Tai labai svarbus elementas nėštumo metu, apsaugantis nuo nervinio vamzdelio ir kitų vystymosi defektų bei nėštumo komplikacijų, dalyvauja DNR „statyboje“.
Šaltiniai: pupelės, lęšiai, žirniai, špinatai, šparagai, kiaušinio trynys, kepenys, grūdai ir gaminiai iš jų (duona, makaronai, dribsniai). Nedideli kiekiai šios medžiagos yra braškėse, avietėse, daugumoje egzotiškų vaisių (apelsinuose, greipfrutuose, melionuose, ananasuose, bananuose, vynuogėse, avokaduose), taip pat daržovėse: pomidoruose, burokėliuose, brokoliuose, briuselio kopūstuose, romaninėse salotose, kukurūzuose).
Vitaminas D
Būtinas kaulų, dantų formavimuisi. Dalyvauja daugelyje svarbių gyvybinių funkcijų procesų, pvz., imuninės sistemos veikloje.
Šaltiniai: saulės šviesa yra svarbiausias vitamino D šaltinis, todėl kraštuose, kur jos nedaug, vitamino D dažnai organizmas pagamina nepakankamai. Vitamino D taip pat yra maisto produktuose: žuvų taukuose, riebiose žuvyse (lašiša, skumbrė, silkė, sardinės), kiaušiniuose.
Geležis
Būtina raudonųjų kraujo kūnelių gamybai, jungiamiesiems audiniams, kaulams. Geležies trūkumą gali išduoti nuovargis, irzlumas, silpnumas, plaukų slinkimas, skilinėjantys, lūžinėjantis nagai, taip pat neramių kojų sindromas.
Šaltiniai: raudona mėsa, paukštiena, ankštinės daržovės (pupelės, lęšiai), tamsiai žalios daržovės (brokoliai, salotos). Augalinės kilmės geležis pasisavinama prasčiau, todėl kartu reikėtų vartoti vitaminą C, palengvinantį įsisavinimą (pvz., apšlakstykite salotas citrinų sultimis).
Kalcis
Būtinas kaulų, nervų, raumenų formavimuisi ir normalios širdies bei kraujotakos sistemos veiklos palaikymui. Būtina prisiminti, kad kalciui įsisavinti reikia pakankamo pagalbinių medžiagų kiekio: magnio, fosforo ir vitamino D.
Šaltiniai: visi pieno produktai (ypač jogurtai, balti sūriai), kininis kopūstas, brokoliai, lašiša, kalciu praturtinti produktai (pavyzdžiui sultys ar dribsniai).
Magnis
Dalyvauja medžiagų apykaitos reguliavime, yra svarbus kaulų, dantų ir kitų audinių formavimuisi. Be kitų svarbių biologinių funkcijų, magnis atpalaiduoja raumenis, todėl jo trūkstant, gali anksti prasidėti sąrėmiai, kamuoti kojų mėšlungis.
Šaltiniai: špinatai (ir kitos tamsiai žalios lapinės daržovės), brokoliai, otas, riešutai, moliūgo sėklos, pupelės, grūdai.
Cinkas
Dalyvauja ląstelių dauginimosi, atsistatymo procese, nuo seno žinomas kaip skatinantis žaizdų gijimą. Svarbus imuninės sistemos veikloje, skonio, regos, uoslės pojūčiams, kraujo krešėjimui, vaisingumui.
Šaltiniai: jautienos kepenys, kiaušiniai, jūrinė menkė, jautiena, lašiša, brokoliai, krevetės, pienas ir pieno produktai.
Cholinas
Svarbus elementas besiformuojančiai nervų sistemai ir smegenims, padeda išvengti nervinio vamzdelio defektų. Šio elemento gali trūkti vegetarėms, veganėms.
Šaltiniai: jautienos kepenys, kiaušiniai, jūrinė menkė, jautiena, lašiša, brokoliai, krevetės, pienas ir pieno produktai.
Ar nėštumo metu būtina vartoti maisto papildus?
Maisto papildai yra vitaminų, mineralų ir kitų medžiagų (pvz., omega-3 riebalų rūgščių) kompleksai. Jie, visų pirma, yra skirti nepilnavertei mitybai kompensuoti, tačiau kartais šių medžiagų gali trūkti ir dėl objektyvių, nuo mitybos nepriklausančių priežasčių.
Tad prieš pradedant vartoti papildus, būtų racionalu atlikti tyrimus ir įsitikinti, kokių konkrečiai vitaminų ir/ar mineralinių medžiagų trūksta (jeigu trūksta).
Jeigu moteris yra sveika, jos nėštumo eiga normali, ji iki nėštumo ir nėštumo metu laikosi pagrindinių sveikos mitybos taisyklių, tikimybė, kad jai pritrūks vitaminų ar mineralinių medžiagų yra menka.
Vitaminų ir mineralų svarbos paneigti neįmanoma, tačiau daugiau ne visuomet reiškia geriau, tad nereiktų pamiršti ir jų perdozavimo sukeliamų rizikų moters ir vaisiaus sveikatai. Pavyzdžiui, buvo vertinamas nėštumo metu itin svarbios folio rūgšties (vitaminas B9) ir kitų vitaminų perteklius nėštumo metu. Tyrėjai kelia hipotezę, kad didelis B grupės vitaminų perteklius gali būti susijęs su nutukimu.
Vitaminai nėščiosioms ar „paprasti“ maisto papildai?
Ne visų medžiagų poreikiai nėštumo ir ne nėštumo metu yra vienodi, be to, skiriasi ir perdozavimo rizika - pavyzdžiui, vitamino A perdozavimas siejamas su kai kuriais apsigimimais.
Todėl, gydytojui rekomendavus nėštumo metu vartoti maisto papildus, vertėtų rinktis specializuotus, nėščiosioms skirtus maisto papildus, kurių sudėtis yra pritaikyta pakitusiems organizmo poreikiams.
Kai kurie specialistai maisto papildus nėščiosioms siūlo profilaktiškai pradėti vartoti dar iki nėštumo arba vos sužinojus apie pastojimą. Argumentuojama, kad nėščiosioms skirtuose maisto papilduose esantys vitaminai ir mineralai (visų pirma, folio rūgštis) gali padidinti pastojimo tikimybę, užtikrina gerą nėščiosios savijautą ir normalų vaisiaus vystymąsi.
