Pregoreksija - baimė priaugti svorio nėštumo metu
New Africa | Shutterstock.com
Pregoreksija – tai besilaukiančių moterų netinkama mityba, kurios tikslas – kontroliuoti priaugtą svorį. Dažnai šiam sutrikimui priskiriamas ir pernelyg intensyvus sportavimas. Tai nėra oficiali diagnozė, o veikiau žiniasklaidos sugalvotas terminas, sudarytas iš žodžių pregnancy (nėštumas) ir anoreksija.
Ilgainiui dėl mitybos nepakankamumo gali išsivystyti ir kiti valgymo sutrikimai: anoreksija arba bulimija.
Pregoreksijos požymiai
Rūpintis savo svoriu ir sveikata nėštumo metu – visiškai normalu ir sveikintina. Tačiau kartais moterys labai stipriai perlenkia lazdą, leidžiasi į kraštutinumus – tokiu atveju jau galima įtarti valgymo sutrikimą.
Apie pregoreksiją įspėja šie požymiai:
- Intensyvus sportas, treniravimasis net iki išsekimo;
- Nenoras keisti sporto / mankštos rutinos (sulėtinti tempo);
- Ženklus suvartojamo maisto ribojimas;
- Pretenzingas kalorijų skaičiavimas, per mažas kalorijų suvartojimas;
- Sąmoningai dienos metu praleidžiami valgymai;
- Persivalgymo epizodai;
- Pačios moters sukeltas vėmimas;
- Laisvinamųjų vaistų vartojimas;
- Gėda ar kaltės jausmas svoriui padidėjus;
- Perdėta svorio stebėsena (pavyzdžiui, lipimas ant svarstyklių kelis kartus per dieną);
- Baimė ar stiprus stresas dėl priaugto svorio;
- Valgoma pavieniui, nematant kitiems žmonėms;
- Moteris visiškai nepriauga arba priauga labai mažai svorio;
- Nuolatinės kalbos apie kūno svorį, apimčių pasikeitimus ir pan.;
- Vengimas lankytis pas gydytoją (-us);
- Pasireiškęs lėtinis nuovargis;
- Svaigsta galva, galimas alpimas, aptemimas akyse;
- Atrodo, kad moteris mintimis yra visiškai atitrūkusi nuo augančio vaisiaus, tarsi nė nesuvokia, kad jis auga jos gimdoje;
- Moteris su šeima ir draugais vengia bendrauti bet kokiomis temomis, susijusiomis su mityba ir svoriu, neigia, kad turi svorio problemų.
Pregoreksijos pavojus mamai ir vaisiui
Valgymo sutrikimai visuomet kelia didesnį ar mažesnį pavojų. Tačiau nėštumo metu jie pavojingi ne tik moterims, bet ir gimdoje augančiam vaisiui.
Prasta mityba nėščiajai gali lemti šias pasekmes:
- Gali pradėti retėti kaulai, jie tampa trapūs, didėja lūžių rizika;
- Moteris gali jausti didesnį nuovargi nei normalaus nėštumo metu;
- Dehidratacija;
- Gali trūkti elektrolitų ir pasireikšti su tuo susijusios problemos;
- Galvos svaigimas;
- Didėja rizika, kad gimdymas užsitęs, prireiks papildomų intervencijų;
- Padidėja persileidimo rizika.
Prastos mamos mitybos pasekmės vaisiui:
- Gali sutrikti, sulėtėti vaisiaus augimas;
- Gali kilti vaisiaus mentalinės raidos problemų;
- Dėl maistinių medžiagų trūkumo kūdikis gali gimti mažesnio svorio.
Dėl kokių priežasčių nėščios moterys patiria valgymo sutrikimų?
Nėra vieno veiksnio, nulemiančio valgymo sutrikimus. Dažniausiai tam įtakos turi keli skirtingi aspektai, pavyzdžiui:
- Anksčiau pasireiškę valgymo sutrikimai. Jei moteris anksčiau buvo patyrusi valgymo sutrikimų, pastojus taip pat didėja tikimybė juos patirti;
- Artimos aplinkos spaudimas. Kartais moteris gali jausti partnerio, šeimos narių ar draugų spaudimą priaugti mažai svorio, visus 9 mėn. kone skaičiuoti kąsnius ir išlaikyti įprastą fizinio aktyvumo lygį.
- Visuomenės spaudimas. Išsivysčiusiose šalyse jaučiamas didelis liekno kūno kultas, savotiškas spaudimas tilpti į „normalaus svorio“ rėmus. Iš žiniasklaidos, interneto nuolat plūsta žinutės, koks turėtų būti tobulas kūnas. Tai neaplenkia ir nėščiųjų. Pavyzdžiui, straipsniuose, TV laidose minima, kiek svorio nėštumo metu priaugo viena ar kita garsi moteris, kaip jau pirmosiomis savaitėmis po gimdymo jai pavyko numesti nėštumo metu priaugtus kilogramus ir t. t. Visa ši informacija gali kelti spaudimą siekti to paties, norą lygiuotis į „idealus“.
- Neišgydytos psichikos ligos. Neretai valgymo sutrikimų turintys žmonės taip pat kovoja su kitais psichikos sutrikimais, pavyzdžiui, nerimu ar depresija. Nėštumo metu dėl įvairių veiksnių, hormonų lygio svyravimų, gyvenimo būdo ir kt. pokyčių padidėja streso lygis, įtampa. Taigi, valgymo sutrikimai gali būti atsakas į tam tikrus stresorius.
- Genetika. Valgymo sutrikimai dažnai siejami su genetika (paveldimumu). Nors specifinio valgymo sutrikimus nulemiančio geno nėra, tačiau jei kažkam iš artimiausių šeimos narių pasireiškė valgymo sutrikimų, tikėtina, kad jie pasireikš ir palikuoniams (šiuo atveju nėščiajai, išgyvenančiai didžiulius organizmo ir psichologinius pokyčius).
Pregoreksijos gydymas
Daugelis moterų, kovojančių su valgymo sutrikimais, vengia prašyti pagalbos. Nėštumas gali paskatinti dar labiau slėpti baimes ir nerimą dėl mitybos, mankštos ir kūno pokyčių. Todėl labai svarbus ir artimųjų dėmesys, stebėjimas: pati moteris gali neigti ar net nesuprasti, kad jai pasireiškia valgymo sutrikimai – tai būdinga anoreksijai, bulimijai ir pregoreksijai.
Siekiant išgydyti šį sutrikimą, dažniausiai prireikia dirbti net su keliais specialistais. Gydymas priklauso nuo to, kiek rimti yra sutikimai. Galimi gydymo būdai:
- Ambulatorinė terapija, mitybos konsultacijos;
- Gydymas psichikos sveikatos dienos centruose;
- Hospitalizacija (gydymas ligoninėje) ir kt.
Labai svarbu moteriai konsultuotis su nėštumą prižiūrinčiu gydytoju, dietologu, psichikos sveikatos specialistais: jie padės suprasti, kokį poveikį netinkama mityba gali daryti pačiai nėščiajai ir vaikeliui.
Nėštumą prižiūrintis gydytojas pirmasis gali pastebėti, kad moteris turi valgymo sutrikimų ir priauga nepakankamai svorio, tad jo užduotis – pasiūlyti nėščiajai galimus problemos sprendimo būdus, nukreipti pas kitus specialistus ir t. t.
Psichikos sveikatos specialistai per įvairias praktikas padės įsisąmoninti, kad kūno pokyčiai nėštumo metu yra laikini. Labai svarbu moteriai išmokti užmegzti ryšį su vaikeliu: tai gali padėti pamilti ir savo kūną, labiau atliepti augančios gyvybės poreikius.
Dietologas informuos apie kūdikio mitybos poreikius, padės sudaryti tinkamą mitybos planą. Tiesa, svarbu konsultuotis su sertifikuotu dietologu, idealu – įgijusiu patirties konsultuojant valgymo sutrikimų patiriančias moteris.
Koks svorio prieaugis nėštumo metu yra normalus?
Tai, kiek nėščioji turėtų priaugti svorio, priklauso nuo jos kūno masės indekso (KMI) iki nėštumo ir ar nėštumas yra vienvaisis / daugiavaisis.
Tiesa, rekomendacijos dėl svorio yra orientacinės: atsižvelgdamas į nėštumo eigą, gydytojas gali patarti priaugti šiek tiek daugiau arba mažiau svorio, nei nurodoma lentelėje.
Kai kurių akušerių ginekologų nuomone, nutukusios moterys neturėtų priaugti svorio apskritai.
|
KMI iki nėštumo |
Kai laukiamasi vieno vaiko |
Kai laukiamasi dvynukų |
| KMI < 18,5 (per mažas svoris) | 12,5-18 kg | nėra mokslinių duomenų |
| KMI 18,5–24,9 (normalus svoris) | 11,5-16 kg | 17-25 kg |
| KMI 25,0–29,9 (antsvoris) | 7-11,5 kg | 14-23 kg |
|
KMI ≥ 30 (nutukimas) |
5-9 kg | 11-19 kg |





