Fizinio aktyvumo ribojimas ir lovos režimas nėštumo metu (135)

Daliai nėščiųjų dėl sveikatos problemų tenka gerokai apriboti fizinį aktyvumą. Kartais gydytojai netgi rekomenduoja laikytis lovos režimo. Statistikos duomenimis, fizinį aktyvumą sumažinti ar apskirtai jo vengti tenka apie 20 proc. nėščiųjų.

Aktyvumo apribojimas gali reikšti skirtingus dalykus: kai kuriais atvejais nėščiosioms kas porą valandų leidžiama atsistoti ir pasivaikščioti, rečiau nėščiosios paguldomos į ligoninę.

Kodėl gali būti skiriamas lovos režimas nėštumo metu?

Patyrusios nėštumo komplikacijų (pavyzdžiui, gresiantis persileidimas, placentos pirmeiga ir kt.) moterys dažnai atsimena šį nemalonų periodą, kai gydytojai primygtinai rekomendavo joms gulėti lovoje, o atsikelti leisdavo tik esant būtinybei.

Bet toks režimas skiriamas palyginti retai, įprastai nėščioji gali atsisėsti ir pasivaikščioti. Dažniausiai gydytojai tiesiog pataria dažniau pagulėti ir pailsėti.

Vis daugiau gydytojų griežto lovos režimo atsisako ir jį rekomenduoja tik kaip kraštutinę priemonę, kai nėra kitų išeičių. Taip pat ir autoritetingos organizacijos, pavyzdžiui, Amerikos akušerių ir ginekologų kolegija, tradicinio lovos režimo ragina vengti. Pagrindinis argumentas – kad nėra įrodymų, jog ši priemonė iš tikrųjų padeda išvengti nėštumo komplikacijų ar jas gydyti.

Dažniausiai lovos režimas skiriamas lėtinėmis ligomis sergančioms arba itin pavojingų nėštumo komplikacijų patiriančioms moterims.

Ligos ir būklės, kurioms esant rekomenduojamas lovos režimas

Lovos režimas arba fizinio aktyvumo apribojimai taikomi, esant šioms ligoms ir būklėms:

• Preeklampsija. Tai pavojinga būklė nėštumo metu, kai susiaurėjus kraujagyslėms pakyla kraujospūdis. Ši būklė vidutiniškai pasireiškia iki 10 proc. nėštumų. Lovos režimo tikslas susirgus preeklampsija – kuo ilgiau išnešioti vaisių.
• Priešlaikinis gimdymas. Būsimosioms mamoms, kurios nuo 37 nėštumo savaitės jaučia reguliarius gimdos susitraukimus arba jei pasireiškė kitų priešlaikinio gimdymo požymių, taip pat gali būti rekomenduojamas lovos režimas. Pagrindinis jo tikslas – atidėti gimdymą dar bent mažiausiai 48 val., kol pradės veikti kortikosteroidai – hormonai, brandinantys vaisiaus plaučius.
• Gimdos kaklelio pokyčiai. Jei nėštumas yra daugiavaisis ar ankstesnių nėštumų metu buvo nustatyta gimdos kaklelio patologija, gydytojas reguliariai stebės gimdos kaklelį ultragarsiniu transvaginaliniu davikliu. Jeigu nustatoma, kad gimdos kaklelis yra sutrumpėjęs, ankstesni nėštumai yra pasibaigę persileidimu (ypač antrąjį nėštumo trimestrą), moteris pagimdė neišnešiotą kūdikį, jei gimdos kaklelis ir toliau trumpėja nepaisant kasdien vartojamo progesterono ir antrąjį trimestrą jo ilgis yra mažiau nei 10 mm, 12–13 nėštumo savaitę gali būti atliekamas vadinamasis gimdos kaklelio apsiuvimas – jo sutvirtinimas operaciniu būdu nėštumo pradžioje, siekiant išvengti vėlyvo persileidimo ar priešlaikinio gimdymo.
• Daugiavaisis nėštumas. Moterims, besilaukiančioms dvynių, trynukų ar net ketvertuko, fizinis aktyvumas gali būti ribojamas jau vien dėlto, kad daugiavaisis nėštumas įprastai būna rizikingesnis, sunkesnis.
• Vaisiaus augimo sutrikimai (vaisiaus augimo sulėtėjimas). Medikai gali rekomenduoti koreguoti aktyvumo lygį arba rinktis lovos režimą. Apribojus aktyvumą, gali sumažėti spaudimas gimdos kakleliui, pagerėja gimdos kraujotaka, mažiau apkrauna širdis.

Lovos režimų tipai

Anksčiau nėščiosioms buvo skiriami įvairių tipų judėjimo apribojimai ir lovos režimai, pavyzdžiui, griežtasis, laisvasis, tausojamasis, treniruojamasis ir kt. Tačiau šiuolaikiniai gydytojai šių skirtingų režimų atsisako ir, priklausomai nuo nėštumo komplikacijų sunkumo, rekomenduoja rinktis vieną iš dviejų judėjimo apribojimų.

1. Mažesnis nėščiosios aktyvumas namuose / darbe

Gydytojas gali rekomenduoti:

• Trečiąjį trimestrą sumažinti darbo krūvį (jei nėščioji nuspręstų neiti nėštumo ir gimdymo atostogų);
• Reguliariai ilsėtis;
• Rinktis mažesnio intensyvumo treniruotes;
• Mažiau vaikščioti, lipti laiptais, stovėti ir kt.

Nėščioji gali atsikelti iš lovos ir pavaikščioti, atlikti kai kuriuos lengvesnius namų ruošos darbus ir kt.

2. Mažesnis nėščiosios aktyvumas ligoninėje

Kai kurioms nėščiosioms būtina nuolatinė medicininė priežiūra ir stebėsena, tad jos guldomos į ligoninę ir kur kas daugiau laiko turi praleisti lovoje. Gydytojai gali skirti lengvą ar vidutinio sunkumo kineziterapiją, rekomenduoti vartoti kraują skystinančius vaistus ir kt.

Lovos režimas nėštumo metu: esminiai trūkumai

Ilgas gulėjimas lovoje turi tam tikrų trūkumų, todėl gydytojai lovos režimą rekomenduoja vis rečiau, tik kritiniais atvejais. Ilgalaikis gulėjimas gali nulemti šias sveikatos komplikacijas:

• Nugaros ir klubų skausmai;
• Raumenų atrofija, dėl kurios gali būti sunkiau atsigauti po gimdymo;
• Odos sudirgimas;
• Kaulų retėjimas;
• Krešulių formavimasis kojose ir kt.

Lovos režimas taip pat gali paskatinti daugelį įprastų nėštumo negalavimų, pavyzdžiui, gali labiau varginti rėmuo, užkietėti viduriai, patinti kojos, padidėti gestacinio (nėščiųjų) diabeto rizika (organizmas gliukozę skaido kur kas lėčiau) ir kt.

Medikai taip pas įspėja, kad ilgalaikis fizinės veiklos ribojimas gali sukelti depresiją, kuri kartais vargina net ir po gimdymo. Prasidedančią depresiją gali išduoti užsitęsęs liūdesys, nuotaikų kaita, apetito stygius ir kt.

Kaip didžiąją dalį laiko praleidžiant lovoje ir ribojant fizinį aktyvumą nėščiosioms išsaugoti sveikatą?

Gydytojui paskyrus lovos režimą negalėsite užsiimti dalimi įprastų veiklų, tad priverstinis poilsis greitai nebeatrodys patrauklus. Pirmiausia gydytojo paklauskite, ką galima daryti, o ko ne.

Keli patarimai, kaip sumažinti lovos režimo neigiamą poveikį visam organizmui:

• Kiek tik galite, pasistenkite judėti. Tinka trumpi pasivaikščiojimai, galite kilnoti svarmenis, atlikti pasipriešinimo pratimus apatinei kūno daliai ir kt. Puikiai tinka tempimo pratimai: tempkite kojas, kulkšnis. Tai būdas išvengti kraujo krešulių formavimosi ir išsaugoti stiprius raumenis.
• Koreguokite mitybą. Nėščiąsias dažnai vargina rėmuo, tad valgykite dažnai ir po truputį, o ne 3 kartus per dieną kaip įprastai. Vartokite skaidulų turinčio maisto, džiovintų vaisių, kurie padės išvengti vidurių užkietėjimo.
• Gerkite pakankamai vandens. Nėštumo metu valgyti už du tikrai nereikia, tačiau gerti – būtina. Pakankamai skysčių vartojančios nėščiosios gali išvengti didelių tinimų, vidurių užkietėjimo ir kitų nemalonių būklių.
• Rinkitės tinkamas pozas, keiskite kūno padėtis. Gulint ant šono pagerėja kraujotaka į gimdą, taigi, maždaug kas valandą reikėtų pasistengti apsiversti ant kito šono: išvengsite kūno skausmų ir odos sudirgimų. Taip pat papildomo komforto suteiks pagalvės ir pagalvėlės.

Kaip lovos režimas paveiks moterį po gimdymo?

Jei lovos režimas truko gana ilgai, gali kiek susilpnėti raumenys, sumažėti aerobinis pajėgumas.

Po gimdymo reikėtų palaipsniui sugrįžti prie įprasto fizinio aktyvumo. Pirmosioms treniruotėms puikiai tinka ėjimas, plaukimas, joga ir kitos neintensyvios sporto rūšys.

Svarbiausia – nuoseklumas ir tikėjimas, kad galiausiai viskas bus taip, kaip ir anksčiau.