Kiek vandens reikia išgerti nėštumo metu?

gpointstudio | Shutterstock.com

Kiekvienam žmogui reikalingas vanduo, nes jis atlieka daug funkcijų: dalyvauja medžiagų apykaitos, šalinimo, termoreguliacijos ir kituose procesuose, tačiau nėštumo metu jo svarba ir poreikis dar labiau išauga. 

Kodėl nėštumo metu reikia daugiau skysčių?

Nėštumo metu vanduo padeda išvengti daugelio besilaukiančioms moterims būdingų problemų ir yra ypatingai svarbus sklandžiai nėštumo eigai, visų pirma:

  • Kraujodaros procesams. Kraujas perneša besivystančiam vaisiui reikalingas maisto medžiagas, deguonį ir „susirenka“ šalutinius produktus, todėl nėštumo metu moters kūne cirkuliuojančio kraujo tūris padvigubėja. Kraujo susidarymui yra reikalingas vanduo.
  • Vaisiaus vandenų susidarymui. Vaisiaus vandenyse yra labai mažas kiekis angliavandenių, baltymų, riebalų, vaisiaus odos ląstelių, plaukelių ir pan., tačiau didžiąją jų dalį sudaro vanduo. Vaisiaus vandenys saugo besivystantį kūdikį, suteikia jam galimybę laisvai judėti ir tokiu būdu treniruoti raumenis, koordinaciją, smegenis. Vaisiaus vandenys taip pat padeda bręsti kūdikio virškinimo ir šalinimo sistemoms, nes vaisius vis nuryja truputį vandenų ir periodiškai juos pašalina pasišlapindamas (nors pasišalinančio skysčio sudėtis yra kitokia, nei šlapimo).

Be to, vanduo padeda išvengti įvairių nėštumui būdingų diskomfortų, būklių ir net ligų:

  • Vidurių užkietėjimas. Nėštumo metu viduriai užkietėja dėl sulėtėjusio virškinimo ir žarnyną spaudžiančio vaisiaus. Vanduo padeda susiformuoti normalios konsistencijos išmatoms, palengvina jų pasišalinimą.
  • Šlapimo pūslės uždegimas. Šlapimas iš šlapimo pūslės pasišalina prasčiau dėl nėštumo metu atsipalaiduojančių raumenų ir raiščių. Užsilaikiusiame šlapime ima veistis bakterijos, sukeliančios šlapimo pūslės ir šlapimo takų uždegimus. Daugiau geriant ir dažniau šlapinantis „senas“ šlapimas pasišalina efektyviau.
  • Mėšlungis. Tikslios mėšlungio padažnėjimo nėštumo metu priežastys nėra žinomos, bet pastebima, kad mėšlungio pasikartojimą ir/ar jo intensyvumą padeda sumažinti ne tik magnis, bet ir pakankamas suvartojamų skysčių kiekis.
  • Tinimai. Antroje nėštumo pusėje dauguma nėščiųjų susiduria su tinimais. Didelė klaida bandyti juos mažinti ribojant skysčių kiekį – tai gali sukelti dehidrataciją (ją patyręs organizmas yra linkęs kaupti skysčius). Atvirkščiai, vanduo pagerina organizmo skysčių apytaką, „išplauna“ skysčių susikaupimą skatinančios druskos perteklių. Tik reikėtų prisiminti, kad nors nedideli laikini patinimai yra normalu, ženklūs patinimai gali būti ir preeklampsijos simptomas.
  • Vėmimas, kylančios rūgštys ir dantų sveikata. Dažnai vemiant arba kamuojant refliuksui kylančios skrandžio rūgštys yra labai žalingos dantims. Vandens gurkšnojimas padeda suvaldyti pykinimą, refliuksą, vanduo apiplauna ir apsaugo dantis, burnos ertmę.
  • Strijos. Didžiausią įtaką strijų atsiradimui turi nėštumo metu augantis svoris, paveldimumas, amžius ir odos elastingumas. Pakankamas skysčių suvartojimas šiek tiek padidina odos elastingumą.
  • Priešlaikinis gimdymas. Nedidelė dehidratacija nėra pavojinga nėščiosios ir kūdikio sveikatai, ji pasireiškia troškuliu, tamsios spalvos šlapimu, retesniu šlapinimusi, gali kamuoti alkis (jį painiojame su troškuliu), skaudėti galvą. Dehidratacijai užsitęsus gali sumažėti vaisiaus vandenų kiekis, atsirasti sąrėmiai ir prasidėti priešlaikinis gimdymas.

Kaip įvertinti reikiamą vandens kiekį?

Suvartojamo vandens kiekis (tiek nėštumo metu, tiek ir nesilaukiant) labai priklauso nuo žmogaus, t.y. nuo jo svorio, individualios medžiagų apykaitos, valgymo įpročių, fizinio aktyvumo, svarbu atsižvelgti ir į oro temperatūrą, drėgmę.

Remiantis Pasaulio Sveikatos Organizacijos rekomendacijomis, moterys per dieną turėtų išgerti ir su maistu gauti bent 2.7 litrus vandens, o nėščiosios – dar daugiau.

Besilaukiančioms moterims reikėtų stebėti kūno siunčiamus signalus: troškulys arba alkis, retas šlapinimasis, tamsios spalvos ir aitraus kvapo šlapimas, energijos trūkumas, galvos skausmas yra pagrindiniai dehidratacijos simptomai, parodantys, kad būtina nedelsiant atsigerti!

Ar vanduo yra tinkamas gerti?

Lietuvoje gyventojams yra tiekiamas tik požeminis gręžinių vanduo, todėl jo kokybė yra labai gera (išskyrus Šiaurės Vakarų Lietuvos dalį, kur vandenyje yra padidėjęs flouridų kiekis, tačiau ten vanduo papildomai valomas).

Jeigu gėrimui ir valgio ruošimui naudojate šulinio vandenį, jį rekomenduojama išsitirti. Lietuvoje šulinių vandens tyrimai nėščiosioms ir šeimoms, auginančios kūdikius iki 6 mėnesių amžiaus, yra atliekami nemokamai.

Norint, kad būtų atliktas nemokamas šulinio vandens tyrimas, reikėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją, kuris, savo ruožtu, turi pateikti pranešimą Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui, pasirūpinsiančiam vandens ištyrimu.

Kaip gauti pakankamai skysčių nėštumo metu?

Įprotį išgerti pakankamai vandens (arba gauti jo su kitais skysčiais, maisto produktais) reikia išsiugdyti. O tai padeda padaryti tinkamos sąlygos, kurias galite susikurti pati sau:

  • Visuomet po ranka turėkite buteliuką ar stiklinę vandens;
  • Įsigykite patogią, jums patinkančią gertuvę;
  • Į telefoną įsirašykite programėlę, primenančią, kad atėjo laikas atsigerti.

Ką daryti, jei gerti nesinori? 

Troškuliui numalšinti labiausiai tinka paprasčiausias vanduo, tai – pats sveikiausias pasirinkimas. Tačiau nieko nenutiks, jei retkarčiais atsigersite arbatos, sulčių, ar gaiviųjų gėrimų, svarbu nepiktnaudžiauti, ypač saldintais gėrimais ar stipriomis žolelių arbatomis.

Jei jus vargina rytinis pykinimas, vandenį retkarčiais paskaninkite pykinimą slopinančiu imbieru, citrina, agurkais. Neįpraskite vandens nuolat skaninti citrusiniais ar kitais vaisiais, uogomis, nes juose esančios rūgštys kenkia dantims;

Vandens atsargoms papildyti puikiai tinka:

  • Sriubos, sultiniai (ypač šaltuoju metų laiku);
  • Šviežių daržovių salotos– nors įprasta manyti, kad daug vandens yra agurkuose, tokiose daržovėse kaip pomidorai, salierų kotai, lapinės salotos, kopūstai vandens taip pat yra daug – 90-95%.
  • Švieži vaisiai – daug vandens taip pat yra ir vaisiuose, ypač melionuose, arbūzuose, tačiau reikia atsiminti, kad juose yra ir daug cukraus, todėl vaisius geriausia vertinti ne kaip vandens šaltinį, o kaip desertą, kurio mėgautis reiktų saikingai, ypač jei yra gestacinio diabeto rizikos veiksnių.