Tuberkuliozė: simptomai, tyrimai ir gydymas (54)

Tuberkuliozė yra sunki infekcinė liga, kurią sukelia oro lašeliniu būdu perduodama tuberkuliozės mikobakterija. Dažniausiai ji pažeidžia plaučius, tačiau gali paveikti ir kitus organus: smegenis (tuberkuliozinis meningitas), inkstus bei kaulus.

Kokie yra tuberkuliozės simptomai?

Tuberkuliozės infekcija gali būti dviejų formų (stadijų).

Latentinė tuberkuliozės infekcija

Esant pirminei infekcijai (kai žmogus yra užsikrėtęs, bet dar neserga), organizme jau yra Mycobacterium tuberculosis bakterijų, tačiau jos yra neaktyvios, imuninė sistema jas kontroliuoja, tad jos nesukelia simptomų ir žmogus neužkrečia kitų.

Tačiau dalis mikobakterijų vis tiek gali išgyventi ir pradėti daugintis.

Daugelis žmonių prasidėjus pirminei infekcijai nejaučia jokių simptomų, tačiau kai kuriems pacientams gali pasireikšti į gripo panašūs simptomai, pavyzdžiui:

• Nedidelis karščiavimas;
• Nuovargis;
• Kosulys.

Kadangi simptomai yra nespecifiniai, būdingi daugeliui nesunkių ligų, tuberkuliozė pirminėje stadijoje neretai „pražiūrima“ ir ilgainiui ligonio būklė ima sunkėti. 

Aktyvi tuberkuliozės forma

Aktyvi forma reiškia, kad imuninė sistema jau nebegali kontroliuoti infekcijos: bakterijos sukelia ligą plaučiuose ar kitose kūno dalyse. Aktyvi tuberkuliozės forma gali prasidėti iškart po pirminės infekcijos, tačiau tai dažniau įvyksta po kelių mėnesių ar metų esant latentinei tuberkuliozės formai.

Aktyvios tuberkuliozės simptomai plaučiuose per kelių savaičių laikotarpį sunkėja. Dažniausi simptomai:

• Kosulys;
• Atkosėjimas gleivėmis ir/arba krauju;
• Skausmas krūtinėje;
• Skausmas kvėpuojant ar kosint;
• Karščiavimas;
• Šaltkrėtis;
• Naktinis prakaitavimas;
• Svorio kritimas;
• Dingęs apetitas;
• Nuovargis;
• Bendra prasta savijauta ir silpnumas.

Aktyvi tuberkuliozė, išplitusi už plaučių ribų

Tuberkuliozės infekcija gali iš plaučių išplisti į kitas kūno dalis. Simptomai skiriasi priklausomai nuo to, į kurią kūno dalį infekcija išplito. Dažniausi simptomai:

• Karščiavimas;
• Šaltkrėtis;
• Naktinis prakaitavimas;
• Svorio kritimas;
• Dingęs apetitas;
• Bendra prasta savijauta ir silpnumas;
• Skausmas šalia infekcijos vietos.

Dažniausiai aktyvi ir išplitusi tuberkuliozė pažeidžia:

• Inkstus;
• Galvos ir nugaros smegenis, centrinę nervų sistemą;
• Širdies raumenį;
• Lytinius organus;
• Limfmazgius;
• Kaulus ir sąnarius;
• Odą;
• Gerklas ir kt.

Aktyvi tuberkuliozės forma vaikams

Aktyvios tuberkuliozės simptomai vaikams skiriasi nuo simptomų suaugusiems žmonėms. Priklausomai nuo vaikų amžiaus, gali pasitaikyti netipinių simptomų:

• Kūdikiai. Tuberkulioze sergantys kūdikiai dažnai nepriauga svorio. Be to, kūdikiui aplink galvos ar nugaros smegenis gali kauptis skysčiai, dėl to gali pasireikšti šie simptomai:
  
  • Vangumas;
  • Irzlumas;
  • Vėmimas;
  • Maitinimosi sunkumai;
  • Išsipūtęs momenėlis;
  • Silpni refleksai.
• 1–12 metų vaikai. Vaikams ilgesnį laiką gali tęstis karščiavimas, taip pat gali kristi svoris.
• Paaugliai. Simptomai yra beveik identiški kaip suaugusiųjų.

Tuberkuliozės priežastys. Kas sukelia tuberkuliozę?

Ligą sukelia tuberkuliozės mikobakterija. Ji plinta oro lašiniu būdu iš aktyvia forma sergančių žmonių jiems kalbant, kosint ar čiaudint. Tuberkuliozė labiau plinta, kai žmonės kartu ilgą laiką kartu būna uždarose patalpose.

Latentine tuberkuliozės infekcija sergantis žmogus kitų neužkrečia, o aktyvia forma sergantis ir vaistus vartojantis pacientas ligos nebeplatina praėjus maždaug 3–4 sav. nuo gydymo pradžios.

Kam yra didesnė rizika užsikrėsti tuberkulioze?

Tuberkuliozė dažniau plinta tarp žmonių, gyvenančių ar laiką leidžiančių patalpose – užsikrėtimui reikalingas ilgesnis artimas kontaktas.

Žmonėms, sergantiems ŽIV/AIDS, tiems, kurių imunitetas yra nusilpęs, rizika užsikrėsti tuberkulioze ir ligai pasiekti aktyvią formą ženkliai padidėja.

Užsikrėtimo tuberkulioze rizika

Šios sąlygos ir aplinkybės padidina tikimybę užsikrėsti tuberkuliozės infekcija:

• Gyvenama su asmeniu, sergančiu aktyvia ligos forma;
• Gyvenama ar keliaujama šalyje, kurioje liga paplitusi;
• Gyvenama ar dirbama vietose, kuriose žmonės gyvena vienas arti kito, pavyzdžiui, globos įstaigose, nakvynės namuose ir kt.;
• Dirbama sveikatos priežiūros srityje ir gydomi žmonės, kurie priklauso didelės rizikos grupei.

Aktyvios tuberkuliozės formos rizika

Rizika, kad latentinė tuberkuliozės forma virs aktyvia, didėja nusilpus imunitetui. Pavyzdžiui, imuninę sistemą silpnina ŽIV/AIDS, diabetas, sunkios inkstų ligos, netinkama mityba ir mažas kūno svoris, ilgalaikis receptinių steroidų vartojimas ir kt.

Aktyvi tuberkuliozės forma: pacientų amžius

Tuberkuliozės infekcijos suaktyvėjimo rizika kinta priklausomai nuo amžiaus:

• Vaikai iki 5 m. Mažiems vaikams, ypač iki 2 m., kyla didelė tuberkuliozės suaktyvėjimo rizika. Pacientams iki 2 m. tuberkuliozė gali sukelti meningitą – sunkią smegenų ligą.
• 15–25 m. amžiaus jaunuoliai. Šios amžiaus grupės žmonėms kyla didesnė rizika susirgti aktyvia plaučių tuberkuliozės forma.
• 65 m. ir vyresni pacientai. Vyresniame amžiuje imuninė sistema silpnėja, tad didėja aktyvios tuberkuliozės formos išsivystymo rizika, be to, ligą sunkiau gydyti.

Tuberkuliozės diagnozavimas: kokie tyrimai atliekami?

Siekiant diagnozuoti tuberkuliozę atliekami keli pagrindiniai tyrimai:

• Krūtinės ląstos rentgenograma. Suaugusiems pacientams atliekama krūtinės ląstos rentgenograma.
• Tuberkulino mėginys (dar vadinamas Mantu testu). Šis tyrimas atliekamas vaikams. Svarbu turėti omenyje, kad neigiamas testas ne visuomet reiškia, kad pacientas neserga tuberkulioze.
• QFT testas. Jis gali būti atliekamas vietoje tuberkulino testo arba siekiant patikslinti ligą. QFT testas parodo organizmo imuninį atsaką į tuberkuliozės sukėlėjus. Jis tinka vaikams ir suaugusiems pacientams, yra atliekamas iš veninio kraujo, yra jautresnis, lyginant su tuberkulino mėginiu.

Kaip gydoma tuberkuliozė?

Tuberkuliozę galima gydyti tam tikrų rūšių antibiotikais, tačiau kai kurios bakterijų padermės yra atsparios gydymui.

Tuberkuliozė, ypač jei išsivystė vaistams atspari forma, gydoma ilgai – net iki 1–2 metų ir ilgiau. Gydytojai parenka skirtingas vaistų kombinacijas, ilgainiui jos koreguojamos. Vaistai dažnai turi šalutinį poveikį, taigi, pacientams gali sutrikti kepenų ar inkstų veikla, todėl sergančiuosius atidžiai turi stebėti gydytojas, dažnai skiriama papildomų tyrimų ir vaistų.

Nuo gydymo pradžios praėjus 3–4 savaitėms daugelis pacientų į aplinką jau neišskiria bakterijų ir negali užkrėsti kitų žmonių, tačiau gydymą vis tiek būtina tęsti.

Vaistams atspari tuberkuliozė

Kai kurios tuberkuliozės bakterijų padermės tapo atsparios vaistams – jie jų nebeveikia. Tai iš dalies nutinka dėl natūraliai vykstančių genetinių bakterijų pokyčių.

Kai antibiotikai vartojami netinkamai arba dėl kitos priežasties neišnaikina visų bakterijų, sudaromos idealios sąlygos įsitvirtinti ir daugintis atsparesnėms bakterijų padermėms. Jei šios bakterijos perduodamos kitiems žmonėms, laikui bėgant gali išaugti nauja vaistams atspari padermė.

Problemos, dėl kurių atsiranda vaistams atsparių bakterijų padermių:

• Pacientai nesilaikė vaistų vartojimo nurodymų arba nutraukė vaistų vartojimą;
• Nebuvo sudarytas tinkamas gydymo planas;
• Pacientas vaistų nevartojo;
• Vaistai buvo prastos kokybės;
• Organizmas nepasisavino vaistų taip, kaip buvo tikėtasi.

Tuberkuliozės prevencija ir profilaktika: kaip išvengti tuberkuliozės?

Pagrindinė apsaugos nuo tuberkuliozės priemonė yra skiepai, tačiau jų apsauga netrunka visą gyvenimą, tad net ir paskiepyti žmonės gali užsikrėsti tuberkulioze, ypač jei jie patenka į rizikos grupę. 

Skiepai nuo tuberkuliozės

Lietuvoje tuberkuliozės vakcina skiepijami 2–3 dienų amžiaus naujagimiai. Pagrindinė BCG (Bacille Calmette-Guerin) vakcinos paskirtis – apsaugoti kūdikius ir vaikus nuo sunkių ir mirtinų tuberkuliozės formų ankstyvoje vaikystėje, kai imuninė sistema dar tik formuojasi ir yra labiausiai imli užkrečiamosioms ligoms.

Stebėjimų duomenimis, BCG vakcinos poveikis po kelerių ar keliolikos metų pradeda silpti, o skiepijant vyresniame amžiuje vakcina yra mažiau veiksminga. Daugelyje šalių (įskaitant ir Lietuvą) rutininė revakcinacija neatliekama. PSO rekomenduoja nerevakcinuoti, nes papildoma nauda nėra įrodyta.

Profilaktinės patikros

Siekiant išvengti tuberkuliozės plitimo, svarbu atlikti profilaktines patikras:

• Kontaktą su sergančiu asmenimi turėjusių žmonių tyrimas. Svarbu ištirti ir tuberkulioze sergančio asmens šeimos narius, artimą kontaktą su juo turėjusius žmones – kolegas, klasės ir darželio grupės draugus.
• Priešmokyklinio amžiaus ir rizikos grupių vaikų patikra. Tuberkulino testas nemokamai atliekamas 6–7 metų amžiaus ir rizikos grupės vaikams, kurie nebuvo paskiepyti nuo tuberkuliozės, bendravo su ja sergančiais žmonėmis, dažnai serga viršutinių kvėpavimo takų ligomis ar lėtine liga, yra iš socialinės rizikos šeimų, gyvena globos namuose, pensionuose ir kt.
• Darbuotojų patikra. Šiuo metu prieš pradedant dirbti ir kasmet profilaktiškai tiriami tam tikrų sričių darbuotojai. Tuberkuliozės tyrimai atliekami maisto gamybos, sveikatos priežiūros, mokymo ir ugdymo, paslaugų ir kitose srityse dirbantiems žmonėms.

Ligos plitimo prevencija

Jei latentinės tuberkuliozės infekcijos tyrimo rezultatas teigiamas, gali tekti vartoti vaistus, padedančius išvengti aktyvios ligos formos.

Žmonės, sergantys aktyvia tuberkuliozės forma, turi imtis priemonių siekdami apsaugoti kitus. Vaistus gali tekti vartoti vidutiniškai apie 6 mėn. Per pirmąsias 2–3 savaites bakterijas galima perduoti kitiems žmonėms, tad pateikiamos šios rekomendacijos:

• Reikia izoliuotis namuose – neiti į ugdymo įstaigas ar darbą;
• Svarbu izoliuotis nuo šeimos narių, pavyzdžiui, miegoti atskirame kambaryje;
• Jei sergančiajam tenka išeiti į viešumą, jam reikia dėvėti veido kaukes arba respiratorius;
• Kosint, čiaudint burną reikia užsidengti servetėle, o paskui ją dėti į sandarų maišelį ir išmesti;
• Reikia dažnai vėdinti patalpas bei laikytis kitų ligos plitimą stabdyti padedančių rekomendacijų.