Tuberkuliozė

Tuberkuliozė ir vaikas

Kas yra tuberkuliozė?

Tuberkuliozė (TB) yra infekcinė liga, kurią sukelia oro lašeliniu būdu perduodama tuberkuliozės mikobakterija. Dažniausiai ji pažeidžia plaučius, tačiau gali pažeisti ir kitus organus: smegenis (tuberkuliozinis meningitas), inkstus, kaulus.

Dažniausiai susergama atvira plaučių tuberkuliozės forma, kuriai būdingi šie simptomai: sunkus, keletą savaičių trunkantis kosulys, skreplių/ kraujo atkosėjimas, skausmas krūtinėje, nuovargis, silpnumas, svorio kritimas, blogas apetitas, temperatūra, drebulys ir kt.

Tuberkuliozės gydymas

Tuberkuliozė yra sunkiai ir ilgai gydoma liga, gydymas trunka apie 6-12 mėn. Nesilaikant gydymo plano išsivysto vaistams atsparios tuberkuliozės bakterijos, todėl sergantiesiems būtina nuosekliai vykdyti gydytojo nurodymus, gerti visus paskirtus vaistus, nenutraukti gydymo. Negydoma ar netinkamai gydoma ši liga gali būti mirtina, ypač kai kurios jos formos.

Kaip užsikrečiama tuberkulioze?

TB didžiausia tikimybė užsikrėsti ilgą laiką kontaktuojant su atvira plaučių tuberkuliozės forma sergančiu žmogumi, tačiau net jei artimiausioje aplinkoje nėra sergančiųjų, galimybė užsikrėsti išlieka: tam tikromis sąlygomis TB bakterijos ore gali išsilaikyti net keletą valandų.

Nors organizmo imuninė sistema iš esmės yra pajėgi sunaikinti bakteriją visiškai, dažnai TB bakterijos išlieka organizme net žmogui nesusirgus atvira TB forma. Tyrimų duomenimis, kas trečias žmogus yra infekuotas TB bakterija, aktyvia TB forma suserga apie 5-10% iš jų. Ar užsikrėtęs žmogus susirgs TB, priklauso nuo jo organizmo imuninės sistemos, bakterijų savybių ir jų skaičiaus. Klaidinga manyti, kad TB užsikrečia ir serga daugiausia asocialūs asmenys. Prastos gyvenimo sąlygos ir mityba, rūkymas, alkoholio vartojimas, be abejo, yra rizikos faktoriai – visų pirma todėl, kad jie silpnina imunitetą. Tiesa yra ta, kad TB užsikrėsti ir susirgti gali bet kuris žmogus, kurio imuninė sistema yra silpna ar laikinai nusilpusi. Rizikos grupei taip pat priklauso sergantys imuninės sistemos ligomis ar vartojantys imuninę sistemą slopinančius vaistus, sergantys diabetu, reumatu, gydymo įstaigų darbuotojai bei keliaujantys į šalis, kur sergamumas tuberkulioze yra itin aukštas (Azijos, Lotynų Amerikos, Karibų salų, Afrikos valstybes, Rusiją).

Tuberkuliozė ir vaikai

Mažiems vaikams TB yra pavojinga dėl nesubrendusios imuninės sistemos, yra didesnė rizika susirgti išplitusia TB forma (pavyzdžiui, tuberkulioziniu meningitu). Todėl regionuose, kuriuose TB paplitusi, naujagimiai skiepijami BCG vakcina.

Kaip apsisaugoti nuo tuberkuliozės?

Patikimiausias būdas - nekontaktuoti su sergančiais asmenimis. Atvira forma susirgę asmenys paprastai būna izoliuojami. Problema yra ta, kad tuberkuliozės simptomai primena daugelį kitų ligų, todėl liga dažnai būna diagnozuojama pavėluotai, ypač jei žmogus ne itin rūpinasi savo sveikata. Todėl skiepijimas yra laikomas bene patikimiausia profilaktine priemone šalyse, kur sergamumas TB yra aukšas.

BCG vakcina (skiepais nuo tuberkuliozės) yra skiepijami naujagimiai - kaip minėta, kūdikių ir vaikų rizika susirgti išplitusia TB forma yra didesnė. Skiepai nesukuria ilgalaikio imuniteto nuo tuberkuliozės: stebėjimų duomenimis, BCG vakcinos poveikis po 10 metų pradeda silpti. Yra duomenų, kad skiepijant vyresniame amžiuje, vakcina yra mažiau veiksminga, todėl revakcinuojami tik patenkantys į rizikos grupes (dirbantys sveikatos įstaigose, sergantys diabetu, turintys imuninės sistemos sutrikimų ar vartojantys imuninę sistemą slopinančius vaistus). Prieš skiepijant suaugusius būtina atlikti tuberkulino testą.