Meningitas: simptomai, priežastys ir gydymas

Ground Picture | Shutterstock.com

Meningitas – tai smegenų dangalų, membranų, dengiančių smegenis, uždegimas. Kai kurios meningito rūšys gali būti pavojingos sveikatai ir netgi kelti grėsmę gyvybei. 

Tiesa, dalies ligos atvejų galima išvengti skiepijantis.

Greitas meningito gydymas dažniausiai būna sėkmingas. Labai svarbu būti susipažinus su meningito simptomais ir, vaikui susirgus, kuo greičiau vykti pas gydytojus.

Priežastys: kas sukelia meningitą?

Meningitą dažniausiai sukelia virusas (išsivysto virusinis meningitas, dar vadinamas aseptiniu), tačiau tarp potencialių ligos sukėlėjų minimos ir bakterijos (tai bakterinis meningitas). Labai retais atvejais meningitu galima susirgti pasireiškus kitoms infekcijoms, vartojant vaistus ar sergant tam tikromis ligomis (pavyzdžiui, vėžiu).

Dažniausiai infekcija prasideda kitose kūno dalyje, kol galiausiai per kraują išplinta į smegenų dangalus.

Tiek virusinis, tiek ir bakterinis meningitas tarp žmonių plinta kaip ir dauguma kitų infekcijų: užsikrėtusiam žmogui liečiantis, bučiuojant, kosint ar čiaudint.

Dažniau abiem meningito formomis užsikrečia žmonės, kurių imunitetas yra nusilpęs.

Bakterinio meningito priežastys

Bakteriniu meningitu susergama retai, tačiau tai rimtas ir dažnai gyvybei pavojingas susirgimas, ypač jei infekcija laiku nediagnozuojama ir jos nesiimama gydyti skubiai.

Meningitą gali sukelti daugybė skirtingų bakterijų. Kaip minėta, jos išplinta į kraujotaką ir pasiekia smegenų dangalus. Dažnai bakterinis meningitas prasideda:

• Lūžus kaukolės kaulams;
• Po smegenų operacijų;
• Turint kochlearinį implantą (prietaisą, koreguojantį klausą);
• Sergant sunkios formos ausų ir sinusų infekcija ir kt.

Bakteriniu meningitu gali susirgti bet kokio amžiaus žmonės, tačiau dėl kontaktų gausos didesnė rizika susirgti kyla kolektyvuose dažniau būnantiems vaikams, paaugliams, jauniems žmonėms.

Virusinio meningito priežastys

Virusinis meningitas yra dažnesnis nei bakterinis, įprastai infekcijos eiga yra lengvesnė. Jį sukelia tipiniai virusai – tie patys peršalimo, viduriavimo, pūslelinės bei gripo sukėlėjai.

Meningito simptomai

Meningito simptomai skiriasi priklausomai nuo susirgusio asmens amžiaus ir infekcijos sukėlėjo. Tačiau dažniausiai abiejų tipų meningitas sukelia tuos pačius simptomus.

Pirmieji meningito simptomai gali pasireikšti greitai arba praėjus kelioms dienoms nuo pirminės infekcijos, t. y. po to, kai ligonis peršalo, pradėjo viduriuoti, vemti ir kt.

Tipiniai meningito simptomai

• Karščiavimas;
• Galvos skausmas;
• Kaklo raumenų įtempimas;
• Jautrumas šviesai (ryški šviesa labai vargina akis);
• Pykinimas arba vėmimas;
• Prastas apetitas;
• Dirglumas;
• Energijos stygius, mieguistumas.

Meningitas kūdikiams: simptomai

Meningitu sergantiems kūdikiams gali pasireikšti skirtingi simptomai. Kūdikiai gali būti verksmingi, nervingi, prastai valgyti, būti mieguisti, sunkiai pabusti. Sergančių meningitu kūdikių verksmas gali būti stipresnis nei įprastai, gali būti sunku juos nuraminti net paėmus iš lovelės ir sūpuojant.

Galimi ir kūno temperatūros kraštutinumai: ne tik karščiavimas, bet temperatūra gali būti žemesnė nei įprastai.

Kaklais gali sustandėti kaklas. Gana dažnas simptomas – išsipūtęs momenėlis.

Kaip meningitas diagnozuojamas?

Meningitas (ypač bakterinis) – labai rimta būklė, taigi, pastebėjus simptomus, svarbu kuo greičiau vykti į gydymo įstaigą.

Įtariant, kad vaikas ar suaugusysis gali sirgti meningitu, skiriama juosmeninė punkcija (dūris į stuburą) – stuburo skysčio tyrimas. Šis tyrimas rodo uždegimo požymius ir ar infekciją sukėlė virusas, ar bakterijos.

Siekiant nustatyti infekcijos šaltinį skiriami kraujo tyrimai.

Meningito gydymas

Sergant bakteriniu meningitu, kuo greičiau pradedamas gydymas į veną leidžiamais antibiotikais. 

Jeigu meningitą sukėlė virusai, antibiotikai nebus veiksmingi. Kartais gydytojai skiria antivirusinių preparatų.

Smegenų uždegimą palengvinti padeda steroidiniai vaistai.

Lašinės infuzijos padeda atkurti dėl karščiavimo, gausaus prakaitavimo, vėmimo ar viduriavimo bei prasto apetito prarastų skysčių balansą.

Daugelis vaikų, sergančių virusiniu meningitu, jau po 7–10 dienų pasijaučia geriau, o jeigu liga nėra sunkios formos, ją galima gydyti ir namuose.

Siekiant palengvinti simptomus, reikia daugiau ilsėtis, vartoti skysčių, nereceptinius vaistus nuo skausmo ir karščiavimo.

Meningito komplikacijos

Bakterinį meningitą gali reikėti gydyti ligoninės intensyviosios terapijos skyriuose. Kartais liga sutrikdo kvėpavimą, tad gali prireikti papildomai tiekti deguonį arba mechaninės ventiliacijos (kvėpavimo aparato).

Bakterinio meningito komplikacijos gali būti gana sunkios, pavyzdžiui:

• Klausos praradimas. Dėl to kiekvienam meningitu sirgusiam pacientui patariama pasitikrinti klausą;
• Regėjimo sutrikimai;
• Traukuliai;
• Mokymosi sunkumai;
• Širdies veiklos sutrikimai;
• Inkstų ir antinksčių sutrikimai.;
• Kai kuriems vaikams, persirgusiems meningitu, kyla neurologinių problemų, tačiau dauguma jų greitai diagnozuojamos ir gydomi vaikai visiškai pasveiksta.

Meningito prevencija

Bakterinio meningito prevencija

Labai svarbu pasistengti užtikrinti, kad sergantieji meningitu ir sveiki žmonės nekontaktuotų. Jei asmuo turėjo glaudų kontaktą su sergančiuoju, profilaktiškai jam gali būti skiriama antibiotikų.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) tinklalapyje nurodoma, jog viena iš patikimiausių bakterinio meningito profilaktinių priemonių yra skiepai nuo meningokoko, pneumokoko, Haemophilus influenzae B infekcijos, tuberkuliozės. Šiomis vakcinomis skiepijami kūdikiai, vyresni vaikai ir suaugusieji.

Virusinio meningito prevencija

Labai svarbu, kad virusiniu meningitu sergantis vaikas ar suaugusysis liktų namuose – tik taip galima maksimaliai kitus apsaugoti nuo infekcijos. Vėlgi toje pačioje NVSC interneto svetainėje kaip prevencinė priemonė minimi yra skiepai nuo erkinio encefalito, parotito ir poliomielito.

ligos, meningitas, smegenų dangalų uždegimas