Skiepai nuo meningokoko (MenB vakcina nuo B tipo meningokokinės infekcijos) (1704)

Pagal profilaktinių vaikų skiepijimų kalendorių, Lietuvoje 3 mėnesių kūdikius rekomenduojama paskiepyti pirmąja MenB vakcinos doze, apsaugančia nuo meningokokinės infekcijos, sukeliančios gyvybei pavojingą sepsį (kraujo užkrėtimą) ir meningitą (galvos ir nugaros smegenų dangalų uždegimą).

Kada skiepijama MenB vakcina (skiepais nuo meningokoko)?

Lietuvoje MenB vakcina (skiepais nuo B tipo meningokokinės infekcijos) pagal profilaktinių vaikų skiepijimų kalendorių skiepijami 3, 5 ir 12-15 mėnesių sulaukę vaikai.

Paskutinioji sustiprinančioji vakcinos dozė gali būti įskiepijama šiek tiek vėliau, vaikui sulaukus 15-16 mėnesių, drauge su rekomenduojama MMR vakcina (skiepais nuo tymų, epideminio parotito ir raudonukės) ir PCV vakcina (skiepais nuo pneumokokinės infekcijos).

Vakcina nuo B tipo meningokoko yra nauja (Europoje pradėta naudoti tik 2013 metais, Lietuvoje – nuo 2014 metų), tad šiuo metu dar nėra objektyvių duomenų, parodančių, kuriam laikui susidaro imunitetas ir ar vyresniame amžiuje reikalingas pakartotinis skiepijimas.

Skiepytis savo lėšomis gali asmenys iki 50 metų (šiuo metu nėra pakankamai duomenų apie vyresnių nei 50 metų žmonių skiepijimą), nuo 2 metų amžiaus reikalingos dvi vakcinos dozės.

Medikų ir visuomenės sveikatos specialistų teigimu, tikslinga skiepyti paauglius, jaunuolius (ypač gyvenančius bendrabučiuose), nes sergamumas šiose amžiaus grupėse yra didelis.

MenB vakcinos sudėtis

Skiepijimui nuo B tipo meningokoko naudojamas vaistinis preparatas „Bexsero“.

Veikliosios medžiagos: vienoje 0,5 ml „Bexsero“ dozėje yra rekombinantinis Neisseria meningitidis B grupės NHBA sulietas baltymas, rekombinantinis Neisseria meningitidis B grupės NadA baltymas, rekombinantinis Neisseria meningitidis B grupės fHbp sulietas baltymas, Neisseria meningitidis B grupės NZ98/254 padermės išorinės membranos pūslelės.

Baltymai yra pagaminti E. coli ląstelėse rekombinantinės DNR technologijos būdu ir adsorbuoti aliuminio hidroksidu. Naudojami NHBA (Neisseria hepariną surišantis antigenas), NadA (Neisseria adhesinas A), fHbp (H faktorių surišantis baltymas).

Pagalbinės medžiagos: natrio chloridas, histidinas, sacharozė, injekcinis vanduo.

Kada nerekomenduojama skiepyti arba rekomenduojama atidėti skiepijimą MenB vakcina?

Skiepijimą reikėtų atidėti iki gydymo pabaigos, jeigu vaikas karščiuoja, serga ūmine liga.

Prieš skiepijant reikia įvertinti skiepijimo naudos ir žalos santykį bei priimti sprendimą dėl skiepijimo arba ne, jeigu:

• Paciento imuninė sistema yra sutrikusi dėl įgimtų ar įgytų ligų, vartojamų vaistų. Nėra duomenų ar tokiu atveju susidarys pakankamas imuninis atsakas;
• Pacientas yra vyresnis nei 50 metų. Nėra duomenų ar tokiu atveju susidarys pakankamas imuninis atsakas;
• Pacientas serga lėtinėmis ligomis. Nėra duomenų ar tokiu atveju susidarys pakankamas imuninis atsakas;
• Pacientė laukiasi arba žindo. Nėra duomenų apie galimą riziką pacientei ir jos vaisiui arba žindomam kūdikiui;
• Pacientas yra alergiškas lateksui. Latekso gali būti švirkšto antgalio dangtelio sudėtyje, tad gali pasireikšti alerginė reakcija.

Skiepyti negalima, jeigu:

• Vaikas yra alergiškas bet kuriai veikliajai arba pagalbinei medžiagai;
• Vaikas serga trombocitopenija ar bet kuria kita liga, trikdančia kraujo krešėjimo funkciją.

Skiepijant šia, kaip ir bet kuria kita vakcina, gydytojas turi būti pasirengęs suvaldyti ypač retą ir pavojingą anafilaksinę reakciją.

Nors dėl padidintos rizikos susirgti šia liga neišnešiotiems kūdikiams MenB skiepas yra taip pat rekomenduojamas, skiepijant šia vakcina anksčiau laiko gimusius vaikus reikėtų imtis atsargumo priemonių ir ypač įdėmiai stebėti jų būklę 48-72 valandas po skiepijimo: neišnešiotų kūdikių kvėpavimo takai dar nėra subrendę, todėl yra didesnė apnėjos (kvėpavimo sustojimo) rizika.

Kaip skiepijama MenB vakcina?

„Bexsero“ vakcina turi būti laikoma šaldytuve, 2-8°C temperatūroje, originalioje pakuotėje, apsaugančioje nuo šviesos.

„Bexsero“ vakcinos dozė yra specialiame švirkšte. Prieš vartojimą švirkštą reikėtų dėmesingai suplakti. Jame esanti suspensija turi būti vienalytė, baltos opalo spalvos, iki suplakimo joje gali būti matomų smulkių nuosėdų.

Vakcina turi būti suleidžiama į raumenis. Kūdikiai įprastai skiepijami į šlaunies viršutinę dalį, vyresni vaikai ir suaugusieji - į žastą. Jeigu vienu metu skiepijama daugiau nei viena vakcina, jas reikia suleisti skirtingose vietose.

Vakcinos jokiu būdu negalima švirkšti į kraujagyslę, į odą arba po oda.

Kokios reakcijos tikėtis po meningokoko skiepo?

„Bexsero“ labai dažnai (dažniau nei 1 iš 10 žmonių) sukelia nestriprius šalutinius poveikius:

• Oda dūrio vietoje parausta, patinsta, yra skausminga, jautri;
• Paskiepytam žmogui skauda galvą, jis yra dirglesnis, jautresnis;
• Pasireiškia karščiavimas.

Visą žinomų nepageidaujamų reakcijų sąrašą rasite vaistinio preparato „Bexsero“ informaciniame lapelyje.

Vaistinis preparatas „Bexsero“ yra naujas, tad tebėra vykdoma papildoma jo stebėsena. Labai svarbu dėmesingai įvertinti ir užfiksuoti visus galimus šalutinius poveikius.

Jeigu turite bent menkiausią įtarimą, kad vakcina galėjo sukelti vieną iš išvardintų arba kitokį nepageidaujamą poveikį, nedelsiant kreipkitės į gydytoją!

VVKT skatina apie patirtą nepageidaujamą poveikį pranešti į Valstybinę vaistų kontrolės tarnybą. Pranešti apie šalutinį poveikį galite ir patys, ir jūsų gydytojas.

Skeipijimas nuo meningokoko ir profilaktinis paracetamolio vartojimas

Vakcina nuo B tipo meningokoko infekcijos labai dažnai sukelia karščiavimą, kuris pavojingas kūdikiams ir mažiems vaikams dėl karščiavimo sukeltų traukulių.

Siekiant išvengti karščiavimo rekomenduojama prieš pat arba iškart po skiepijimo suvartoti pirmąją paracetamolio dozę. Antroji ir trečioji paracetamolio dozės turėtų būti suvartotos kas 4-6 valandas. Dozė turėtų būti apskaičiuota pagal kūdikio svorį (10–15 mg/kg kūno svorio, tačiau maksimali dozė negali viršyti 60 mg).

Paracetamolį reikėtų vartoti po pirmosios ir antrosios vakcinos dozių. Suleidžiant paskutinę, sustiprinančią vakcinos dozę 12-15 mėnesių vaikams arba skiepijant vyresnius vaikus, suaugusiuosius paracetamolio profilaktiškai vartoti nereikia.

Paracetamolio negalima pakeisti kitais karščiavimą mažinančiais vaistiniais preparatais, nes nėra žinoma jų ir „Bexsero“ sąveika, nebuvo tirtas jų poveikis imuninio atsako susidarymui.

Skiepyti ar neskiepyti nuo meningokoko B?

Lietuvoje (ypač Vilniaus apskrityje) sergamumas B tipo meningokokine infekcija yra pats didžiausias Europos Sąjungoje (nors, pavyzdžiui, kaimyninėje Latvijoje susirgimų fiksuojama visai nedaug).

Medikai ir visuomenės sveikatos specialistai kol kas neturi atsakymo, kodėl meningokoko paplitimas mūsų šalyje yra toks didelis, tad rekomenduojama skiepyti kūdikius, kuriems meningokokas kelia didžiausią pavojų.

Reikėtų suprasti, kad jokie skiepai nesuteikia absoliučios apsaugos, o sepsį ir meningitą sukelia ne tik B tipo meningokokas, bet ir kitų tipų meningokokai bei kiti mikroorganizmai.

Pasiskiepijus (arba nusprendus nesiskiepyti) labai svarbu mokėti atpažinti pavojingus infekcijos simptomus: karščiavimą, apatiją ar perdėtą dirglumą, ligai būdingą hemoraginį odos bėrimą, pykinimą ir vėmimą, galvos skausmą, raumenų skausmą ir sustingimą.

Taip pat labai svarbu gerinti bendrą sveikatos būklę (sveikai maitintis, mankštintis, išsimiegoti, vengti streso ir žalingų įpročių) ir laikytis higienos taisyklių, apsaugančių nuo daugelio ligų (dažnai plauti rankas, vėdinti ir valyti kambarius, vengti kontakto su sergančiaisiais, susirgus skubiai kreiptis į medikus ir laikytis jų rekomendacijų, stengtis neužkrėsti kitų ir gydytis gydymo įstaigoje ar namuose, kostint ar čiaudint prisidengti, nedelsiant išmesti panaudotas nosines ir pan.)