Skiepai nuo vėjaraupių (29)

Vėjaraupiai – užkrečiama virusinė liga, kurią sukelia Varicella zoster virusas.

Sergant vėjaraupiais visą kūną išberia vandeningomis pūslelėmis, kurias labai niežti. Bėrimas tęsiasi apie 4–7 dienas.

Kiti vėjaraupių simptomai – karščiavimas, nuovargis, galvos skausmas, sloga, kosulys ir kt.

Kam rekomenduojama skiepytis nuo vėjaraupių?

Skiepytis rekomenduojama visiems vyresniems nei 12 mėn. vaikams, o ypač – suaugusiesiems ir nėščiosioms dėl didesnės komplikacijų rizikos.

Vyresniems nei 12 m. vaikams ženkliai išauga komplikacijų rizika, todėl jei iki paauglystės nesusergama, skiepytis būtina.

Ši infekcija pavojingesnė ir kūdikiams bei žmonėms, kurių imunitetas yra nusilpęs.

Kodėl ir kada reikėtų skiepytis nuo vėjaraupių?

Skiepyti bet kokio amžiaus vaikus ir suaugusiuosius reikėtų todėl, kad ligos forma gali būti ir sunki, t. y. vargins aukšta temperatūra, kamuos niežulys (maži vaikai dažnai nusidrasko šašus, tad toje vietoje gali susiformuoti randai), gali pasireikšti daugybė komplikacijų.

Liga tęsiasi mažiausiai 10 dienų, tad maždaug apie 2 sav. vaikas negali lankyti bendrojo lavinimo įstaigos ir turi izoliuotis.

Susirgus vėjaraupiais labai nusilpsta vaikų imunitetas, todėl jie tampa imlūs kitoms infekcijoms.

Kada geriausia skiepyti nuo vėjaraupių?

Ypač rekomenduojama skiepyti darželius bei mokyklas pradėjusius lankyti vaikus (geriau – iki prasidedant mokslo metams): kilus protrūkiui tikimybė susirgti vėjaraupiais – labai didelė.

Jei asmuo turėjo kontaktą su sergančiuoju vėjaraupiais, jį galima skiepyti, tačiau apsauga nuo ligos gali būti mažesnė.

Vakcina nuo vėjaraupių

Dažniausiai rekomenduojama skiepyti MMR vakcina nuo vėjaraupių, tymų, parotitinės infekcijos ir raudonukės. Pasiskiepijus organizme pradedami gaminti antikūnai, apsaugantys nuo ligos arba maksimaliai sušvelninantys vėjaraupių simptomus.

Imunitetas susiformuoja po stiprinamosios dozės (t. y. maždaug po 6 sav. nuo pirmosios vakcinos).

Vakcina efektyviai nuo vėjaraupių saugo 10 metų ir ilgiau.

Dozavimas

Skiepijama iš viso 2 kartus:

• Vaikams ir suaugusiems asmenims antroji vakcinos dozė skiriama praėjus vidutiniškai 6-ioms (kartais – 4–8-ioms) savaitėms po pirmosios (išskirtiniais atvejais galima skiepyti ne anksčiau nei po 4 sav. nuo pirmosios skiepo dozės). Apie kitą vakcinacijos datą informuos įstaigos, kurioje skiepijotės, administracija.
• Skiepijant kūdikius antroji vakcinos dozė turėtų būti sušvirkščiama maždaug po 3 mėn. nuo pirmosios (nebent vakcinos informaciniame lapelyje nurodyta kitaip).

Kada negalima skiepyti nuo vėjaraupių?

Skiepyti vakcina nuo vėjaraupių negalima, kai:

• diagnozuota alergija bent vienai iš vakcinos sudedamųjų dalių;
• nustatyta alergija antibiotikui neomicinui;
• pasireiškė ūmios ligos simptomai (karščiavimas, gerklės skausmas, sloga, kosulys ir kt.);
• paūmėjo lėtinė liga.

Šalutinis vakcinos nuo vėjaraupių poveikis

Galimi nepageidaujami simptomai:

• nedidelis odos bėrimas;
• karščiavimas, nuovargis;
• galvos skausmas;
• pykinimas / vėmimas;
• nedidelis paraudimas ir patinimas, skausmas dūrio vietoje.

Visi nepageidautini reiškiniai praeina vidutiniškai per 1–3 dienas. Skausmą ir diskomfortą dūrio vietoje sumažins šaltas kompresas. Jeigu pasireiškė stiprus šalutinis poveikis, galima išgerti vaistų nuo skausmo.

Alerginės reakcijos po vakcinavimo nuo vėjaraupių:

• pasunkėjęs kvėpavimas;
• veido, kaklo tinimas;
• lūpų ar liežuvio mėlynavimas;
• galvos svaigimas dėl nukritusio kraujospūdžio, kraujagyslių nepakankamumas.

Kiek kainuoja skiepai nuo vėjaraupių?

Svarbu žinoti, kad vakcinos nuo vėjaraupių nėra įtrauktos į vaiko profilaktinių skiepų kalendorių ir nekompensuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų.

Taigi vakcina – mokama. Priklausomai nuo vakcinos rūšies ir įstaigos, kurioje skiepijama, vienos skiepo dozės kaina – nuo 35 iki 70 Eur.