Tymai: simptomai, bėrimas, ligos eiga ir gydymas (71)

phichet chaiyabin | Shutterstock.com

Tymai – ūmi, itin užkrečiama infekcinė liga. Tymai pasižymi visą kūną apimančiu bėrimu, prasidedančiu galvos srityje ir plintančiu žemyn link krūtinės, liemens, galūnių.

Tymai iki šiol tebėra viena dažniausių mirties priežasčių tarp visų vakcinomis kontroliuojamų ligų, o dauguma mirusiųjų yra jaunesni, nei 5-erių metų amžiaus.

Kaip užsikrečiama tymais?

Tymus sukelia Paramyxovirus šeimos Morbillivirus genčiai priklausantys virusai.

Tymais užsikrečiama nuo sergančio žmogaus oro lašeliniu būdu, t.y. sergančiajam čiaudint, kostint. Ligonis tymų virusą platina maždaug 8 dienas: 4 dienas iki tymams būdingo bėrimo atsiradimo ir dar 4 dienas po bėrimo pradžios.

Tymų virusai, nors aplinkoje gyvybingi išlieka tik iki dviejų valandų, yra labai lakūs – nuo sergančiojo jie greitai keliauja oru ir pasklinda patalpose, ventiliacijos šachtose ir pan.

Kas dažniausiai serga tymais?

Tymai yra labai užkrečiama liga, kuriai yra itin imlūs skirtingo amžiaus, net ir visiškai sveiki žmonės. Skaičiuojama, kad suserga net iki 90-95% imuniteto tymams neturinčių žmonių, patekusių į aplinką, kurioje yra tymus sukeliančių virusų.

Tymų simptomai

Užsikrėtus tymais pirmieji simptomai pasireiškia ne iš karto, inkubacinis periodas dažniausiai trunka 10-12 dienų, kartais - 7-9 dienas, kartais – iki 21 dienos.

Pirmieji tymų simptomai primena daugelį ūmių infekcinių ligų:

• Karščiavimas: pirmas 2-3 dienas temperatūra gali būti pakilusi nežymiai, vėliau ji gali būti itin aukšta – iki 39-41°C;
• Gerklės skausmas;
• Užkimęs balsas;
• Sloga;
• Akių paraudimas, ašarojimas, akių uždegimas (konjuktyvitas);
• Vangumas, nuovargis, mieguistumas;
• Apetito stoka.

Po poros dienų pirmuosius simptomus taip pat „papildo“ tymams būdingi bėrimai:

• Kopliko dėmės. Pirmiausiai baltomis dėmelėmis, taškeliais išberia skruostų gleivinę (vidinę skruostų pusę), vidinę lūpų pusę. Šis bėrimas labai smulkus, trumpalaikis, tad dažnai nepastebimas.
• Enantema. Gomurio srityje atsiranda smulkus bėrimas raudonais taškeliais.
• Makulopapulinis bėrimas. Po 3-4 dienų nuo pirmųjų ligos simptomų atsiradimo, prasideda tymams būdingas kūno bėrimas. Visų pirma, išberia galvą, dažniausiai bėrimas prasideda už ausų, plinta veido srityje. Netrukus bėrimas ima leistis žemyn link krūtinės, liemens, galūnių. Beria raudonomis, tarpusavyje susiliejančiomis, neiškilusiomis dėmelėmis.
• Pigmentacijos laikotarpis. Tymams būdingas kūno bėrimas ima nykti po 5-6 dienų nuo atsiradimo, tačiau blyškesnės, rusvos ar rausvos dėmelės išlieka dar savaitę.

Visi tymų simptomai ima slopti praėjus 4-5 dienoms po bėrimo pradžios, tačiau tymai, net jeigu ligos eiga nėra komplikuota, labai išvargina organizmą, tad pasveikęs žmogus dar kurį laiką jaučiasi silpnas, jam reikia daugiau poilsio, jėgas atstatančios, pilnavertės mitybos.

Tymų nustatymas (diagnozė)

Tymai yra diagnozuojami, visų pirma, pagal klinikinius simptomus – peršalimą primenančius simptomus, karščiavimą, akių paraudimą bei tymams būdingą bėrimą.

Šis diagnozavimo būdas nėra itin tikslus dėl to, kad yra ir kitų ligų, sukeliančių labai panašius simptomus. Be to, tymų atvejai tebėra pakankamai reti, ne kiekvienas, net ir didelę patirtį turintis gydytojas, yra su jais susidūręs „gyvai“.

Kilus bent menkiausiam įtarimui, kad žmogus gali sirgti tymais (nesvarbu ar jis buvo paskiepytas, ar ne), reikėtų atlikti IgM klasės antikūnų prieš tymus tyrimą. Jeigu tyrimo atsakymas teigiamas, žmogus serga tymais arba neseniai jais persirgo.

Tymų gydymas

Susirgus tymais joks specifinis gydymas nėra taikomas, nes nėra sukurta vaistų nuo tymų.

Tymais sergantis ligonis turėtų ilsėtis, gerti daug skysčių, valgyti sveiką, lengvai virškinamą maistą. Ligoniui galima duoti vaistų nuo karščiavimo ir skausmo.

Pastebėta, kad tymų eiga būna sunkesnė, kai organizmui trūksta vitamino A - tokiu atveju gali būti skiriama gydomoji vitamino A dozė.

Jeigu prasideda antrinė, bakterinė infekcija, pavyzdžiui, plaučių uždegimas, ligoniui gali būti paskirti antibiotikai.

Labai svarbu, kad tymais susirgęs žmogus būtų izoliuojamas namuose arba ligoninėje. Ligonis izoliuojamas nuo susirgimo pradžios ir dar 4 dienas po bėrimo atsiradimo, t.y. laikotarpiu, kuomet jis gali užkrėsti kitus žmones.

Tymų komplikacijos

Tymai labai pavojingi dėl to, kad jie stipriai nualina organizmą ir sumažina ligonio atsparumą įvairioms infekcijoms. Bakterinės infekcijos ir jų sukeltos ligos yra dažniausia mirties nuo tymų priežastis.

Tymams būdingos komplikacijos:

• Dažniausia: plaučių uždegimas (pneumonija);
• Retesnės: ausų uždegimas (otitas); tracheobronchitas; laringitas; viduriavimas; galvos smegenų uždegimas (encefalitas).

Tymai dažniausiai komplikuojasi silpną imunitetą turintiems žmonėms, kūdikiams, mažiems vaikams, ypač tiems, kurių mityba nepilnavertė, stokojantiems vitamino A.

Būtent todėl tymų komplikacijos ir mirtys nuo tymų dažniausiai pasitaiko vargingose, besivystančiose šalyse (daugiau nei 95% mirties atvejų užregistruota žemo socialinio-ekonominio ir silpnos medicinos infrastruktūros šalyse).

Tymų prevencija

Neskiepyti asmenys, kontaktavę su sergančiuoju, gali būti paskiepyti MMR vakcina ne vėliau kaip per 72 val. Toks skiepijimas ne visada apsaugo nuo tymų, tačiau ligai pasireiškus jos eiga dažniausiai būna lengvesnė.

Susirgę asmenys turi būti izoliuojami 4 dienas po bėrimo atsiradimo, jei ligos eiga itin sunki – hospitalizuojamas.

Dėl besikeičiančios skiepijimų praktikos ir tvarkos, atlikti tymų antikūnų tyrimą ir, jei reikia, pasiskiepyti rekomenduojama 1964-1988 metais gimusiems asmenims: skiepijimas viena vakcijos doze pradėtas 1964 metais, antroji vakcinos dozė įvesta tik 1988 metais, tad yra didelė tikimybė, kad gimusių šiuo laikotarpiu imunitetas tymams nebus pakankamas.

Skiepai nuo tymų

Lietuvoje pagal profilaktinių vaikų skiepijimų kalendorių nuo tymų vaikai skiepijami kombinuota MMR vakcina (skiepai nuo tymų, kiaulytės ir raudonukės). MMR vakcina rekomenduojama skiepyti 15-16 mėnesių kūdikius, pakartotinai – 6-7-erių metų vaikus.

Po vienos tymų skiepų dozės apsauginis antikūnų titras susidaro 94–98 proc. skiepytų asmenų. Imuniteto trukmė tymams po pirmos vakcinos dozės gali būti įvairi – nuo kelerių iki 10–12 metų. Ilgalaikei imuninei apsaugai reikalinga antroji vakcinos dozė.

Antrąja vakcinos doze galima skiepyti ne anksčiau,kaip praėjus 2–3 mėn. po pirmosios dozės įskiepijimo. Įskiepijus antrąją skiepų dozę, antikūnai susidaro 97-99 proc. paskiepytųjų, kuri absoliučia dauguma atvejų užtikrina patikimą ilgalaikę apsaugą. Tais retais atvejais, kai imunitetas nesusidaro ir žmogus suserga tymais, ligos eiga būna lengva, išvengiama sunkių komplikacijų.

Po skiepo pasireiškę tymus primenantys simptomai nėra užkrečiami (organizmas reaguoja panašiai į susilpnintą viruso atmainą, tačiau ši viruso atmaina nėra užkrečiama).

Skiepytis nuo tymų ar ne?

Prieš sukuriant skiepus ir prieš pradedant jais masiškai skiepyti žmones, tymai buvo viena dažniausių vaikų mirties priežasčių: nuo tymų sukeltų komplikacijų pasaulyje kasmet mirdavo 6-8 milijonai žmonių. Tymais susirgdavo dauguma vaikų, dažniausiai iki ketverių metų.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) skelbė, kad iki 2015-ųjų metų Europos regione tymai turėtų išnykti. Deja, to pasiekti nepavyko: skiepijimo apimtys nėra pakankamos, o augant globalizacijai, žmonėms vis daugiau keliaujant, tymai Europos Sąjungoje (taip pat ir Lietuvoje) pasireiškia protrūkiais.

PSO duomenimis pastaraisiais metais Europoje tymų atvejų padaugėjo 45 kartus: 2023 m. užregistruota 42 200 atvejų, o 2022 m. – vos 941. Per pirmąjį 2024 m. pusmetį Lietuvoje buvo patvirtinti 22 tymų atvejai, o tai yra 7 kartus daugiau nei pernai.