Rotavirusinės infekcijos vakcina (RV) (222)

Pagal Lietuvos profilaktinių vaikų skiepijimų kalendorių, 2 mėnesių kūdikius rekomenduojama paskiepyti pirmąja RV vakcinos doze, apsaugančia nuo rotaviruso. Vakcina nuo rotaviruso yra geriamoji, t.y. vartojama per burną.

Kada skiepijama RV vakcina?

Pirmoji rotaviruso vakcinos dozė sugirdoma 2 mėnesių kūdikiui, pakartotinai skiepijami 4 ir, priklausomai nuo vaistinio preparato, 6 mėnesių kūdikiai.

Vakcinos dozių skaičius priklauso nuo konkretaus vaistinio preparato. Lietuvoje naudojami vaistiniai preparatai „RotaTeq“ (reikalingos trys dozės) ir „Rotarix“ (reikalingos dvi dozės).

Revakcinacija vyresniame amžiuje nėra reikalinga.

Nėra patikimų duomenų, leidžiančių nustatyti, kuriam laikui susidaro imunitetas. Pagrįstai manoma, kad vakcina suteikia imunitetą bent keleriems metams. Tiek pasiskiepijus, tiek ir persirgus rotavirusine infekcija yra tikimybė vėl susirgti, tačiau antrasis ir kiti susirgimai nėra tokie pavojingi, ligos eiga yra lengvesnė, greičiau pasveikstama. Pavyzdžiui, stiprų imunitetą turintys suaugusieji gali sirgti besimptome šios ligos forma, jie dažniausiai pakartotinai užsikrečia nuo susirgusių vaikų.

RV vakcinų sudėtis

Skiepijimui naudojamų preparatų sudėtis skiriasi, tačiau nėra objektyvių duomenų leidžiančių vieną jų paskelbti geresniu, abu preparatai yra efektyvūs.

Nemokamam skiepijimui preparatą pasirenka sveikatos apsaugos specialistai, atsižvelgę į regione paplitusius viruso serotipus, rinkoje esančias vakcinas ir kainos/efektyvumo santykį.

„RotaTeq“ vakcinos sudėtis

Vienoje 2 ml dozėje yra šių rotaviruso serotipų: G1, G2, G3, G4, P1[8] (naudojami iš skirtingų virusų genetinės medžiagos sukurti reasortantai, gyvi, išauginti Vero ląstelių kultūroje).

Pagalbinės medžiagos: sacharozė, natrio citratas, natrio divandenilio fosfato monohidratas, natrio hidroksidas, polisorbatas 80, virusų auginimo terpė (joje yra neorganinių druskų, aminorūgščių, vitaminų), išgrynintas vanduo.

„Rotarix“ vakcinos sudėtis

Vienoje 1 ml dozėje yra RIX4414 padermės žmogaus rotaviruso (virusas yra gyvas, susilpnintas, pagamintas Vero ląstelių kultūroje).

Pagalbinės medžiagos: dekstranas, sacharozė, sorbitolis, aminorūgštys, Dulbecco modifikuota Eagle terpė (DMEM), kalcio karbonatas, ksantano lipai, injekcinis vanduo.

Kada nerekomenduojama skiepyti arba rekomenduojama atidėti skiepijimą RV vakcina?

Vaistinių preparatų sudėtis skiriasi, tačiau priimant sprendimą arba ne, reikėtų atsižvelgti į tuos pačius aspektus.

Skiepijimą reikėtų atidėti, jeigu kūdikis serga ūmine liga, sunkiai karščiuoja, taip pat, jeigu kūdikis vemia, viduriuoja.

Prieš skiepijant reikia įvertinti skiepijimo naudos ir žalos santykį bei priimti sprendimą dėl skiepijimo arba ne, jeigu:

• Kūdikio imuninė sistema sutrikusi;
• Kūdikis gimė neišnešiotas arba jo augimas atsilieka;
• Kūdikis serga virškinimo trakto ligomis;
• Kūdikiui per 42 dienas iki skiepijimo arba po jo buvo perpiltas kraujas ar suleista imunoglobulinų (tik „RotaTeq“ atveju).

Priėmus sprendimą skiepyti, būtina atidžiai stebėti vaiko būklę.

Skiepyti negalima, jeigu:

• Vaikas yra alergiškas bet kuriai vaistiniame preparate esančiai veikliajai arba pagalbinei medžiagai;
• Vaikui yra buvusi arba dėl virškinimo trakto vystymosi sutrikimų gali įvykti žarnų invaginacija (sutrikimas, kuomet vienas žarnos segmentas įlenda į kitą arba žarna apsisuka);
• Kūdikiui įtariamas arba nustatytas imuninės sistemos nepakankamumas.

Kaip skiepijama RV vakcina?

Tiek „RotaTeq“, tiek ir „Rotarix“ yra geriamosios vakcinos, t.y. jas kūdikiui reikia sugirdyti per burną. Vakcinacijai pasirinkus vieną vaistinį preparatą, rekomenduojama, kad visoms dozėms būtų naudojams tik jis.

Abi vakcinos turi būti laikomos šaldytuve (2–8°C temperatūroje), originaliose pakuotėse, apsaugotos nuo šviesos. „RotaTeq“ yra vartojimui paruoštas geriamasis tirpalas, skystis yra skaidrus arba turintis rausvą atspalvį. „Rotarix“ yra balti milteliai ir balkšvas, drumstas tirpiklis, tad geriamoji vakcina paruošiama sumaišius šiuos du komponentus.

Pirmoji „RotaTeq“ dozė gali būti sugirdyta 6 sav. amžiaus kūdikiui (bet ne vyresniam kaip 12 sav.). Vėliau sugirdomos dar dvi vakcinos dozės. Tarp jų turi būti ne trumpesnės, kaip 4 sav. pertraukos. Paskutinė dozė turi būti sugirdyta iki 26 sav.

Pirmoji „Rotarix“ dozė gali būti sugirdyta 6 sav. amžiaus kūdikiui. Antroji (paskutinė) vakcinos dozė sugirdome ne anksčiau, kaip po 4 sav. Abi dozes geriausia sugirdyti iki 16 sav. amžiaus, tačiau vakcinaciją galima baigti iki 24 sav. amžiaus.

Jeigu skiepijimo metu kūdikis nurijo ne visą pasirinkto vaistinio preparato dozę, galima jam iškart sugirdyti vieną pakeičiamąją dozę. Jeigu kūdikis nenurijo ir jos, antrosios pakeičiamosios dozės sugirdyti negalima. Pakeičiamųjų dozių poveikis nebuvo tirtas klinikinių tyrimų metu, todėl sprendimą dėl jų naudojimo reikėtų apsvarstyti kiekvienu konkrečiu atveju.

Kokios reakcijos tikėtis po RV skiepo?

Rotaviruso vakcinos, kaip ir bet kurie kiti vaistai, gali sukelti įvairius šalutinius poveikius, tačiau sunkūs ir pavojingi šalutiniai poveikiai labai reti.

Dažniausiai pasireiškia karščiavimas, viduriavimas, vėmimas, dirglumas. Rečiau susergama viršutinių kvėpavimo takų infekcinėmis ligomis, kamuoja dujų susikaupimas, bėrimas ir kitos odos problemos.

Po patekimo į rinką pastebėta, kad „Rotarix“ labai retai sukelia invaginaciją (sutrikimas, kuomet vienas žarnos segmentas įlenda į kitą arba žarna apsisuka). Pastebėjus, kad kūdikį kamuoja stiprus pilvo skausmas, pilvas išsipūtęs, vaikas nuolat vemia, jo išmatose yra kraujo, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją.

Pilną šalutinių poveikių sąrašą galite rasti informaciniuose lapeliuose: „RotaTeq“ informacinis lapelis, „Rotarix“ informacinis lapelis.

Jeigu turite bent menkiausią įtarimą, kad vakcina galėjo sukelti vieną iš išvardintų arba kitokį nepageidaujamą poveikį, nedelsiant kreipkitės į gydytoją!

VVKT skatina apie patirtą nepageidaujamą poveikį informuoti Valstybinę vaistų kontrolės tarnybą. Pranešti apie šalutinį poveikį galite ir patys, ir jūsų gydytojas.

Skiepyti ar neskiepyti RV vakcina?

Apsisprendimas skiepyti arba ne yra kūdikio tėvų sprendimas.

Medikai ir visuomenės sveikatos specialistai rekomenduoja kūdikius skiepyti nuo roto viruso infekcijos, kadangi ji mažiems vaikams pavojinga. Ūmiai vemiantys ir viduriuojantys vaikai greitai netenka daug skysčių, sutrinka elektrolitų pusiausvyra. Stipri dehidratacija yra pavojinga gyvybei.

Apsisprendus neskiepyti reikėtų dėmesingai stebėti vaiko sveikatą, mokėti atpažinti roto viruso simptomus ir kreiptis į gydytoją. Roto viruso pradžia primena peršalimo ligas (skauda gerklę, atsiranda sloga, kosulys), tačiau netrukus prasideda vėmimas, o tuomet ir viduriavimas.

Reikėtų žinoti, kad panašūs simptomai gali kamuoti ir paskiepytus vaikus, nes įvairias virškinimo sistemos infekcijas bei sutrikimus sukelia ne tik roto virusai, bet ir kiti žalingi mikroorganizmai, pavyzdžiui, noro virusas.

Virusui jautrūs žmonės paskiepytu kūdikiu turi rūpintis atsargiai

Skiepijimui nuo roto viruso yra naudojami silpni, tačiau gyvi virusai. Po skiepijimo nedidelės dalies kūdikių išmatose yra randamas virusas (didžiausia koncentracija randama po pirmosios skiepo dozės).

Egzistuoja nedidelė tikimybė, kad paskiepytas vaikas gali užkrėsti kitus jo aplinkoje esančius, rotavirusui jautrius žmones. Didžiausią riziką užsikrėsti turi sergantieji imuninę sistemą slopinančiomis ligomis (pavyzdžiui, turintys piktybinį auglį arba sergantys ŽIV), vartojantieji imuninę sistemą slopinančius vaistus.

Šiems žmonėms pirmosiomis dienomis verčiau vengti tiesioginio kontakto su paskiepytu kūdikiu bei ypač dėmesingai laikytis asmeninės higienos taisyklių, dažnai plauti rankas (ypač pakeitus kūdikio vystyklus, kūdikį nuprausus).