TVĮgimti naujagimio refleksai
AlohaHawaii | Shutterstock.com
Nuo pat gimimo mažyliams pasireiškia daugybė refleksų, pavyzdžiui, palietus naujagimio žandą, jis pasuka galvytę ir išsižioja - tai ieškojimo refleksas. Šis refleksas palaipsniui išnyksta iki 3-5 gyvenimo mėnesio.
Kodėl reikia tikrinti kūdikio refleksus?
Smegenims vystantis, paprasčiausi refleksai išnyksta. Daugelį pirminių, elementarių refleksų reguliuoja vidurinioji smegenų dalis, išsivystanti anksčiau už kitas dalis. Pradedanti vystytis galvos smegenų žievė perima nervinės sistemos kontrolę.
Pediatrai ir neurologai refleksus tikrina siekdami išsiaiškinti, kaip veikia centrinė nervų sistema, vertindami vaikelio sveikatos būklę. Tėveliams dažnai neaišku, kodėl gydytojas kūdikį varto, kilnoja, atlieka tam tikrus keistus judesius ir pan. Tačiau tai yra visiškai normali praktika.
Įgimti refleksai palaipsniui silpnėja, kol galiausiai daugelis iki 12 mėn. išnyksta. Tiesa, ankstukams jie išlieka gerokai ilgiau.
Tam tikrų refleksų nebuvimas, per stipriai išreikšti ar per ilgai neišnykstantys refleksai gali reikšti įvairias ligas, todėl jei pediatro apžiūros metu dėl vieno ar kito reflekso kyla abejonių, dažnai kūdikiui atliekami nuodugnesni tyrimai.
Tiesa, refleksų „stiprumą“ gali lemti ir kūdikio būklė apžiūros metu, pavyzdžiui, mieguisto kūdikio refleksai gali būti silpniau išreikšti, nei būdraujančio arba alkano, todėl neišsigąskite.
Refleksai, išnykstantys bėgant laikui
Ieškojimo refleksas. Prisilietus prie mažylio lūpų, skruosto ar švelniai jį pakutenus, kūdikis instinktyviai galvytę suka į dirgiklio pusę, nuleidžia apatinę lūpą, prasižioja ir ieško krūties. Ieškojimo refleksą gali paskatinti ir prie mažylio veido besiliečiantys drabužėliai ar antklodės kampas. Pirštu palietus kūdikio lūpas, mažylis pradės imituoti čiulpimą. Pajutęs diskomfortą (pavyzdžiui, jei pakutenama per stipriai), galvytę jis gali nusukti ir į kitą pusę. Beje, įdomu tai, kad refleksas pasireiškia net ir kūdikiui miegant. Ieškojimo refleksas tęsiasi gana ilgai – iki 3–5 gyvenimo mėnesio ir ilgiau.
Čiulpimo refleksas. Tai vienas stipriausių įgimtų instinktų, padedančių išgyventi. Jis išryškėja jau 32 gestacijos savaitę. Naujagimiai ir kūdikiai čiulpia viską, kas tik patenka jiems į burnytę: spenelį, čiulptuką ar savo pirštus. Stiprus, ritmingas čiulpimas – svarbus mažylio sveikatos rodiklis. Skirtingų šaltinių duomenimis, intensyviausiai šis refleksas pasireiškia iki 3–4 mėn., tačiau gali išlikti ir iki pat pirmojo gimtadienio.
Griebimo refleksas. Kūdikis į jo delniuką patekusius daiktus (pavyzdžiui, suaugusiojo pirštą) stipriai sugniaužia – mažylį netgi galima šiek tiek kilstelėti į viršų. Šis refleksas po truputį pradeda silpnėti apie antrąjį, o išnyksta apie ketvirtąjį kūdikio gyvenimo mėnesį.
„Straubliuko“ refleksas. Lengvai stuksenant per lūpų vidurinę dalį, vaikelis sutraukia žiedinį lūpų raumenį, o lūpas atkiša į priekį. Refleksas išlieka iki 2–3 mėn. Jis neišnyksta vaikams, sergantiems cerebriniu paralyžiumi.
Moro (išgąsčio) refleksas. Šis refleksas pasireiškia tuo, kad kūdikis, išgirdęs stipresnį garsą ar pakeitęs padėtį, staiga išsigąsta ir skėsteli rankomis. Tuo metu rankų bei kojų pirštukai taip pat būna išskėsti, o rankos gali drebėti. Po šio judesio kūdikiai dažniausiai pravirksta. Po to pasireiškia antroji reflekso fazė – sugniaužęs rankų ir kojų pirštus, kūdikis tarsi apglėbia save rankomis. Refleksas stebimas iki 5–6 mėn.
Automatinio žingsniavimo refleksas. Mažylį paėmus už pažastų, laikant vertikaliai taip, kad pėdutės remtųsi į tvirtą paviršių, šiek tiek palenkus į priekį, jis pradeda kilnoti kojytes ir imituoti žingsniavimą. Šis refleksas tęsiasi iki 3–4 mėn. Taip pat kūdikiai pirmuosius du savo gyvenimo mėnesius kojytes kryžiuoja.
Šliaužimo refleksas. Ant pilvo paguldytas naujagimis, aptikęs atramą (pavyzdžiui, suaugusiojo delną), padukais geba atsispirti ir truputį pašliaužti. Šis refleksas išnyksta apie 3–4 mėn. kūdikiams ir vėl atsinaujina 7–8 mėn., kai vaikas pradeda ropoti.
Kvėpavimo sulaikymo refleksas. Dėl įgimto kvėpavimo sulaikymo reflekso naujagimiai kurį laiką gali išbūti po vandeniu nekvėpavę. Todėl tėveliams, kurie su mažyliais planuoja lankyti baseiną, rekomenduojama ilgai nelaukti – kūdikis sėkmingai galės nardyti ir džiaugtis maudynių malonumais, o refleksas tik stiprės.
Babinskio refleksas. Braukiant išoriniu paduko kraštu nuo kulno pirštų link, kojų pirštukai išsiskleidžia. Šis refleksas išlieka maždaug iki 2 m.
Toninis kaklo refleksas. Kai naujagimis guli ant nugaros ir jo galvytė pasukama vieną pusę, tos pusės mažylio ranka išsitiesia, o priešingą ranką mažylis sulenkia per alkūnę. Šis refleksas išnyksta maždaug 6–7 mėn.
Delno-burnos refleksas. Spustelėjus mažylio delniuką, jis praveria burnytę ir galvytę atkiša į priekį. Šis refleksas geriausiai pasireiškia tada, kai kūdikis alkanas. Paprastai jis fiksuojamas iki 2 mėn. Jeigu šis refleksas silpnas, asimetriškas ar tęsiasi ilgiau nei 2–3 mėn., galima įtarti neurologinius sutrikimus.
Refleksai, kurie išlieka arba laikui bėgant tampa tik sudėtingesni
Apsauginis refleksas. Ant pilvo paguldytas naujagimis galvytę instinktyviai suka į šoną. Šis refleksas padeda mažyliui apsisaugoti nuo uždusimo ir išlieka visam gyvenimui – jo kūdikis „neišauga“.
Kaklo ištiesinimo refleksas. Kūnelis pakreipiamas į tą pusę, į kurią pasisuko galva. Šis refleksas palengvina vertimąsi nuo nugaros ant šoniuko. Maždaug tarp 6–8 mėn. šis refleksas pasikeičia į kitą – liemens ištiesinimo, dar labiau palengvinantį vartymąsi, leidžiantį atsisėsti, atsistoti ir kt.
Landau refleksas. Kūdikį paguldžius ant pilvo, po jo liemeniu lengvai pakišama plaštaka ir vaikelis pakeliamas. Kūdikis pakelia galvą iki vertikalios galvos pozicijos, stuburas šiek tiek išsigaubia į viršų. Hipotonijos atveju kūdikiui sunku pakelti galvą, stuburas leidžiasi žemyn ir kūnelis tampa primenančios U raidę formos.
