Depresija nėštumo metu

Nėštumas – didžiajai daliai moterų, ypač jei jis buvo planuotas, yra džiaugsmingas metas, tačiau dėl hormoninių pokyčių nemažai moterų jaučia stresą, nerimą, jas kamuoja negatyvios mintys.

Apie pogimdyvinę depresiją esame girdėję daugelis. Tačiau dalis moterų ir nėštumo metu taip pat patiria depresiją ar depresyvių epizodų.

Nėščiųjų depresija – kas tai?

Nuotaikų kaita nėštumo metu – visiškai normali. Ją nulemia pakitusi hormonų pusiausvyra organizme. Tačiau susirgus depresija moters būklės jau neįmanoma pavadinti vien bloga nuotaika. Tai – liga, kurią būtina gydyti.

Hormonų pokyčiai gali paveikti smegenyse vykstančius cheminius procesus, kurie tiesiogiai siejami su depresija ir padidėjusiu nerimu. Be abejo, įtakos gali turėti ir nėštumo metu patiriamas stresas, kūno pokyčiai ir juntamas fizinis diskomfortas ar skausmas, nerimas dėl kūdikio sveikatos, šeimos finansinės būklės, neatpažįstamai pasikeisiančio gyvenimo ir t. t.

Depresija nėštumo metu: statistika ir dažnis

Manoma, kad būtent depresija yra dažniausiai pasireiškiantis psichikos sveikatos sutrikimas nėštumo metu ir pogimdyviniu laikotarpiu. Depresija paveikia maždaug 10–15 proc. nėščiųjų ir neseniai gimdžiusių moterų, o pogimdyvinės depresijos simptomus patiria apie 22–24 proc. neseniai kūdikio susilaukusių moterų.

Beje, šie skaičiai ženkliai išauga, jei šeimos gyvenimo lygis, pajamos yra mažos (t. y. gyvenama skurdžiai, šeimoje auga daugiau mažų vaikų ir pan.).

Kai kurie tyrimai rodo, kad didžiausia rizika nėštumo metu susirgti depresija kyla pirmąjį ir trečiąjį trimestrus, o šiuo atžvilgiu nėštumo viduriukas – antrasis trimestras – laikomas saugiausiu.

Depresijos nėštumo metu simptomai

Depresijos nėštumo metu simptomai yra beveik analogiški kaip ir įprastos depresijos. Tai liūdesys, prasta nuotaika, nevilties jausmas, nuovargis ir nenorėjimas nieko veikti, sumenkę interesai ir pasitenkinimas gyvenimu, prasmės ir susidomėjimo praradimas, sumažėjęs energijos lygis, negebėjimas susikaupti, sumažėjusi savivertė, pesimizmas dėl ateities, pakitę miegas, apetitas, lytinis potraukis ir kt.

Tačiau nėštumo metu apie galimą depresiją įspėja ir šie dažni simptomai:

• Per didelis nerimas, susijęs su vaikeliu;
• Žema savivertė ir nuolatinės negatyvios mintys apie tai, kad moteris bus prasta mama ar yra nepasiruošusi motinystei;
• Nesugebėjimas džiaugtis ir mėgautis veiklomis, kurios anksčiau teikė malonumą;
• Nepakankamas rūpinimasis savo sveikata, pavyzdžiui, vizitų pas gydytoją praleidimas be jokios priežasties;
• Rūkymas, alkoholio ar net narkotikų vartojimas bandant pabėgti nuo visų negatyvių minčių;
• Per mažas svoris dėl skurdžios ar netinkamos mitybos;
• Įkyrios mintys apie savižudybę ir kt.

Depresijos nėštumo metu rizikos veiksniai

Rizika susirgti depresija nėštumo metu didėja, jei:

• Anksčiau moteriai buvo diagnozuotas nerimo sutrikimas;
• Anksčiau moteris taip pat sirgo depresija;
• Šeimoje taip pat buvo depresijos atvejų (kažkas iš artimų giminaičių sirgo depresija, buvo diagnozuotas nerimo sutrikimas ar pogimdyvinė depresija);
• Moteriai dar iki pastojant pasireiškė priešmenstruacinis disforinis sindromas (PMDS) – tai ypač sunkios formos priešmenstruacinis sindromas (PMS);
• Nėščioji iki pastodama buvo gydyta nuo nevaisingumo;
• Nėščiajai diagnozuotas diabetas;
• Diagnozuotas tiroiditas – skydliaukės audinio uždegimas;
• Nėščioji patiria stresą;
• Pasireiškė kokių nors nėštumo komplikacijų;
• Nustatytas daugiavaisis nėštumas;
• Moteris nesulaukia paramos iš artimųjų, aplinkos, visuomenės;
• Nėštumas buvo neplanuotas;
• Partneris elgiasi nederamai, pavyzdžiui, smurtauja, ir kt.

Depresijos nėštumo metu gydymas

Jei nėščioji gauna tinkamą gydymą ir pagalbą, simptomus įprastai galima suvaldyti, nors tai gali ir užtrukti. Gydymo metodai gali būti įvairūs.

Psichologinė terapija

Gydytojas gali rekomenduoti lankytis psichoterapijos seansuose arba kognityvinę elgesio terapiją. Psichoterapijos seansai gali būti organizuojami kontaktiniu arba nuotoliniu būdu.

Tiesa, nuo depresijos diagnozavimo iki pirmųjų seansų įprastai praeina bent kelios savaitės.

Savipagalba

• Pasikalbėkite apie savo patiriamus jausmus su partneriu, kitu šeimos nariu, draugu ar šeimos gydytoju;
• Išbandykite kvėpavimo pratimus;
• Jei turite galimybių, padidinkite fizinio aktyvumo lygį, nes judėjimas gerina nuotaiką ir padeda lengviau užmigti;
• Lankykite nėščiųjų užsiėmimus ir bendraukite su kitomis besilaukiančiomis moterimis;
• Sveikiau maitinkitės.

Antidepresantų vartojimas

Antidepresantus gydytojas gali rekomenduoti vartoti, jei nėščioji serga vidutinio sunkumo ar sunkia depresija ir:

• Nenori kreiptis į psichoterapeutą;
• Terapija nebuvo veiksminga;
• Mano, kad vaistai geriau padės kontroliuoti ligą.

Kai kuriais atvejais naudinga ir vartoti vaistus, ir lankytis pas psichoterapeutą.

Gydytojas rekomenduos vaistus, kurie yra saugesni vartoti nėštumo metu bei kelia mažiausią riziką nėščiajai ir jos kūdikiui.

Kodėl nėštumo metu svarbu gydyti depresiją?

Jeigu nėščioji serga depresija, ji gali nepakankamai rūpintis savimi, nuolat praleisti vizitus pas gydytojus, vengti sveikai maitintis, įnikti į žalingus įpročius, kurie ypač kenkia augančiam vaisiui, ir tiesiog neturėti jėgų deramai pasirūpinti savimi.

Ypač sunkiais atvejais netgi kyla grėsmė moters ir vaikelio gyvybei. Taip pat sergant depresija nėštumo metu, ženkliai padidėja ir pogimdyvinės depresijos rizika, gali būti sunku užmegzti ryšį su kūdikiu ir apskritai prisiimti atsakomybę už naują į pasaulį paleidžiamą gyvybę.

Ar mamos depresija gali pakenkti kūdikiui?

Bene didžiausias nėščiųjų nuogąstavimas – ar depresija nepadarys neigiamos įtakos vaikeliui. Jei depresija niekaip negydoma, ji išties sietina su tam tikra rizika. Depresija ir nerimas nėra į naudą nei mamos kūnui, nei smegenims.

Tačiau ji taip pat gali pakenkti ir kūdikiui: negydoma liga gali lemti per mažą kūdikio svorį, priešlaikinį gimdymą.

Kūdikiai, dėl mamos depresijos gimę turėdami didelę streso hormono kortizolio koncentraciją, būna neramūs, sunkiai užmiega, gali atsilikti jų vystymasis, vėliau kilti ir elgesio problemų.

Kodėl nėštumo metu depresija dažniausiai taip ir lieka nediagnozuota?

Pirmoji priežastis, kodėl nėščiųjų depresija dažnai lieka nediagnozuota – jog kai kurie jos simptomai primena nėštumo simptomus (tai miego pokyčiai, energijos stygius, apetito ir lytinio potraukio sumažėjimas ir kt.). Dažnai visa tai tiesiog „nurašoma“ nėštumui.

Taip pat visuomenėje įprasta manyti, kad svarbiausia – fizinė nėščiosios sveikata, o psichologinei sveikatai tiek pačios moterys, tiek ir medikai vis dar skiria nepakankamai dėmesio.

Pokyčiai sveiktos apsaugos srityje Lietuvoje: turėtų būti diagnozuota daugiau depresijos nėštumo metu atvejų

Nuo 2024 m. liepos 1 d. įsigaliojo nauja tvarka, pagal kurią nėščiosios ar neseniai pagimdžiusios moters profilaktinio apsilankymo metu gydytojas turės pasiteirauti apie jos emocinę sveikatą, užduos klausimų apie nuotaikos pokyčius.

Tais atvejais, kai pastebima prasta pacientės emocinė būsena, jos bus paprašoma užpildyti Edinburgo pogimdyminės depresijos klausimyną. Taip pat nėščiosios ar pagimdžiusios moterys šį testą gali užpildyti savarankiškai ir sužinoti, ar reikėtų kreiptis pagalbos ar papildomos konsultacijos į psichikos sveikatos specialistus (psichologą ar psichiatrą).

Jei gautų rezultatų suma sieks 12 ir daugiau balų, sveikatos priežiūros specialistas turės nėščiajai ar neseniai pagimdžiusiai moteriai rekomenduoti skubiai kreiptis pagalbos į psichikos sveikatos specialistus, paaiškinti, kur suteikiama reikalinga pagalba, bei įteikti informacinį lankstinuką, kuriame yra visa reikiama informacija apie depresijos po gimdymo atpažinimą ir pagalbos galimybes.

Depresijos nėštumo metu prevencija

• Judėjimas. Išlikite fiziškai aktyvi: daugiau vaikščiokite gryname ore, lankykite nėščiųjų mankštas, atlikite nėščiųjų jogą, plaukiokite baseine ir kt. Imkitės veiklos, kuri jūsų nenuvargins, bet suteiks pakankamą fizinį krūvį – tai gerina ir bendrą savijautą, ir nuotaiką.
• Šviesos terapija. Ji efektyviai gydo ne tik sezoninę, bet ir nėščiųjų depresiją. Šviesos dozės skatina laimės hormonu vadinamo serotonino išsiskyrimą organizme.
• Omega-3 riebalų rūgščių vartojimas. Nėštumo metu itin svarbu gauti pakankamai omega-3 riebiųjų rūgščių. Jos ne tik užtikrina sklandų įvairių organų ir sistemų darbą, bet ir sumažina nėštumo depresijos riziką.
• Tinkama mityba. Rinkitės tik sveikus produktus, ypač tuos, kurie kelia nuotaiką. Tai – bananai, riešutai, linų sėmenų aliejus ir kt. Venkite rafinuoto cukraus, pusfabrikačių, miltinių gaminių.
• Savivoka. Nėštumo metu pasireiškusi depresija – laikinas reiškinys. Ir labai svarbu, kad nėščioji pati tai suvoktų bei kuo greičiau ieškotų pagalbos.