Pogimdyvinė depresija: kaip ją atpažinti ir ką daryti? (1601)

Africa Studio | Shutterstock.com

Liūdesys, didelis nuovargis, baimė ir kitos negatyvios emocijos po gimdymo yra visiškai normalios, jos aplanko daugelį mamų.

Iki 80% moterų pasireiškia motinystės melancholija (ang. baby blues) – nesunkią depresiją primenanti būsena pirmosiomis savaitėmis po gimdymo. 

Rečiau pasireiškia tikroji depresija po gimdymo. Kokie simptomai parodo, kad moteris susiduria su rimta liga ir ką daryti, jeigu įtariate pogimdyvinę depresiją?

Kas yra pogimdyvinė depresija?

Depresija yra žmogaus emocinės pusiausvyros sutrikimas, kuriam būdingas liūdesys, prislėgta nuotaika, vangumas ir kt.

Depresija paveikia ne tik žmogaus emocinę, bet ir fizinę sveikatą – daugelis skundžiasi miego sutrikimais, silpnumu, suprastėjusia atmintimi, virškinimo sutrikimais ir pan.

Pogimdyvinė depresija (arba pogimdinė depresija) pasireiškia 10-15% moterų, tačiau tikslūs duomenys skiriasi. Be to, sunku nustatyti tikrąjį pogimdyvinės depresijos mastą, nes ne visos moterys kreipiasi į specialistus.

Pogimdyvinė depresija yra panaši į „paprastą“, tačiau ji dažniausiai pasireiškia po gimdymo praėjus 4-6 savaitėms.

Su ja susidūrusi moteris patiria sunkumų tiek dėl savo emocinės bei fizinės būklės, tiek ir dėl tikro ar menamo nesugebėjimo pasirūpinti kūdikiu, nemokėjimo megzti su juo ryšio ir/ arba palaikyti santykių su kitais žmonėmis.

Pogimdyvinė depresija, motinystės melancholija ar pogimdyvinė psichozė?

Pogimdyvinė depresija dažnai yra painiojama su motinystės melancholija (angl. baby blues) ar pogimdine psichoze.

Motinystės melancholija

Motinystės melancholija pasireiškia daugumai moterų po gimdymo. Manoma, kad ją visų pirma lemia staigūs hormonų pokyčiai, prie būsenos pasideda ir iš esmės pasikeitusios gyvenimo aplinkybės.

Aplankančios emocijos yra panašios, kaip ir pogimdyvinės depresijos atveju, tačiau jos įprastai nėra taip stipriai išreikštos.

Kitas svarbus skirtumas – motinystės melancholija dažniausiai prasideda pirmosiomis dienomis po gimdymo, paprastai trunka tik apie 1-2 savaites ir praeina savaime.

Motinystės melancholija praeina susinormalizavus hormonų lygiams bei mamai įgyjant daugiau įgūdžių ir pasitikėjimo savimi, pripratus prie savo naujų pareigų ir įsitikinus, kad jai pavyksta gerai pasirūpinti kūdikiu.

Pogimdyvinė psichozė

Labai nedideliam skaičiui gimdyvių (iki 1%) gali pasireikšti sunkesnė už pogimdyvinę depresiją būklė – pogimdyvinė psichozė. Ši būklė dažniausiai diagnozuojama moterims, kurios jau iki gimdymo sirgo depresija arba kitomis psichikos ligomis.

Su pogimdyvine psichoze susidūrusiai moteriai sunku adekvačiai įvertinti savo būklę, tačiau artimieji greitai pastebi simptomus.

Pogimdyvinės psichozės simptomai:

• Labai didelė apatija, vangumas arba atvirkščiai, labai energingas, bet visai nekonstruktyvus elgesys (pavyzdžiui, moteris nusprendžia perstumti baldus ir daro tai visą naktį);
• Miego sutrikimai, kelias paras trunkanti nemiga arba labai gilus miegas, žmogaus neįmanoma pažadinti;
• Baikštumas arba agresija, pyktis;
• Kartais moteris prisipažįsta ar savo elgesiu išduoda, kad mato ir girdi neegzistuojančius dalykus;
• Moteris žalojasi pati arba žaloja kūdikį ir pan.

Pogimdyvinė psichozė reikalauja rimto gydymo, nes kelia pavojų moteriai, kūdikiui ir aplinkiniams, todėl būtina nedelsiant kreiptis į medikus.

Kaip pasireiškia pogimdyvinė depresija?

Pogimdyvinė depresija kiekvienai moteriai pasireiškia skirtingai, tačiau ji prasideda vėliau nei motinystės melancholija ir užtrunka kelis mėnesius ar net metus.

Pogimdyvinės depresijos simptomai:

• Depresyvi nuotaika, liūdesys;
• Labai stiprūs ir dažni nuotaikų svyravimai;
• Verksmingumas (dažnai moteris ne tiesiog verkia, bet rauda, jai labai sunku nurimti);
• Ryšio su kūdikiu nejautimas;
• Nenoras, negebėjimas rūpintis kūdikiu arba „mechaninis“ rūpestis, kartojant veiksmų sekas, tačiau neatliepiant į tikruosius kūdikio poreikius (ypač – emocinius);
• Atsiribojimas nuo partnerio, kūdikio tėvo, vyresnių vaikų ir kitų šeimos narių;
• Didžiulis nuovargis, apatija;
• Nemokėjimas džiaugtis tuo, kas seniau teikė malonumą, visiškas hobių, domėjimosi sričių atsisakymas;
• Nerimas ir baimė, kad nesate gera mama;
• Beviltiškumo jausmas;
• Kaltės, gėdos jausmai;
• Dirglumas, nervingumas, pyktis;
• Nesugebėjimas susikaupti;
• Apetito problemos (nenoras valgyti arba persivalgymas);
• Miego sutrikimai (nemiga arba nuolatinis mieguistumas);
• Labai stiprus nerimas, panika, panikos priepuoliai;
• Bloga fizinė savijauta, įvairūs galvos ir kūno skausmai, virškinimo sutrikimai;
• Nuolat grįžtančios mintys arba planai apie savęs arba kūdikio žalojimą;
• Nuolat grįžtančios mintys arba planai nusižudyti;
• Nuolat grįžtančios mintys arba planai nužudyti arba atsikratyti (palikti, atiduoti) kūdikiu.

Svarbu suprasti, kad aplinkiniai, o kartais ir pati moteris nepastebi arba neatpažįsta pogimdyvinės depresijos simptomų. Kartais moterys geba ją užslopinti ir, žvelgiant visuomenės bei savo šeimos akimis, elgiasi „normaliai“, t.y. galbūt kartais atrodo pavargusios, susiduria su nuotaikos svyravimu, tačiau rūpinasi kūdikiu, savimi ir savo aplinka, šypsosi, bendrauja.

Moters vidinis pasaulis tuo tarpu galbūt byra į šipulius: pavyzdžiui, ji nuolat galvoja apie tai, kad norėtų kam nors atiduoti kūdikį ir užsidariusi kambaryje nuo visko atsiriboti.

Kodėl atsiranda pogimdyvinė depresija?

Pogimdyvinės depresijos priežastys dažniausiai yra kompleksinės, t.y. ji pasireiškia „sukritus“ keliems veiksniams ir rizikos faktoriams.

Pagrindinės pogimdyvinės depresijos priežastys:

• Fiziologiniai pokyčiai, užsitęsęs skausmas:
  • Sumažėja hormonų estrogeno ir progesterono koncentracija.
  • Moteris nepakankamai miega, jaučia didelį nuovargį, miego stoka išbalansuoja hormonų koncentraciją.
  • Skausmas, diskomfortas gimdymo metu plyšusiose, kirptose vietose arba po cezario pjūvio operacijos.
  • Nugaros skausmas, galvos svaigimas po epiduro.
  • Moteris gali stokoti reikalingų mineralinių medžiagų ir vitaminų (ypač, jeigu nėštumas buvo daugiavaisis arba jeigu moteris prieš pastojant laikėsi griežtos dietos).
• Emocinės problemos. Kūdikio gimimas yra didelis pokytis prie kurio reikia prisitaikyti ir įprasti. Kūdikio susilaukusi moteris bijo dėl jo ir savo ateities, jai gali būti sudėtinga „perkurti“ savo identitetą (ypač, jeigu iki gimdymo ji buvo orientuota į karjerą ir/arba jeigu vaikas nebuvo planuotas), priprasti prie gyvenimo ritmo ir santykių su aplinkiniais pokyčių.

Kitos pogimdyvinės depresijos priežastys ir rizikos faktoriai:

• Iki gimdymo buvusi depresija ir/arba kitos psichikos ligos, sutrikimai;
• Su kitu gimdymu buvusi pogimdyvinė depresija;
• Artimiesiems nustatyta depresija ir/arba kitos psichikos ligos, sutrikimai;
• Sudėtingas nėštumas, komplikuotas gimdymas;
• Neplanuotas ir/arba nepageidaujamas nėštumas;
• Gimęs kūdikis turi sveikatos problemų;
• Sudėtingi, įtempti santykiai arba skyrybos su kūdikio tėvu;
• Sudėtingi, įtempti santykiai su vyresniais vaikais, kitais artimaisiais;
• Neseniai įvykusios nelaimės, daug streso sukėlę įvykiai, pokyčiai (pavyzdžiui, sunkios artimųjų ligos, mirtis, darbo netekimas, gaisras ir kitos nelaimės);
• Finansinės problemos;
• Nėštumo metu susikurti labai dideli, bet nepasiteisinę lūkesčiai dėl gimdymo, žindymo, kūdikio priežiūros ir pan.

Pogimdyvinės depresijos įtaka mamai, kūdikiui ir šeimai

Mamai. Užsitęsusi ir negydoma pogimdyvinė depresija labai vargina moterį tiek emociškai, tiek fiziškai. Ji gali tęstis kelis mėnesius ar net metus, „peraugti“ į „paprastą“ depresiją. Be to, susirgus pogimdyvine depresija padidėja rizika, kad ji pasikartos ir ateityje, kartais pasikartojančios depresijos baimė yra priežastis, kodėl daugiau vaikų planavusios susilaukti moterys, šios minties atsisako.

Kūdikiui. Anaiptol ne visuomet, tačiau pogimdyvine depresija sergančios moterys kartais nepakankamai arba netinkamai rūpinasi kūdikiu. Tai gali turėti neigiamos įtakos kūdikio vystymuisi, saugaus prieraišumo jausmo susiformavimui.

Šeimai. Pogimdyvinė depresija paveikia ne tik moters, jos kūdikio, bet ir visos šeimos gyvenimą. Šeimos nariai dažnai turi papildomai rūpintis moterimi ir jos kūdikiu, išeiti papildomų atostogų, perplanuoti šeimos biudžetą, kad pavyktų nusamdyti auklę, sumokėti už privačias psichoterapijos sesijas ir pan.

Pogimdyvinės depresijos nustatymas ir gydymas

Jeigu įtariate, kad jums arba jūsų aplinkoje esančiai moteriai gali būti pogimdyvinė depresija, reikėtų kreiptis į specialistus – tai geriausias dalykas, ką moteris gali padaryti ne tik dėl savęs, bet ir dėl gimusio kūdikio bei visos šeimos gerovės.

Į gydytoją būtina kreiptis, jeigu:

• Depresyvi nuotaika nepradingsta per 2 savaites;
• Depresijos simptomų daugėja arba jie tampa intensyvesni;
• Moteriai sunku rūpintis kūdikiu;
• Moteriai sunku atlikti kasdienius darbus (net išlipimas iš lovos ir nusiprausimas reikalauja milžiniškų valios pastangų);
• Kamuoja mintys apie savęs arba kūdikio žalojimą, savižudybę ar kūdikio nužudymą (arba „atsikratymą“ kūdikiu, jo palikimą, atidavimą).

Pogimdyvinės depresijos gydymas yra individualus ir priklauso nuo moters, jos būklės, gretutinių ligų, seniau diagnozuotų psichikos ligų ar sutrikimų.

Pogimdyvinės depresijos gydymas:

• Psichoterapija. Pokalbiai su psichoterapeutu arba psichologu, savitarpio pagalbos grupių lankymas, savipagalbos knygų skaitymas ir pan. padeda giliau pažinti save, moko surasti būdų, kaip susitvarkyti su gyvenimo pokyčiais bei užplūdusiomis emocijomis.
• Medikamentinis gydymas. Gydytojas, įvertinęs konkrečią situaciją, psichoterapinį gydymą gali papildyti medikamentiniu ir skirti antidepresantų. Dauguma šiuolaikinių vaistų yra saugūs žindyvėms, tačiau dėl vaistų vartojimo žindant būtina pasikonsultuoti su gydytoju arba vaistininku.
• Bendros sveikos gyvensenos taisyklės. Svarbu stengtis kuo geriau pailsėti, išsimiegoti, valgyti subalansuotą maistą, pajudėti, pabūti gryname ore, skirti laiko bendravimui su brangiais žmonėmis.

Tėčiai taip pat gali susidurti su pogimdyvine depresija

Pogimdyvinė depresija įprastai siejama su moterimis, tačiau ja gali susirgti ir vyrai.

Vyrams pasireiškiančios pogimdyvinės depresijos simptomai yra panašūs, kaip ir moterims. Juos taip pat užklumpa liūdesys, apatija, nuovargis, nenoras arba baimė rūpintis kūdikiu ir pan.

Vyrai, kuriems prieš tai buvo diagnozuota depresija arba kitos psichikos ligos, sutrikimai, taip pat turintys finansinių problemų, labai jauni, gimus pirmagimiui, jeigu poros santykiai yra nedarnūs, yra rizikos grupėje susirgti pogimdyvine depresija.

Pasireiškus pogimdyvinės depresijos simptomams vyrams, kaip ir moterims, reikėtų ieškoti specialistų pagalbos ir pradėti gydytojo rekomenduotą gydymą. Negydant pogimdyvinė depresija gali užsitęsti ar „peraugti“ į „paprastą“, chronišką depresiją.