Epidurinė nejautra (epiduras) (1164)

antoniodiaz | Shutterstock.com

Epidurinė nejautra yra gimdymo metu naudojamas nuskausminimo būdas, kuomet vaistai suleidžiami per plonytį, į nugarą įvestą kateterį.

Kas yra epidurinė nejautra?

Epiduras yra skausmo malšinimo būdas, suteikiantis vietinę, regioninę nejautrą, t. y.moteris išlieka sąmoninga, vaistai veikia ir pojūčius malšina tik apatinėje kūno dalyje ir kojose.

Epidurinė nejautra dažniausiai siejama su gimdymu, tačiau ji naudojama atliekant ir kitas procedūras, pavyzdžiui, ortopedines operacijas.

Epidurinė nejautra gimdymo metu pasirenkama, nes ji, jeigu atliekama teisingai, veikia vietiškai ir nekenkia kūdikiui. Be to, epidurinė nejautra suteikia galimybę „pareguliuoti“ vaistų kiekį ir jų sukeliamą efektą pagal poreikį.

Kada taikoma epidurinė nejautra?

Epidurinė nejautra yra taikoma, jei gimdyvė jos pageidauja. Dėl epiduro vertėtų apsispręsti iš anksto, procedūros dažniausiai nebegalima atlikti, kuomet gimdos kaklelis yra atsivėręs daugiau nei 7–8 cm.

Epiduras rekomenduojamas, jeigu:

• Moters skausmo slenkstis yra žemas, t. y. ji labai sunkiai ištveria skausmą, skausmas kelia itin didelį diskomfortą, skausmą jaučianti moteris labai susijaudina, išsigąsta;
• Moteris nori gimdyti pati, bet gimdymas gali turėti komplikacijų, gali prireikti Cezario pjūvio (pavyzdžiui, nėštumas yra daugiavaisais, sėdmeninė pirmeiga, preeklampsija ir kt.);
• Gimdymą gali tekti užbaigti instrumentais (replėmis, vakuuminiu ekstraktoriumi);
• Gimdymas dėl vienų ar kitų priežasčių yra sužadinamas arba skatinamas medikamentais;
• Moters menstruacijos buvo labai skausmingos (skausmą tekdavo malšinti vaistais);
• Nėštumo metu moteris juto nugaros ir kt. skausmus;
• Moteriai sunku iškęsti net ir pirmuosius sąrėmius, kuomet gimdos kaklelis atsivėręs visai menkai;
• Didelis skausmas gali išprovokuoti gretutines ligas (pavyzdžiui, sukelti astmos priepuolį);
• Moters kraujospūdis yra aukštas;
• Gimdymas trunka labai ilgai, moteris yra pervargusi.

Jeigu moteris ir ją prižiūrintys medikai nėra tikri, ar epiduras yra reikalingas, galima pasiruošti iš anksto įvedant kateterį, tačiau vaistus suleisti tik prireikus.

Vėliau, kuomet skausmai yra intensyvūs, sąrėmiai vis dažnesni, atlikti procedūrą yra sudėtinga, nes moteriai sunku išbūti nejudant.

Kaip vyksta epidurinės nejautros procedūra?

Moteris atsisėda arba atsigula ant kairiojo šono, kad gydytojas galėtų matyti stuburą ir numatytų dūrio vietą.

Dūrio vieta ir aplink esanti oda patepama jodo tirpalu, iš pakuotės yra ištraukiamas naujas kateteris su adata, kuri įduriama tarp stuburo slankstelių juosmeninėje (strėnų) srityje.

Dažnai klaidingai manoma, kad duriama į nugaros smegenis, tačiau apatinėje nugaros dalyje jų nėra. Nugaros smegenys baigiasi ties šonkaulių apačia, o žemyn nusitęsia atskiri nervų pluoštai.

Adata įduriama į epidurinį tarpą – stuburo kanalą supančią ertmę, t. y. net jeigu nugaros smegenys tęstųsi iki strėnų srities, adata jų nepaliestų, ji nėra duriama taip giliai. Adata tuomet ištraukiama, o įvestas plonytis kateteris paliekamas.

Sklandžiai atliekama epidurinės nejautros procedūra turėtų užtrukti apie 10–20 min.

Pro plonytį kateterį pagal poreikį yra suleidžiami vaistai. Šie vaistai veikia ne nugaros smegenis, o nervines šakneles, todėl jų poveikis yra silpnesnis, lengviau „reguliuojamas“, parenkant mažesnę ar didesnę dozę.

Suleidus nedidelį kiekį vaistų, moteris nebejunta skausmo, bet gali judėti, vaikščioti (tačiau apatinė kūno dalis gali kiek aptirpti, pojūtis kojose gali būti neįprastas, todėl reikėtų už ko nors prisilaikyti).

Didinant vaistų dozę galima visiškai nuslopinti pojūčius apatinėje kūno dalyje ir kojose. Pavyzdžiui, dozė gali būti padidinta, jeigu prireikia Cezario pjūvio operacijos arba po gimdymo reikia susiūti plyšusias arba kirptas vietas.

Kada negalima daryti epidurinės nejautros?

Epiduro negalima taikyti, kuomet gimdos kaklelis yra atsivėręs 7–8 cm ir daugiau. Esant dideliam atsivėrimui bet kurią akimirką gali tekti „stumti“, o vos atlikta epidurinė nejautra gali nuslopinti moters pojūčius, jai gali nepavykti tinkamai stangintis ir gimdymas gali užsitęsti.

Esant dideliam atsivėrimui epiduras taikomas tik išimtiniais atvejais, pavyzdžiui, jeigu moters kraujo spaudimas yra aukštas.

Epidurinės nejautros procedūros negalima arba ne visuomet įmanoma atlikti, jeigu moteris turi stuburo problemų: traumų, išvaržų, skoliozę; turi didelį viršsvorį; turi kraujo krešėjimo problemų; yra alergiška skausmą slopinantiems vaistams; karščiuoja; yra odos, minkštųjų audinių infekcija planuojamo dūrio vietoje.

Žinoma, epiduro negalima taikyti, jeigu pati moteris to nenori.

Epidurinės nejautros procedūrą gali atlikti tik patyręs gydytojas anesteziologas – reanimatologas, jeigu šio specialisto ligoninėje nėra, epiduro atlikti negalima.

Kokios epidurinės nejautros komplikacijos?

Teisingai, išmanančio ir patyrusio gydytojo anesteziologo – reanimatologo atlikta epidurinė nejautra yra saugi procedūra, nepasižyminti dažnomis ir pavojingomis komplikacijomis.

Pagrindinis epidurinės nejautros trūkumas yra galimas gimdymo veiklos sulėtėjimas, užtrukęs antrasis gimdymo laikotarpis, kuomet gimstantį kūdikį reikia aktyviai „stumti“ stanginantis.

Be to, gimęs kūdikis pirmosiomis paromis po gimdymo gali būti vangesnis.

Kiti epidurinės nejautros šalutiniai poveikiai:

• Ūmi hipotenzija (žemas kraujo spaudimas);
• Silpnumas kojose;
• Odos niežulys;
• Drebulys;
• Galvos skausmas;
• Karščiavimas;
• Vaistų sukelta intoksikacija (prasta savijauta, pykinimas, vėmimas);
• Trumpalaikis šlapimo nelaikymas (epidurinės nejautros metu į šlapimo pūslę gali būti įvestas kateteris).

Epidurinės nejautros komplikacijos:

• Galvos skausmas (pasireiškia kelios dienos po epidurinės arba spinalinės nejautros);
• Nervų pažeidimas (lemiantis, pavyzdžiui, vienos arba abiejų kojų jautrumo sumažėjimą ir/arba judėjimo galimybes);
• Lėtiniai nugaros skausmai;
• Hematoma;
• Abscesas;
• Infekcija;
• Traukuliai;
• Kvėpavimo sutrikimai;
• Mirtis.

Svarbu pažymėti, kad epidurinės nejautros komplikacijos dažniausiai kyla dėl netinkamai atliktos procedūros ir yra itin retos.

Kuo skiriasi epidurinė nejautra ir spinalinė nejautra?

Epidurinės nejautros metu adata ir kateteris yra įvedami į epidurinį tarpą, o atliekant spinalinę nejautrą gerokai plonesnė adata duriama į giliau esantį subarachnoidinį tarpą, supantį nugaros smegenis ir iš jų ištįstančius nervus.

Spinalinė nejautra veikia labai greitai ir visiškai nuslopina visus pojūčius apatinėje kūno dalyje ir kojose, tad moteris visiškai nieko nejaučia, negali vaikščioti, judėti.

Spinalinė nejautra naudojama, jeigu yra ruošiamasi suplanuotai Cezario pjūvio operacijai.

Kaip sumažinti skausmą be epiduro?

Skausmo (plačiąja prasme, t. y. ne tik gimdymo skausmo) malšinimas gali būti medikamentinis arba nemedikamentinis.

Epidurinė nejautra yra vienas iš medikamentinių skausmo malšinimo būdų, tačiau skausmą galima malšinti ir be vaistų (ypač, jeigu moteris yra pakanti skausmui, t. y. jos skausmo slenkstis yra aukštas).