Pogimdyvinė depresija

Pogimdyvinė depresija dažniausiai pasireiškia po gimdymo praėjus 4-6 savaitėms. Skaityti visą straipsnį
Komentuoti
  1. Martynas 8 m. 10 mėn.

    2011.04.28 08:16 (prieš 8 m.)

    Oi ir dar: Mazuliuk, as zinok kaip tik sekancia diena jau nebesisypsojau, tik per gimdyma. Nes nuo sekancios dienos mane uzklupo pogimdyvine depresija. Tai pats bjauriausias dalykas, kuri as iveikiau. Gal todel ir sakau, kad gimdymas man palyginus nieko su ja. Ot butent pogimdyvinei depresijai galetu taikyti koki nors epidura, nes ja iveikti milijona kartu sunkiau, nei pagimdyti

    5
  2. sūnelis :) 7 m.
    dukryte :) 8 m. 9 mėn.

    2011.04.28 11:34 (prieš 8 m.)

    jo.. pirmus du men man irgi, panasu, buvo prasidejusi depresija..nelinkeciau savo priesui..

  3. Neegzistuojantis vartotojas
    2011.04.28 11:37 (prieš 8 m.)

    O tai kas merginos darosi ka ta depresija jums dare ta prasme liudesys kazkoks uzeina ar kas nes daug sneka apie ta pogimdyvine depresija bet kaip tiksliai moteris jauciasi taip ir neaisku. Panaos kaip jums oras uz lang? nu nerealu :))))

  4. Arminas 7 m. 10 mėn.

    2011.04.28 11:40 (prieš 8 m.)

    o koks jausmas kai buna depresija po gimdymo

  5. Martynas 8 m. 10 mėn.

    2011.04.28 23:42 (prieš 8 m.)

    Solveiguse parašė:
    Na ok nesakykit jei jau taip nukrypom tai kam is vis apie ja uzsimint.

    Oi as tikrai pabandysiu apibudint: nesinori nieko: nei vaikelio, nei vyro, atrodo paliktu visi ramybej, susispaustum kamputyje ir tyliai sau raudotum.. kitu zmoniu isvis nenori matyt. Arba veji vyra lauk is namu, nes erzina kodel jam nereikia keltis prie vaikelio nakti, o man reikia, kita minute apsisukus raudodama ne savom asarom prasai, kad jis griztu, nes jautiesi kaip uzdaryta kaleime su ta maza butybe lovyteje, kuri neva yra tavo vaikas! Jokio meiles niekam, jokio noro rupintis vaikeliu, noras kad viskas isnyktu, griztu senas gyvenimas. Asaros, asaros, asaros. Niekada nepamirsiu, kad tuo laikotarpiu man vaikelis buvo NEBEREIKALINGAS,, norejau tik viena - kad viskas butu kaip anksciau. Begalinis nuovargis, psichinis issikankinimas, nerimas, asarojimas, galvos svaigimas.... Taip baisu, kad sakau, man tai buvo baisiau uz gimdyma. Teisingai kazkuri mamyte pasake - priesui to nelinkeciau,

    23
  6. Neegzistuojantis vartotojas
    2011.04.29 10:16 (prieš 8 m.)

    Aciu Nuevo labai issamiai. Joa baisu turetu buti.

  7. Neegzistuojantis vartotojas
    2011.05.02 19:28 (prieš 8 m.)

    Man taipat buvo depresija pogimdyvine.Vienoms pasireiskia vienaip kitoms kitaip, vienos tai pajaucia kitos ne (cia atsakau toms kurios klause kas tai yra depresija ir kaip ji jauciama).
    As taipat labai verkiau, pati nezinojau ko noriu, vyra vijau lauk bet kartu ir verkiau kad nera salia, liepdavau jam ziureti vaika nors po min rekiau jam kad viska netaip daro.
    Naktimis negaledavau uzmigti stovedavau pire Linnea lovytes ir mintyse galvodavau kad man jos nereikia skaudu bet taip buvo, nieko blogo vaikui nepadariau. Vyras pasiime atostogu kad man padetu, nes kitu atveju as nezinau kas butu buve, nieko nenorejau, nei vaiko nei vyro o ka kalbeti apie kitus zmones.....
    Bet laikui begant viskas susitvarke, asaru ir dabar buna, dabar dazniausiai del figuros, ir striju bet jau del vaiko nieko nebebuna, myliu ja labai labai, myliu ir vyra, taciau po gimdymo meile vyrui pasikeite 180laipsniu nzn ra cia depresijos poveikis ar kazkas.Mano draugei po visu depresiju liko poveikis toks kad vaikas tik ima verkti ji ima iskarto nervuotis ir nori vaika tampyti kad nebevrktu, nors savo sunu ji myli labai, bet cia jau jai liko toks poveikis, gidosi, bet reikia tam laiko. O mamos kurioms buvo depresija gydetes? ar liko koks poveikis?

    1
  8. Neegzistuojantis vartotojas
    2011.05.02 22:05 (prieš 8 m.)

    siaubas o ar visas aplanko tokia patirtis ar ne kas lemia depresijos atsiradima tokios kazin labai uzjauciu ir tuo paciu sveikinu iveikus ta nelaiminga laikotarpi gyvenime

  9. Gvidas 3 m. 5 d.
    Brigita 8 m. 7 mėn.

    2011.05.03 09:41 (prieš 8 m.)

    Man irgi buvo depresija prasidejusi gal kokius pora menesiu tesesi jeigu ne ilgaiu...o viskas del to, kad po savaites likau viena su maziuke, nes vyras isvaziuodavo i darba, mat tik savaitei leido virsininkas paatostogauti...tai irgi buvo ir asaru ir nevalgymo ir kabinejausi prie visko...vienu zodziu galvojau kur cia isnykti, kad nieko nematyti negirdeti, bet tuo paciu norejau, kad vyras nuolat butu salia...na toks priestaravimas paciai sau buvo prasidejes...bet issikapsciau

    1
  10. Meda 8 m. 3 mėn.

    2011.05.03 14:39 (prieš 8 m.)

    Nuevo parašė:
    Oi as tikrai pabandysiu apibudint: nesinori nieko: nei vaikelio, nei vyro, atrodo paliktu visi ramybej, susispaustum kamputyje ir tyliai sau raudotum.. kitu zmoniu isvis nenori matyt. Arba veji vyra lauk is namu, nes erzina kodel jam nereikia keltis prie vaikelio nakti, o man reikia, kita minute apsisukus raudodama ne savom asarom prasai, kad jis griztu, nes jautiesi kaip uzdaryta kaleime su ta maza butybe lovyteje, kuri neva yra tavo vaikas! Jokio meiles niekam, jokio noro rupintis vaikeliu, noras kad viskas isnyktu, griztu senas gyvenimas. Asaros, asaros, asaros. Niekada nepamirsiu, kad tuo laikotarpiu man vaikelis buvo NEBEREIKALINGAS,, norejau tik viena - kad viskas butu kaip anksciau. Begalinis nuovargis, psichinis issikankinimas, nerimas, asarojimas, galvos svaigimas.... Taip baisu, kad sakau, man tai buvo baisiau uz gimdyma. Teisingai kazkuri mamyte pasake - priesui to nelinkeciau,

    Man dar ir dabar kartais taip buna. Neviltis, pyktis, asaros, nuovargis, nemiga.....

Žinutės parašytos:

Naujas komentaras
Skelbimai
6,00 €
18 | 10,9 cm
20,00 €
41 | 26,7 cm | 7 - 7½