Pogimdyvinė depresija

1. 

   

   2011.04.28 11:37 (prieš 14 m.)

   O tai kas merginos darosi ka ta depresija jums dare ta prasme liudesys kazkoks uzeina ar kas nes daug sneka apie ta pogimdyvine depresija bet kaip tiksliai moteris jauciasi taip ir neaisku. Panaos kaip jums oras uz lang? nu nerealu :))))
2. 

   

   2011.04.28 23:42 (prieš 14 m.)

   Oi as tikrai pabandysiu apibudint: nesinori nieko: nei vaikelio, nei vyro, atrodo paliktu visi ramybej, susispaustum kamputyje ir tyliai sau raudotum.. kitu zmoniu isvis nenori matyt. Arba veji vyra lauk is namu, nes erzina kodel jam nereikia keltis prie vaikelio nakti, o man reikia, kita minute apsisukus raudodama ne savom asarom prasai, kad jis griztu, nes jautiesi kaip uzdaryta kaleime su ta maza butybe lovyteje, kuri neva yra tavo vaikas! Jokio meiles niekam, jokio noro rupintis vaikeliu, noras kad viskas isnyktu, griztu senas gyvenimas. Asaros, asaros, asaros. Niekada nepamirsiu, kad tuo laikotarpiu man vaikelis buvo NEBEREIKALINGAS,, norejau tik viena - kad viskas butu kaip anksciau. Begalinis nuovargis, psichinis issikankinimas, nerimas, asarojimas, galvos svaigimas.... Taip baisu, kad sakau, man tai buvo baisiau uz gimdyma. Teisingai kazkuri mamyte pasake - priesui to nelinkeciau,

   35
3. 

   

   2011.05.02 19:28 (prieš 14 m.)

   Man taipat buvo depresija pogimdyvine.Vienoms pasireiskia vienaip kitoms kitaip, vienos tai pajaucia kitos ne (cia atsakau toms kurios klause kas tai yra depresija ir kaip ji jauciama).
   As taipat labai verkiau, pati nezinojau ko noriu, vyra vijau lauk bet kartu ir verkiau kad nera salia, liepdavau jam ziureti vaika nors po min rekiau jam kad viska netaip daro.
   Naktimis negaledavau uzmigti stovedavau pire Linnea lovytes ir mintyse galvodavau kad man jos nereikia skaudu bet taip buvo, nieko blogo vaikui nepadariau. Vyras pasiime atostogu kad man padetu, nes kitu atveju as nezinau kas butu buve, nieko nenorejau, nei vaiko nei vyro o ka kalbeti apie kitus zmones.....
   Bet laikui begant viskas susitvarke, asaru ir dabar buna, dabar dazniausiai del figuros, ir striju bet jau del vaiko nieko nebebuna, myliu ja labai labai, myliu ir vyra, taciau po gimdymo meile vyrui pasikeite 180laipsniu nzn ra cia depresijos poveikis ar kazkas.Mano draugei po visu depresiju liko poveikis toks kad vaikas tik ima verkti ji ima iskarto nervuotis ir nori vaika tampyti kad nebevrktu, nors savo sunu ji myli labai, bet cia jau jai liko toks poveikis, gidosi, bet reikia tam laiko. O mamos kurioms buvo depresija gydetes? ar liko koks poveikis?

   1
4. 

   

   2011.05.02 22:05 (prieš 14 m.)

   siaubas o ar visas aplanko tokia patirtis ar ne kas lemia depresijos atsiradima tokios kazin labai uzjauciu ir tuo paciu sveikinu iveikus ta nelaiminga laikotarpi gyvenime

   1
5. 

   

   2011.05.03 09:41 (prieš 14 m.)

   Man irgi buvo depresija prasidejusi gal kokius pora menesiu tesesi jeigu ne ilgaiu...o viskas del to, kad po savaites likau viena su maziuke, nes vyras isvaziuodavo i darba, mat tik savaitei leido virsininkas paatostogauti...tai irgi buvo ir asaru ir nevalgymo ir kabinejausi prie visko...vienu zodziu galvojau kur cia isnykti, kad nieko nematyti negirdeti, bet tuo paciu norejau, kad vyras nuolat butu salia...na toks priestaravimas paciai sau buvo prasidejes...bet issikapsciau

   2
6. 

   

   2011.05.03 17:46 (prieš 14 m.)

   Labai pazystamas jausmas. Pikta ir ant saves ir ant vyro ir ant maziukes. O paskui vel galvoji, kuo ji vargsiuke deta, kad jai pilvuka pucia, ir per tai tu neisimiegi. Gi ji mazute irgi kankinasi. Tikriausia tas toks emocinis nestabilumas visas del pervargimo, miego trukumo. Pora naktu buvo, kad dave pamiegot, tai visai kitaip jautiesi. Laukiu kol visa tai praeis.
7. Grikių košė

   

   

   Elizabeta 6 m. 5 mėn.

   ♥Zarina♥ 14 m. 5 mėn.

   

   2011.05.03 21:32 (prieš 14 m.)

   ziaurus dalykas...
   as tai nieko nenorejau,nei vyro,vei vaiko,nei savo artimuju zmoniu,jai tik kazkas,kazko uzklausdavo man asaros riededavo,...negaledavau ju sulaikyti,vyra tai isvis ta akimirka nekenciau!!!
   atrodo,kad man viskas...viskas ant mano peciu...
   norejau viena diena net mirti,ir ramiai ilsetis,nes buvau lb issekusi
   ziaurus dalykas,ta depresija...nelinkiu niekam sito patirti

   2
8. 

   

   2011.05.04 10:39 (prieš 14 m.)

   oi mamytes, as manau kad daugelis ta tarpsni labiau ar maziau bjauru praeina... labai pasnasu ir man buvo kaip daugelis pasakoja.... kai tik gryzau is ligonines prasidejo kazkas baisaus.... gulejau ir verkiau galvodama, kam suklydau pagimdydama vaika, ji niurzga,jai manes reikia, kai man paciai reikia pagalbos, kai man sunku islipt is lovos, va jos nebutu galeciau ramiai sau gulet ir ziuret televizoriu, kaip buvo kiekviena vakara iki tol.... paprasciausiai baugino, vare i nevilti mintis kad viskas, daugiau kaip as pratus niekada nebebus, daugiau nebusiu viena, negalesiu ramiai neatitraukamademesio paziureti filmo, megstamos laidos.... gal negalesiu kada panorejus nueit ir pavalgyt, negalesiu puse valandos uztrukt vonioje, negalesiu nerupestingai ir apie nieka negalvodam leisti laiko.... bijojau pati saves, ir lygiai taip pat, kaip ne viena, galiu pakartoti, kad pogimdyvinis laikotarpis buvo baisesnis nei gimdymas, dar dabar skaudu tai prisimint.... o siaip kasdien dekoju dievuliui uz dukryte, vis sau kartoju kaip beprotiskai ja myliu ir kasdien vis labiau.... dziaugiuos kad tas laikas jau praejo, kai pykau ant viso pasaulio, kad gailejausi to, kas mano gyvenime yra istikruju nuostabiausia vis dar nestukem noreciau patarti galvoti ir galvoti, isivaizduoti nuolat gyvenima po to kai gims vaikelis, ir jokiais budais ne pro rozinius akinius bukit realistes, apsisunkinkitr savo tas svajas, itikinkit ir susitaikykit su sunkumais dar pries jiems ateinant... vat tada turi buti lengviau ir svarbiausia supraskit kad tai bus labai laikina, visai netrukus tai taps taip artima ir suprantama kad rupesciu isvis nebesukels

   7
9. 

   

   2011.05.04 11:46 (prieš 14 m.)

   viena is 10 moteru yra linkusi i depresija bet tai labai rimta lyga, mano drauge ja sirgo, tai net man baisu prisiminti ta laika , teko kreiptys i gydytojus ir padejo tik ilgalaikis gydymas antidepresantais kad jinai griztu i vezes, o dabar jinai planuoja vaikeli ir i viska ziuri per rozinius akinius.

   as bandziau jai paaiskinti kad bus sunku, bet jinai mano kad as tokia namiseda ir del to taip retai kazkur vaziuoju, o tai kad reikia prisitaikyiti prie vaiko jinai nesusimasto, ziuresim kas bus, baisiausia kad jos vyras net nezino kad jinai sirgo.

   1
10. 

    

    2011.05.04 21:43 (prieš 14 m.)

    Jo, uzuojauta toms, kurias aplanke ta bjaurybe... As ta depresija sirgau koki menesi. Pradejau sirgti antra diena po gimdymo, kai po cezario turejau ta pacia nakti but su vaiku, keltis su baisiniais skausmais... Palatoj jauciausi kaip kalinys koks, papai nukramtyti, kūnas visas vienas skausmo zidinys... Atsimenu, ziurejau pro langa ir galvojau: uz ka man taip? Kai grizau namo, biski pagerejo, bet ne visiskai. Vis tiek gerdavau valerijona, nes be jo buciau isprotejusi. Buvo labai labai labai sunku. Vyras grizdavo is darbo - as jam aplink kakla apsivyniodavau ir verkdavau... Vaikas man buvo kaip koks siaubas. As net bijojau savo mergaites. O dabar galeciau numirti is meiles jai Nieko brangesnio gyvenime neisivaizduoju!

    2

Skelbimai

Visas „Tėvų Darželio“ naujienas
rasi Facebook‘e. Junkis prie mūsų!