Vaiko akių spalva (222)

Visos vaiko fizinės savybės, taip pat ir akių spalva, priklauso nuo unikalios genų kombinacijos, kurią jis paveldi iš savo tėvų.

Kas lemia akių spalvą?

Manoma, kad žmogaus akių spalvą lemia net 16 skirtingų genų, būtent todėl egzistuoja tokia didelė akių spalvų ir atspalvių įvairovė.

Patys svarbiausi akių spalvą lemiantys genai yra siejami su pigmento melanino gamyba. Melaninas suteikia spalvą ne tik akims, bet ir odai, plaukams.

Akių spalvą lemia melanino koncentracija, o taip pat pigmento išsidėstymas rainelės audiniuose.

Kokia bus vaiko akių spalva?

Vaikas iš tėvų paveldi skirtingus, dominuojančius arba recesyvinius geno variantus, kurie nulemia vieną ar kitą akių spalvą, priklausomai nuo tarpusavio sąveikos. Pavyzdžiui, rudos akys visuomet dominuoja prieš mėlynas.

Nepaisant to, rudaakiams tėvams gali gimti mėlynakis vaikas. Taip nutinka, jeigu patys tėvai turi tiek rudą, tiek ir mėlyną akių spalvą lemiančius geno variantus.

Tokiu atveju, jų pačių akys yra rudos, tačiau jeigu genų loterija sukris taip, kad vaikas iš abiejų tėvų gaus po vieną mėlyną spalvą lemiantį geną, jo akys bus mėlynos. Visais kitais atvejais, t.y. jeigu vaikas gaus du rudos spalvos genus arba rudos ir mėlynos spalvos genus, jo akys bus rudos kaip tėvų.

Vaiko akių spalvos tikimybę galite numatyti pažvelgę į žemiau esančią schemą, tačiau turėkite omenyje, kad įvairius atspalvius ir tikrąją vaiko akių spalvą lemia ir daugiau skirtingų faktorių.

Pavyzdžiui, manoma, kad pilkas ir mėlynas akis turinčių žmonių melanino koncentracija yra panaši, tačiau pilkesnį akių rainelės atspalvį lemia tai, kad rainelėje yra daugiau kolageno.

Kūdikio akių spalva keičiasi

Kai kurių kūdikių organizmas jiems augant gamina vis daugiau pigmento melanino, todėl laikui bėgant naujagimio akių spalva gali keistis ir jos šiek tiek paryškėja, patamsėja.

Daugelio kūdikių akių spalva nusistovi maždaug šeštą mėnesį. Tačiau kartais akių atspalvis gali keistis net iki devynių mėnesių amžiaus.

Vėlesniame amžiuje akių spalva gali pakisti dėl ligų, traumų, hormoninių ar kitų organizmo pokyčių, genetinių ar kitų faktorių nulemto melanino sumažėjimo.