Vaikų stuburo iškrypimas (skoliozė) (10)

Photographee.eu | Shutterstock.com

Statistikos duomenimis, Lietuvoje nuo stuburo iškrypimo kenčia apie 3 proc. vaikų, tačiau realių atvejų gali būti gerokai daugiau.

Daugiausia skoliozės atvejų fiksuojama tarp 12–16 m. paauglių. Paauglystės laikotarpiu stuburas auga intensyviausiai ir yra lengvai pažeidžiamas.

Kas yra skoliozė?

Skoliozė – tai stuburo iškrypimas į šoną.

Iškrypęs stuburas įgauna C arba S raidžių formą - įprastai skoliozė prasideda nuo C formos iškrypimo ir progresuodama įgauna S formą.

Skoliozė yra skirstoma į kelis iškrypimo tipus:

• Skoliozė su stuburo išlinkimu į dešinę pusę;
• Skoliozė su stuburo išlinkimu į kairę pusę;
• Rotoskoliozė, kuomet stuburas ne tik pakrypęs į šoną, bet ir slanksteliai yra pasisukę vieni kitų atžvilgiu.

Skoliozė taip pat yra skirstoma pagal iškrypimo laipsnius, t.y. pagal tai, kaip stipriai yra iškrypęs stuburas:

• I – 0-10°;
• II – 10-30°;
• III – 30-50°;
• IV – virš 50°.

Skoliozės simptomai

Pirmųjų pakitimų nei tėvai, nei pats vaikas dažniausiai nepastebi, nes jie yra nedideli, nekelia jokio diskomforto.

Skoliozei progresuojant, įprastai jau paauglystėje, simptomai ima ryškėti:

• Stovint tiesiai pečiai yra nevienodame aukštyje;
• Stovint tiesiai arba pasilenkus viena mentė yra labiau atsikišusi;
• Liemuo yra nelygus, viena liemens pusė trumpesnė už kitą;
• Vienas klubas yra aukščiau už kitą;
• Nugaroje yra kuprelė;
• Pakinta krūtinės forma, vienas šonkaulių lankas labiau atsikišęs, kitas - įdubęs;
• Speneliai yra skirtingame aukštyje;
• Kamuoja nugaros, juosmens skausmai;
• Jeigu dėl stuburo pakitimų spaudžiami vidaus organai, gali sutrikti jų veikla. Dažniausiai tampa sunkiau kvėpuoti, trūksta oro, t.y. stebimi plaučių, širdies veiklos sutrikimai, tačiau gali sutrikti ir virškinamojo trakto bei kitų vidaus organų veikla.

Kodėl iškrypsta stuburas?

Dalis skoliozės atvejų yra įgimti - stuburo iškrypimą gali lemti įgimtos kaulų ar raumenų patologijos, neuroraumeninės ligos, traumos gimdymo metu. Kartais skoliozę gali lemti jau po gimimo patirtos traumos, persirgtos infekcijos.

Vis tik, daugumos skoliozės atvejų (net iki 80%) priežastys nėra žinomos ir tokiais atvejais, skoliozė yra vadinama idiopatine.

Idiopatinės skoliozės išsivystymo rizikos faktoriai yra:

• Amžius. Dažniausiai pasitaiko paauglių idiopatinė skoliozė, pasireiškianti 12-14 metų mergaitėms ir 14-16 metų berniukams;
• Lytis. Skoliozė (ypač sunkesnės formos, didesnio iškrypimo laipsnio) yra būdingesnė mergaitėms;
• Paveldimumas;
• Ankstyvas kūdikio skatinimas sėdėti ir stovėti;
• Ydinga vaiko laikysena, sėdėsena prie stalo;
• Mažas fizinis aktyvumas;
• Antsvoris ir kt.

Kaip patikrinti, ar vaiko stuburas nėra iškrypęs?

Nustatyti, ar stuburas nėra iškrypęs, leis paprastas Adamso testas: vaikas turėtų atsistoti tiesiai ir lenktis į priekį ties juosmeniu, kol nugara atsidurs horizontalioje plokštumoje. Jei stuburas tiesus, nė viena mentė nėra labiau atsikišusi, slanksteliai išsidėstę tiesia, lygia linija, tikėtina, kad stuburas neiškrypęs.

Žinoma, toks testas (ypač kuomet jį atlieka tėvai, o ne profesionalai) nepadės „pagauti“ tik prasidedančios skoliozės, tad labai svarbu kasmet profilaktiškai tikrinti vaiko sveikatą.

Skoliozės gydymas

Gydymo metodika priklauso nuo skoliozės laipsnio, priežasčių, lėmusių stuburo iškrypimą, vaiko amžiaus, juntamų simptomų. Kiekvienu atveju tinkamiausią gydymą skirs gydytojas.

Dažniausiai pasitaikantys gydymo metodai yra šie:

• Kineziterapija: skiriama speciali mankšta, įvairūs koreguojamieji pratimai, kurių pagrindinė funkcija – stiprinti raumenis, padidinti stuburo lankstumą. Mankštas būtina kasdien atlikti ir namuose – tik taip gydymas bus efektyvus.

• Gydomieji masažai, padedantys sumažinti skausmą ir pagerinantys gyvenimo kokybę;

• Osteopatija – tai dar vienas gydymo rankomis būdas siekiant išsiaiškinti ligos priežastis ir pašalinti pasekmes;

• Korekcinis įtvaras – specialus korsetas, kuris neleidžia skoliozei progresuoti. Įtvarai tinka nesudėtingiems atvejams gydyti ir būtinai turi būti parinkti gydytojo;

• Operacija. Tais atvejais, kai kitos gydymo metodikos neveiksmingos, o stuburo iškrypimas labai didelis, gali prireikti operacijos. Jos metu stuburas ištiesinamas ir sutvirtinamas specialiais kauliniais ar metaliniais elementais.

Konservatyvios gydymo priemonės, pavyzdžiui, kineziterapinė mankšta, masažai ir pan., iškrypusio stuburo neištiesins, tačiau pagerins laikyseną, apsaugos nuo ligos progresavimo, skausmo ir kitų nemalonių simptomų. Svarbu suprasti, kad vienokias ar kitokias mankštas, masažus ir pan. skoliozę turinčiam žmogui reikės atlikti visą gyvenimą.

Operacija yra vienintelis būdas ištiesinti stuburą, tačiau tiek pati operacija, tiek ir pooperacinis laikotarpis yra sudėtingi.

Skoliozės profilaktika

Skoliozės gydymas – ilgas ir sudėtingas, todėl turint tai omenyje dėmesio reikėtų skirti skoliozės prevencijai ir profilaktikai:

• Taisyklingos laikysenos įgūdžių ugdymas;

• Fizinė veikla: mankšta, sportas, buvimas gryname ore, pasivaikščiojimai ir t. t.;

• Tinkama mityba, užtikrinanti reikiamą svarbiausių vitaminų (ypač D) ir mineralų (kalcio, magnio ir cinko) kiekį;

• Profilaktiniai sveikatos tyrimai. Pastebėję net ir menkiausias stuburo problemas, tėvai turėtų nedelsti ir pasikonsultuoti su gydytoju. Tokiu būdu užkertamas kelias didesnėms ir sudėtingiau gydomoms stuburo ligoms.