Visapusis vaiko lavinimas: kaip pasiekti apčiuopiamą rezultatą?

Rock and Wasp | Shutterstock.com

Gintarė KemeklienėMuzikos ir šokio pedagogė, šokėja, dainininkė. Muzikos ir šokio edukacinės programos „Solis“ autorė – www.soliopamoka.lt

Kaip lavinti vaiką visapusiškai, kad formuotųsi „sveika“, savimi pasitikinti, gyvenimo iššūkius nebijanti priimti asmenybė? Kaip ir kada uždėti tuos esminius pagrindus vaiko lavinimo procese, ir kokį vaidmenį šiame etape vaidina tėvai? Kaip auginti ir stiprinti vaiką, skatinti jį, o ne dvejoti ir laukti? Pagrindinius patarimus visiems tėvams, į ką svarbiausia atkreipti dėmesį, teikia muzikos ir šokio pedagogė Gintarė Kemeklienė.

Kokie yra visapusiško vaiko lavinimo būdai ir metodai? Ką patartumėte tėvams?

Visapusis vaiko lavinimas – tai viena ar daugiau veiklų, kurių metu skatinamas smegenų vystymasis daugeliu būdų. Kai veikia ir aktyvinama didelė smegenų dalis. Tačiau užsiimant keletu veiklų yra rizika persistengti, kai vaikas nebeturi laiko pasimėgauti vaikyste, daug žaisti ir pats atrasti svarbius dalykus. Studijos yra parodę, kad muzika ir šokiai yra ypač svarbūs neurologiniams pokyčiams smegenyse. Jau vien muzikinis lavinimas gali būti visapusis. O kai jis sujungiamas dar ir su judesio lavinimu, tai sujungiama dar daugiau sričių, aktyvinama vaiko mąstysena. Tačiau tėvams rekomenduočiau per daug nesureikšminti šių fiziologinių procesų ir tiesiog bendraujant su vaiku atrasti, kas jam patinka, išbandyti įvairias veiklas ir nestresuoti, nes rūpindamiesi savo vaiku, mylėdami jį ir praleisdami su juo daugiau laiko jau savaime suteikiate jam puikią vaikystę.

Ar pasirenkant vaiko lavinimo būdą vertėtų atsižvelgti į jo asmenybės tipą pagal NLP? Ar jis audialas, vizualas, ar – kinestetikas? 

Stebėti ir suprasti savo vaiko galimybes ir pomėgius tikrai svarbu, tačiau jauname amžiuje aš labai griežtų kategorijų nebrėžčiau. Vaikui reikia patirti mokymąsi per visus pojūčius kiekvienoje srityje, o per anksti „diagnozavę“ jam „patį tinkamiausią“ lavinimo būdą galite be reikalo praleisti pačius imliausius vaiko metus be kažko, kas vaikui gali būti labai naudinga.

Ar įvairūs būreliai – geriausias kelias, norint visapusiškai lavinti vaiką? O gal jam geriau pažinti pasaulį per žaidimus su artimais žmonėmis?

Tai priklauso nuo vaiko amžiaus. Mažesniems vaikams daugiau reikia laiko praleisti su šeima, vyresnieji gali ilgiau leisti laiką įvairiuose būreliuose. Tačiau tikrai vaikui nereikia lankyti būrelių visą dieną kiekvieną dieną, kad jis būtų visapusiškai lavinamas. Pirmieji penkeri vaiko gyvenimo metai yra nepaprastai svarbūs jo smegenų vystymuisi ir sveikatai. Šiuo metu esmių esmė – ryšys, bendravimas, žaidimas, sveiki namai ir bendrystė. Tad tikrai didžiausią naudą savo vaikams tėvai suteiks kokybiškai leisdami su jais laiką, patys juos lavindami ir stiprindami tarpusavio santykį. Žinoma, pritrūkus idėjų veikloms, galite jų pasisemti, galite eiti į užsiėmimus kartu, ką labai rekomenduočiau daryti, tačiau svarbiausia visgi – laikas drauge. Na, o vėliau svarbiausia išlaikyti balansą. Vaikams kiek vėliau tikrai naudinga lankyti būrelius, nes taip jie gauna galimybę socializuotis, leidžia laiką su kitais vaikais, auga kaip asmenybės, nors laikas su tėvais vis dar yra labai svarbus.

Kaip pasiekti gerų rezultatų lavinant vaiką, bet tuo pačiu jo neperkrauti?

Svarbu atsižvelgti į tai, kas jam svarbiausia. Pasieksite gerų rezultatų, jeigu skirsite savo vaikui laiko. Vien mokytojai to darbo už jus nepadarys. Nesvarbu, kokią meilę vaikai jaučia savo mokytojui, rezultatą jie visada nori parodyti tėvams, nori sulaukti pagyrimo, nori jaustis saugiai. Teisingas atsakas į šiuos norus veda prie geriausių rezultatų.

Ką manote apie Myers Briggs asmenybės tipologiją? Anot jos, kiekvienas žmogus – individualybė su savo unikaliais poreikiais. Ar galime jau nuo mažų dienų užčiuopti vaiko būdą ir rinktis užsiėmimus pagal jį? Ar geriau leisti jam pačiam pasirinkti norimą kryptį ateityje?

Tikrai galima užčiuopti, pastebėti, koks iš tiesų yra vaikas, jau labai anksti. Tačiau žinome, kad vaikai mus taip pat gali labai nustebinti savo idėjomis, poreikiais, norais, ir nors mums, pavyzdžiui, atrodė, vaikas lyderių lyderis ir bandėme jį kreipti ta linkme, galbūt per tai nepastebėjome jo jautrios sielos ir per mažai skyrėme laiko atradimams, fantazijai bei improvizacijai. Tikrai, manau, turime likti labai atviri ir neįskiepyti vaikui, kuo jis turi būti dėl to, kad mums taip atrodė. Asmenybė „ugdosi“ jau nuo pirmųjų metų.

Kaip vaikas geriau mokosi – iš istorijų, knygų ar per praktiką?

Visada praktika. Tačiau istorijos ir knygos irgi yra praktika. Priklauso tik kokia šios praktikos forma. Su vaikais visada reikia mažiau šnekėti ir aiškinti, o tiesiog imti ir daryti. 

Kokia, anot jūsų, yra dažniausiai daroma tėvų ir (arba) mokytojų klaida lavinant vaiką?

Pažvelgsiu iš savo srities. Labai dažna klaida yra dainos, dainuojamos per žemoje, sau patogioje tonacijoje, kai vaikų diapazonas yra daug aukštesnis, jų stygos trumpesnės. Vaikams tai gali pakenkti: šiuo atveju jie lavinami neteisingai. 

Jeigu kalbant bendrai apie lavinimą, tai didžiausia klaida – abejingas požiūris, kai vaikas ne iš karto susidomi veikla ir padaroma išvada, kad jam ji nepatinka. Patingėjimas ir skatinimo stoka neatskleidžia vaikui visų veiklos galimybių. Reikia išlaukti.

Koks yra darželio vaidmuo lavinant vaiką? Ar jis svarbus, o gal, priešingai – kol vaikas mažas, jam geriau būti namų aplinkoje?

Darželis atlieka labai svarbią rolę socializavimosi klausimu. Vaikams labai reikia kitų vaikų, labai svarbu sukurti santykį ir susirasti draugų. Nuo čia prasideda gilesnis vaiko, kaip asmenybės, formavimasis. Žinoma, nebent tėvai atranda kitų alternatyvų, kur vaikas dažnai gali socializuotis, sutiktų kitų vaikų, bendraamžių. Jei tėvai gerai paruoš vaiką, palaikys minėtą balansą – ryšį su vaikais – ir mažesniam vaikui darželyje bus padėti ypač stiprūs pagrindai.

vaiko ugdymas, vaiko lavinimas, visapusiškas lavinimas