Vaikų žvairumas: ką svarbu žinoti?

perfectlab | Shutterstock.com

Žvairumas – tai regėjimo sutrikimas, kai akys nukrypsta nuo centro ir žvelgia į skirtingas puses. Pagrindinė žvairumo priežastis – sutrikęs akių fiksacijos mechanizmas.

Vaikas žvairuoti gali visada arba sutrikimas gali pasireikšti retkarčiais.

Žvairumas vaikams pasitaiko gana dažnai: skaičiuojama, kad šią problemą turi apie 4 proc. vaikų, tačiau žvairuoti gali ir suaugusieji.

Kodėl žvairumą reikia gydyti? Visų pirma, tai didelė estetinė problema, antra, vaikui gali pradėti svaigti galva, sutrinka regėjimas: vietoje vieno daikto jis mato du, jam sudėtinga nustatyti, kokiu atstumu nutolę objektai, žvairuojanti akis nesiunčia smegenims signalo, tad ji sparčiai pradeda silpti.

Žvairumo priežastys

Iki šiol nėra visiškai aišku, dėl kokių tiksliai priežasčių akis nukrypsta nuo centro. Tačiau dažniausiai minimos šios priežastys:

• Netinkamas akių raumenų ar jų raiščių prisitvirtinimas.
• Vienos akies aklumas arba itin silpnas regėjimas dėl akies sužeidimo, kataraktos.
• Tam tikros ligos ir sveikatos sutrikimai, paveikiantys smegenis. Šeši už akių judesius atsakingi raumenys yra prisitvirtinę išoriškai. Tam, kad sukoncentruotų žvilgsnį, visi šie raumenys turi dirbti kartu. Akių raumenis kontroliuoja smegenys, tad jei vaikai turi tam tikrų jas paveikiančių ligų, sutrikimų, (cerebrinis paralyžius, smegenų hidrocefalija, Dauno sindromas ir kt.), dažnai greta jų pasireiškia ir žvairumas.
• Labai dažnai tėvai domisi, ar žvairumas yra paveldimas. Išties genetika gali lemti žvairumą. Jeigu giminėje yra žvairuojančių žmonių, reikėtų kuo anksčiau patikrinti kūdikio regėjimą, net jei akys iš pažiūros atrodo sveikos, be pakitimų.
• Padidėjęs akių krūvis. Žvairumą gali išprovokuoti akių nuovargis, kai vaikas pradeda daugiau skaityti, piešti, nemažai laiko praleidžia prie ekranų. Todėl būtina akis pailsinti, atlikti akių mankštą, padedančią sumažinti akių nuovargį.
• Už akių judesius atsakingų raumenų paralyžius.
• Psichologinės priežastys. Dažnai įvardijama vaiko patiriama įtampa.
• Nežinomos priežastys. Kartais žvairuoti vaikai pradeda be jokios priežasties.

Žvairumo tipai ir rūšys

• Vidinis žvairumas – žvairavimas nosies link. Tai tarp kūdikių dažniausiai pasitaikanti žvairumo forma. Įprastai jį sukelia toliaregystė. Mažas vaikas gali sufokusuoti vaizdą, tačiau dėl didelių pastangų kažką aiškiai matyti akys gali susikryžiuoti.
• Išorinis žvairumas: akys išsiskiria į šalis. Dažniausiai išorinis žvairumus pastebimas vaikui žvelgiant į tolį. Jis yra nepastovus, gali pasireikšti vaikui sergant ar pervargus.
• Vertikalusis žvairumas: viena iš akių nukrypsta į viršų arba apačią.
• Vienpusis žvairumas: netaisyklingai žiūri tik viena iš akių.
• Pakaitinis žvairumas: abi akys pakaitomis nukrypsta nuo regos ašies.
• Žvairumas dėl paralyžiaus: akis krypsta link deformuoto raumens.

Kokiu atveju žvairumas nėra laikomas patologija?

Jei žvairuoja naujagimis ir kūdikis iki 2 mėn., tai nėra laikoma patologija. Visi tokio amžiaus kūdikiai yra toliaregiai, jie dar nemoka sufokusuoti žvilgsnio, o akių judesiai yra nekoordinuoti.

Kūdikiai nuo 5 mėn. jau neblogai mato abiem akimis. Jei ir tokio amžiaus bei vyresni kūdikiai vis dar žvairuoja, reikėtų susirūpinti ir pasikonsultuoti su oftalmologu.

Kartais sudėtinga nustatyti, ar kūdikis iš tiesų žvairuoja, ar jo akys tik atrodo žvairos. Kūdikių nosis dažnai yra plokščia ir plati, ties vidiniu voku yra susiformavusi odos raukšlė, už kurios kūdikiui žvelgiant į šoną akis tarsi pasislepia, todėl atrodo, kad žvilgsnis kryžiuojasi (tai laikoma netikruoju žvairumu). Laikui bėgant žvilgsnis tampa normalus.

Žvairumo gydymas

Žvairumo gydymo tikslas – taisyklingas akių raumenų funkcionavimas, regėjimo gerinimas, estetinės problemos sprendimas.

Diagnozuotas žvairumas turi būti pradedamas gydyti nedelsiant. Kuo anksčiau suskumbama gydyti, tuo geresnių rezultatų galima pasiekti. Žvairumą galima ir visiškai išgydyti.

Tiesa, reikia nusiteikti, kad žvairumo korekcija – ilgas procesas: įprastai dar kūdikystėje prasidėjęs gydymas gali užsitęsti iki pat pilnametystės.

Pagrindiniai gydymo būdai ir metodikos:

• Akinių nešiojimas. Vaikas turi nuolatos nešioti korekcinius akinius. Jie gali būti skiriami net ir kūdikiams, vyresniems nei 6 mėn. Tiesa, vaiko akių būklė dažnai kinta, todėl analogiškai reikia keisti ir akinius. Maždaug pusė atvejų, kai vaikas žvairuoja į vidinę pusę, yra pagydomi akiniais, kitai pusei pacientų prireikia operacijos.
• Akių pratimai. Vyresni jau sąmoningi vaikai turi daryti akių pratimus.
• Operacinis gydymas. Dažnu atveju tik po to, kai vaikas kurį laiką panešioja akinius ir situacija nė kiek nepagerėja, gydytojas rekomenduoja atlikti operaciją. Tiesa, net ir po jos vėl tenka nešioti akinius arba prizmes. Operacijos metu atliekant mažą pjūvį akį dengiančiame audinyje koreguojama akių raumenų prisitvirtinimo padėtis. Ji keičiama atsižvelgiant į akies / akių pakrypimo pusę žvairuojant. Jei žvairumas – didelio laipsnio, vienos operacijos gali neužtekti. Svarbu tai, kad operacija tinka ne visų tipų žvairumui gydyti. Operacinis gydymas neturi įtakos regėjimo aštrumui, tačiau kurį laiką gali pasireikšti objektų dvejinimasis.

Ambliopija (tingioji akis) gydoma uždengiant stipresniąją akį tam, kad stiprėtų ir pagerėtų silpnosios akies regėjimas. Kasdien akį dengti reikia bent po kelias valandas. Jeigu ambliopija diagnozuojama 10 m. ir vyresniems vaikams, pagydyti ją – labai sudėtinga.

Žvairumo profilaktika

Labai svarbu reguliariai tikrinti vaikų akis (ne rečiau nei 1–2 kartus per metus).

Tėvams reikėtų nuodugniai įvertinti, kaip ir į ką žiūri kūdikis: pavyzdžiui, svarbu keisti lovytės padėtį, žaislus pakabinti vis kitoje vietoje, kad kūdikis nuolat nežiūrėtų tik į vieną pusę. Žaislai turėtų būti stambesni, nuo kūdikio pakabinti apie 50 cm atstumu, ant vežimėlio, gultukų, kėdučių apskritai nereikėtų kabinti žaislų.

Vyresniems vaikams, kurie jau piešia, skaito ar žaidžia telefonu, tai daryti reikėtų gerai apšviestoje vietoje, ne rečiau kaip kas 15–30 min. darant pertraukėles.

žvairumas, vaikų žvairumas, akių ligos