Mano vaikas – išlepintas ir aikštingas: ką daryti?

Pressmaster | Shutterstock.com

Šiuo metu itin populiarus liberalus auklėjimas, kai vaikai turi daug laisvės, bet mažai pareigų. Labai dažnai tėvai vengia pasakyti žodį „ne“, tačiau ilgainiui pastebi, kad jų atžala tapo mažuoju monstriuku ir su juo susikalbėti darosi vis sudėtingiau.

Taigi, kokie ženklai rodo, kad vaikas yra išlepintas ir jau reikia atkreipti dėmesį į taikomus auklėjimo metodus?

Vaikų išlepimo priežastys

Vaikų išlepimo priežasčių – visa galybė: vieni tėvai daug dirba, todėl neturi pakankamai laiko užsiimti su vaikais, o bendravimo stygių stengiasi kompensuoti brangiais pirkiniais; kiti tėvai nori, kad vaikas turėtų viską, ko jie patys neturėjo vaikystėje; tretieji nori apsaugoti vaiką nuo nesėkmių ir bando sukurti jam šiltnamio sąlygas, ir t. t.

Pagrindinė vaikų išlepimo priežastis – sistemingumo auklėjant trūkumas, per didelis liberalumas. Pernelyg liberalūs tėvai vaikams leidžia daryti tai, ką jie tik užsimano.

Kuo daugiau vaiko reikalavimų tėvai įgyvendina ir kuo labiau vaikui paklūsta, kuo labiau stengiasi vaiką išvaduoti nuo bet kokių nepatogių situacijų ir sunkumų, tuo savanaudiškesnis, infantilesnis vaikas auga.

Be abejonės, vaikams skirti dėmesio – būtina, tačiau ir tas dėmesys gali duoti daugiau žalos nei naudos. Perteklinis dėmesys – kai vaikui susidūrus su menka problema (pavyzdžiui, vaikas skundžiasi, kad jam nepavyksta užsirišti batukų ar susitepti sumuštinio, nors moka tai daryti) tėvai iškart puola ją spręsti, dažnai ir atsitraukdami nuo svarbių savo darbų. Taip pat pertekliniu dėmesys laikomas tuomet, kai tenkinami isterijos ištikto vaiko norai. 

Kaip atpažinti išlepintą vaiką? Pagrindiniai požymiai

Savanaudiškumas, nemokėjimas dalytis. Išlepę vaikai gauna viską, ko tik užsimano – pradedant saldumynais, baigiant brangiais žaislais ir drabužiais, todėl nemoka dalytis.

Pykčio ir isterijos priepuoliai. Isterijos priepuoliai, kai tėvai nepuola tenkinti užgaidų – gana dažni tarp ikimokyklinio amžiaus vaikų. Labai dažnai šie priepuoliai – būdas manipuliuoti tėvais ir gauti tai, ko vaikas tuo metu nori. Vienas dažniausiai pasitaikančių pavyzdžių – kai vaikas parduotuvėje verkia dėl to, kad tėvai jam kažko nenuperka.

Atsakomybės stygius. Pernelyg mylintys tėvai, seneliai ir kiti artimieji kartais taip saugo vaiką nuo nesėkmių, tad jis tampa neatsakingas už savo elgesį. Pavyzdžiui, jei vaikas pameta kokį nors daiktą ar žaislą, nedelsiant nuperkamas naujas; jei vaikas trenkia kitam vaikui, pastarasis dar lieka ir kaltas, ir t. t.

Savarankiškumo stygius, nuobodžiavimas. Išlepinti vaikai – labai nesavarankiški, todėl jie ne tik nemoka atlikti paprastų darbų, bet ir dažnai nuobodžiauja, nesugalvoja, ką veikti laisvalaikiu, todėl verčia tėvus visąlaik su jais žaisti arba dėl nuobodulio įninka į išmaniąsias technologijas.

Pareigų namuose neturėjimas. Paprastai išlepę vaikai yra tingūs, neturi ar beveik neturi pareigų namuose, nėra linkę padėti tėvams. Misija neįmanoma jiems gali atrodyti ir paprasčiausias žaislų susitvarkymas. Savo tingumą vaikas demonstruos ir už namų ribų (t. y. darželyje ar mokykloje): jai visa grupė / klasė kažką veiks, jis sėdės kamputyje teigdamas, kad neprivalo to daryti.

Nepagarba suaugusiesiems. Išlepęs vaikas nejaučia bendravimo ribų: jis nuolat pertraukia suaugusiųjų pokalbius, su jais gali bendrauti nepagarbiai. Pirmiausia nepagarba nukreipiama į tėvus, kurie puola tenkinti visų vaiko norų, po to – ir į kitus suaugusiuosius.

Mitybos spragos. Dar vienas požymis, kad vaikas gali būti išlepęs – tai maisto, kurį valgo visa šeima, atsisakymas. Išlepę vaikai reikalauja ruošti tik jų mėgstamus patiekalus, dažnai nevalgo to, ką valgo kiti namiškiai, reikalauja užkandžių ar saldumynų neatėjus pietų metui ir t. t.

Kodėl svarbu koreguoti išlepusio vaiko elgesį?

Koreguoti išlepinto vaiko įpročius svarbu dėl to, kad jam bus labai sunku pritapti kolektyve. Išlepinti vaikai mėgsta įsakinėti, nori, kad visi jų klausytų ir darytų tik taip, kaip nori jie. Tokie vaikai nemoka nusileisti, pralaimėti, susitvarkyti su nesėkmėmis. Taigi paprastai kolektyve jie yra atstumiami, nemėgstami kitų.

Išlepintiems vaikams dažnai stinga motyvacijos, atkaklumo: jie nori, kad viskas būtų „padėta ant lėkštutės“, todėl labai skaudžiai išgyvena nesėkmes. Toks vaikas jausis atstumtas, sunkiai pritaps visuomenėje, nusivils žmonėmis.

Patarimai tėvams, auginantiems išlepusius vaikus

Elkitės nuosekliai. Natūralu, kad pokyčiai neįvyks per vieną naktį, tad inicijuokite juos po truputį. Vaikas, iki šiol gavęs viską, nesupras, kodėl staiga viskas taip kardinaliai pasikeitė. Įprasti prie pokyčių reikia net ir vaikams, kurie paprastai yra lankesni nei suaugusieji.

Išlikite ramūs. Kai vaikas pradės rodyti isterijas, neklausys ir kitaip provokuos, tėvams svarbiausia išlikti ramiems. Šaukdami ant vaiko (ar dar blogiau – pliaukštelėdami jam) situaciją tik dar labiau komplikuosite. Verčiau palaukti, kol vaikas nurims, pasikalbėti su juo, paaiškinti, kad jis elgėsi netinkamai.

Mokykitės nepasiduoti vaiko manipuliacijoms. Išlepinti vaikai tobulai įvaldę manipuliacijų meną, tad mokykitės atpažinti manipuliacijas, neskubėkite tenkinti vaiko norų ir įgeidžių, nepataikaukite.

Kai to reikia, mokykitės pasakyti vaikui „ne“. Net ir auklėjant vaiką liberaliai tėvų žodyne turi būti žodis „ne“. Tėvai nėra robotai, kurie turėtų pulti tenkinti vaiko įgeidžius 24 val. per parą. Jie turėtų įvertinti, ar parduotuvėje vaikui reikia pirkti viską, ko jis prašo; ar šiuo metu vaikui tikrai reikia duoti mobilųjį telefoną pažaisti; ar pulti gaminti patiekalą, jei vaikas nevalgo to, ką valgo visa šeima, ir t. t.

Suformuokite aiškias taisykles ir pareigas. Kiekvienas vaikas namuose turi turėti pareigų, ir kuo vaikas vyresnis, tuo jų turėtų būti daugiau. Gailėdami vaiko ir tvarkydami jo žaislus, drabužius, prižiūrėdami augintinį, už kurį atsakingas vaikas, darote tik „meškos paslaugą“ ir auginate tingų vaiką. Beje, labai svarbu, kad taisyklės atitiktų vaiko amžių ir įgūdžius.

Nekurkite vaikui šiltnamio sąlygų. Nė vienas vaikas neužaugs neužsigavęs, nepaverkęs, nepatyręs nesėkmės, nepanuobodžiavęs, kai tėvai negali su juo pažaisti, ir pan. Taigi leiskite vaikui „patirti gyvenimą“ su visais jo privalumais ir trūkumais.

Kada iš tiesų vaiko išlepinti negalime?

Labai dažnai iš vyresnės kartos žmonių galime išgirsti patarimą kūdikių ir mažų vaikų neimti ant rankų, nenešioti, nes jie gali išlepti. Tačiau svarbu žinoti, kad meilės ir fizinio kontakto kūdikiams ir vaikams per daug nebūna ir tai nėra lepinimas. Apskritai fizinis kontaktas yra labai svarbus vaiko vystymuisi ir raidai, tai pozityvaus ir artimo ryšio su vaiku kūrimo pagrindas.

išlepintas vaikas, vaikas neklauso, kaprizingas vaikas