Žindymo aversija, arba nenoras žindyti (4)

Žindymo aversija (vengimas ar nenoras žindyti) (angl. Breastfeeding / nursing aversion and agitation (BAA) – reiškinys, kurį patiria kai kurios krūtimi maitinančios motinos, kai žindymas arba kūdikio (vaiko) artumas sukelia neigiamus jausmus ir emocijas.

Daugeliui mamų žindymo aversija – visiškai netikėtas, nemalonus pojūtis, nes įprastai jos ir toliau nori natūraliai maitinti vaikus.

Žindymo aversijos trukmė bei moters jausmai, patiriami pojūčiai ir šios būklės intensyvumas labai skiriasi atsižvelgiant į kiekvieną individualų atvejį.

Veiksniai, kurie gali paskatinti žindymo aversiją

• Ovuliacija.
• Po gimdymo atsinaujinusios mėnesinės.
• Intymaus ryšio su partneriu nebuvimas.
• Miego trūkumas ir dėl jo pasireiškiantis nuovargis.
• Vitaminų, ypač B12 ir D, bei mineralinių medžiagų, ypač magnio, trūkumas.
• Skysčių trūkumas.
• Naujas nėštumas ir pirmagimio žindymas.
• Tandeminis žindymas (kai vienu metu maitinamas ir naujagimis, ir vyresnysis vaikas).
• Anksčiau patirta seksualinė prievarta.
• Pogimdyvinė depresija (tiek diagnozuota, tiek ir nediagnozuota), nuotaikos sutrikimai.
• Mama neturi galimybės atitrūkti nuo kūdikio (vaiko) priežiūros ir su ja susijusios rutinos.

Žindymo aversiją lydintys jausmai ir fiziniai pojūčiai

• Pyktis, įniršis, kai vaikas priglunda prie krūties.
• Pasibjaurėjimas savimi.
• Dirglumas.
• Beviltiškumo jausmas.
• Sumišimas, dvejopi jausmai dėl atjunkymo – stiprų norą atjunkyti vaiką lydi noras žindymą tęsti.
• Gėda ir kaltė (paprastai šie jausmai kyla vėliau). Žindančios mamos dėl neigiamų jausmų ir įkyrių minčių gėdijasi, jaučia kaltę. Dažniausiai kaltės jausmas kyla todėl, kad žindymą reikia nutraukti tuo metu, kai pati motina ir vaikas tam dar nėra pasirengę.

Visi šie jausmai ir emocijos išnyksta, kai kūdikis (vaikas) nebeprašo krūties, nesiglaudžia ir nustoja žįsti.

Mamos, kenčiančios nuo žindymo aversijos, elgesys artėjant žindymui ir žindant:

• siekdamos išvengti žindymo, mamos nori pasislėpti, pabėgti, išeiti iš namų ir pan.;
• kyla ypač didelis noras atitraukti nuo krūties kūdikį ir apskritai visam laikui nutraukti žindymą;
• žindančios mamos jaučiasi įstrigusios, įkalintos;
• norėdamos, kad vaikas nustotų žįsti, mamos nori jam įžnybti, stipriau jį spustelėti ir pan.

Fiziniai žindymo aversijos simptomai:

• nemalonūs kūno pojūčiai dėl per didelio fizinio kontakto;
• odos niežėjimas, pojūtis, tarsi kažkas šliaužiotų po odą;
• diskomfortas ir skausmas tuo metu, kai vaikas žinda krūtį.

Kada pasireiškia žindymo aversija?

Neįmanoma nuspėti, kada žindymo aversija pasireikš.

Manoma, kad vengimas žindyti ir pasipriešinimas gali pasireikšti bet kuriame žindymo etape: tiek maitinant naujagimį, tiek paaugusį vaiką, tiek žindant pirmagimį naujojo nėštumo metu, tiek ir propaguojant tandeminį (pametinukų) žindymą.

Žindymo aversijos trukmė ir patiriamų jausmų intensyvumas skiriasi. Kai kurios moterys neigiamus su žindymu susijusius jausmus patiria tik vieną kartą, kitos – nuolat, kiekvieno žindymo metu.

Kas sukelia žindymo aversiją?

Šiuo metu dar labai stinga mokslinių tyrimų, kuriuose nagrinėjama žindymo aversijos tema, tačiau remiantis esamomis studijomis galima išskirti kelias esmines šio reiškinio priežastis – hormonų pokyčius, miego, laiko sau stygių, socialinius ir kultūrinius veiksnius.

Hormonai

Kai kurios žindančios mamos pastebi, kad žindymo aversija susijusi su ciklu ir labiau pasireiškia prieš mėnesines (PMS metu), mėnesinių metu arba artėjant ovuliacijai. Joms žindymo aversija pasireiškia kelias dienas per mėnesį.

Hormonų pusiausvyra kinta ir pastojus, todėl žindymo aversija intensyviau gali pasireikšti kito nėštumo metu, vis dar žindant pirmagimį. Nėštumo metu padidėja krūtų ir spenelių jautrumas, moters organizmas aktyviai sutelkia pajėgas į augantį vaisių ir artėjantį gimdymą. Manoma, kad bjaurėjimasis žindymu – būdas paspartinti nutraukti arba stipriai sumažinti žindymų kiekį per parą. Tai vyksta ir dėl biologinių, ir dėl psichologinių priežasčių.

Miego trūkumas

Miego trūkumas moteris veikia įvairiai: vienos jį nesunkiai pakelia, kitos dėl nuolatinio miego stygiaus gali susirgti lėtinėmis ligomis ar depresija. Žindančios mamos dažnai teigia, kad joms trūksta miego, tad žindyti pagal vaiko poreikį joms labai sudėtinga.

Laiko sau stygius

Kaip dar vienas žindymo aversiją sukeliantis veiksnys nurodomas laiko sau ir savęs priežiūrai trūkumas, nes visas dėmesys skiriamas tik vaiko priežiūrai.

Socialiniai ir kultūriniai veiksniai

Daugelis moterų dalijasi patirtimi, kad prastai jaučiasi dėl to, jog paaugę vaikai vis dar maitinami pagal poreikį. Joms sudėtinga pasakyti „ne“ ir nustatyti ribas. Pasitaiko atvejų, kad 2–3 m. vaikai vis dar žindomi labai dažnai, įskaitant ir naktinius maitinimus, o tai sukelia skeptišką artimųjų ir visuomenės požiūrį.

Labai dažnai žindančios motinos dėl visuomenės ar kultūrinio spaudimo susidaro nepagrįstų lūkesčių dėl vaiko miego – esą sulaukęs tam tikro amžiaus vaikas turi nebesikelti naktimis ir neprašyti krūties. Tad žindymas nakties metu mamai kelia stresą ir norą nutraukti naktinius maitinimus.

Požiūris į mamas, kurioms pasireiškia žindymo aversija

Akademinėje literatūroje vis dar mažai diskutuojama apie žindymo aversiją, tai dar nėra oficialiai pripažintas sutrikimas, todėl visus neigiamus su žindymu susijusius jausmus patiriančios mamos neretai jaučiasi nesuprastos ir vienišos.

Gana dažnai sutuoktiniai (partneriai), kiti šeimos nariai, draugai ir net sveikatos priežiūros specialistai moteriai, išgyvenančiais žindymo aversiją, pataria eiti lengviausiu keliu: vaiką atjunkyti arba pradėti maitinti pieno mišiniais. Tačiau daugelis baimę patiriančių mamų nori tęsti žindymą, todėl aplinkiniai turėtų jas visokeriopai palaikyti, skatinti toliau žindyti arba žindymą nutraukti pamažu, netraumuojant vaiko ir savo organizmo.

Pagalba žindymo aversijos kamuojamoms mamoms

Nuo aversijos kenčiančioms žindyvėms labai svarbus kitų mamų, susidūrusių su panašiais išgyvenimais, palaikymas ir patirtis. Bendraudamos mamos supranta, kad žindymo vengimas – normalus reiškinys, sužino, kas jį sukelia ir randa efektyvių būdų, kaip sau padėti.

Jeigu žindymo aversija yra susijusi su nepakankama mityba, skysčių trūkumu arba prastu miegu, svarbu visavertiškai maitintis, gerti daugiau skysčių ir daugiau ilsėtis (pavyzdžiui, kartu su vaiku trumpai numigti ir dienos metu).

Nuo žindymo aversijos kenčiančioms mamoms daugiau padėti turėtų ir artimieji: jie gali dažniau pabūti su vaiku ir leisti mamai pailsėti, užsiimti mėgstama veikla, susitikti su draugėmis ar tiesiog nuvykti grožio procedūrų.

Galima kreiptis į specialistus, pavyzdžiui, žindymo konsultantes. Sudėtingesniais atvejais, ypač kai žindymo aversiją lydi depresija ar nuotaikos sutrikimai, būtina kreiptis į psichikos sveikatos specialistus.