Susiję straipsniai

Vitaminai žindančioms moterims

Ar su maistu mama, o kartu ir kūdikis gauna pakankamai visų būtiniausių vitaminų ir mineralų? Kurie iš jų yra patys svarbiausi?

Spenelių pienligė

Spenelių pienligė – tai grybelinė infekcija, kuria užsikrečia kūdikius žindančios moterys. Pienligė yra užkrečiama ir gali būti perduodama kūdikiui.

Užsikimšęs pieno latakėlis (laktostazė)

Užsikimšęs pieno latakėlis – tai būklė, kai motinos pienas negali tekėti per krūtis į spenelį, nes pieną pernešantis latakas yra blokuojamas.

Naujausi komentarai

  1. Amadra
    Amadra prieš 5 mėn.

    Ievuks parašė:
    Man irgi patiko,kai duodi krutine ir miega, db to nebedaro, isterijos didžiausios, migdau ant kamuolio, kai iminga, guldau ir maitinu, nes pati viena nemiega, iesko…

    Jei jauciat, kad vargina, pagalvokit, kaip ta laika isnaudoti savo poilsiui. As snausdavau, o paskui tiesiog pasiimdavau ausines ir ziuredavau serialus😀 labai pasiilgdavau tu laiku, kai vaikui buvo 1m ir jis temiegojo viena miega ir jau vaiksciojo, nes jei iki pusmecio tikrai normaliai pagulinedavau, tai paskui non stop begom is paskos😀

  2. Amelia9
    Amelia9 prieš 1 mėn.

    Sveikos, perskaičiau nemažai forumo ir apie staigų ir apie lėtą nutraukimą, viską logiškai atrodo suprantu, bet...
    Vaikui 1m 10 mėn, trūksta geležies, dar nėra nuo gimimo išmiegojęs visą naktį, vidurkis 5 kėlimaisi gerti mano pienuko. Kieto maisto beveik nevalgo, nebent kokias uogas. Darželį lanko puse dienos, ten programėlėje aukėtojos žymi kiek suvalgo, tai 0-25%. Sveria 10 kg.
    Paskaičius kitų patirtis, kad nemažai šių problemų susitvarkė nutraukus maitinimą, taip pat jaučiant spaudimą iš aplinkos, suprantu kad ir mūsų žindymo kelionė turi eiti į pabaigą, bet vien ta mintis drąsko širdį, kažkokia didelė atsiskyrimo baimė man pačiai, suprantu kad rekia daryti taip kaip vaikui geriausia, bet aš nežinau kas geriausia... uzmiega tik su papuku burnoje, gal tokiu atveju geriau mažinti palaipsniui? Kaip jūs nusprendėte kad jau viskas, dėl savęs nes nepatogu, nes neišsimiegat, ar dėl vaiko? ar tiesiog pajutote kad jau metas? Jaučiuosi pasimetusi ☺️

  3. Niuni
    Niuni prieš 1 mėn.

    Amelia9 parašė:
    Sveikos, perskaičiau nemažai forumo ir apie staigų ir apie lėtą nutraukimą, viską logiškai atrodo suprantu, bet...

    Na žinot maniškė irgi nėra išmiegojusi visos nakties be jokio pabudimo o jai jau beveik 2 su puse. Vargina jau belekaip bet niekaip nežinau kaip užbaigti naktinius o reikalas tai pribrendo seniai tik va vis laukiau kada pasibaigs reikalai su dantimis. Dabar turi visus pieninius, sakau gal pavyks šią vasarą nujunkyti. Dieną ne tragedija būna pažinda 10 ryto paskui tik kokią 16 val. Bet naktiniai jau vargina fiziškai. Noris pamiegoti bent 4 val be pertraukos.
    Pas mane kiti reikalai su valgymu nes nuo primaitinimo pradžios ji pas mane valgi. Bet nors ir pavalgo sočią vakarienę ir tai naktį keliasi n kartų. Būna jau iš nuovargio nebeperkeldinėju jos į jos lovytę tai miega su manim tai žindi non stop, ryte jaučiuosi išžysta fiziškai.

  4. Shaltupe
    Shaltupe prieš 1 mėn.

    Amelia9 parašė:
    Sveikos, perskaičiau nemažai forumo ir apie staigų ir apie lėtą nutraukimą, viską logiškai atrodo suprantu, bet...

    Žindymo nutraukimas jūsų problemų neišspręs, gali tik pabloginti padėtį arba tiesiog esama padėtis įgaus kitą veidą. Kaip nutraukti žindymą švelniai, nepatarsiu. Dukra nusijunkė trijų su trupučiu. Naktinio žindymo nutraukimo arba migdymosi su žindymu nutraukimo technika (švelni, bet ilgai trunkanti) labai gerai aprašyta knygoje "Precious Little Sleep". Visos knygos skaityti nereikia: tik įžangą ir paskui pagal rodyklę skaityti skyrius pagal vaiko amžių.

    Kas gresia su miegu, nutraukus žindymą. Tikėtina, kad vaikas ir toliau neramiai miegos, nes dabar toks amžius, kad greitai išsiblaško. Tai ir žaidžiant ilgai nesusikaupia, bet ir miegant nuo kiekvienos smulkmenos bunda. Reiks ir toliau padėti užmigti nakčiai, ir toliau padėti užmigti vidury nakties. Tik užmigimui reikės kitų priemonių: supimo, karvės pieno, pieno pakaitalų ar mišinuko.

    Geležies stoka. Čia kaip gydytoja pasakysiu. Geležies trūksta ne dėl žindymo ar dėl to, kad vaikas nevalgus. Laikas pamiršti šitas bobučių pasakas apie maistą. Kai trūksta geležies, tai gali vaikas tonomis valgyti mėsą, burokėlius ir kita - nieko doro nepakelsit. Pirmiausia mažai geležies vaikas atsineša iš mamos, kai nėštumo metu mama stokoja. Dažnai pienas apkaltinamas, nes jame mažai geležies. Tačiau kaltinti reikia mišinius ir karvės pieną. Žmogaus piene yra laktoferinas. Jis didina geležies gavimą iš papildomo maisto. Nutrauksit žindymą - vaikas gaus dar mažiau geležies nei iki šiol. Girdžiu tokias frazes: negaus pieno, suvalgys daugiau kito maisto. Nebūtinai. Nevalgumas, išrankumas maistui (pvz valgo tik makaronus ir nieko kito) - irgi geležies stokos požymis. Nutraukus pieną vaikas nepradeda daugiau valgyti, tik atvirkšiai - pradeda stokoti maisto. Geležį pasikelti galite tik su papildais. Šiai dienai geriausią efektą duota geležies bisglicinatas (Lietuvoje - TecnoFeer, bet galit pagal amžių pasižvalgyti skystos geležies ir iHerb).

    Ką patyriau su dukra.
    Geležies stoka ir nevalgumas. Tikrai turėjom problemų su valgumu. Primaitinimas buvo tragedijų tragedija. Košės suvalgydavo 2-3 "ant galo šaukštelio", net ne po pilną. Perėjus prie BLW maitinimo tai vien žaidė su maistu, skranduką kažin ar kas nepasiekdavo. Virš metų atrodo jau viską davėm nuo bendro stalo, bet vis tiek tragedija. Mėsos nepripažino visai, kito maisto kapstė kaip žvirblelis. Svoris ir ūgis laikosi žindymo sąskaita. Neskubėjau nutraukti žindymo, nes iš draugių turiu patirties - kurių vaikai nevalgiukai, tai ir dabar nevalgiukai, nors ir 6-7 metų. Pirma pasidairiau išsamius kraujo tyrimus. Radom geležis stoką - radom raktą į sprendimą. Pradėjus vartoti geležį maždaug po 3 mėnesių pradėjo normaliai valgyti, atsirado kažkoks smalsumas ragauti skirtingą maistą, pagaliau šiek tiek mėsos suvalgė (nėra labai mėsėdė, bet pvz. kas iš maltos mėsos, tai valgo noriai). Dabar geležies papildus duodu pastoviai. Tai maisto kerta už du. Daržely stebisi, iš kur tas vaiko valgumas, klausia, kokius vitaminus duodu. Iš esmės jokių - geležies ir žuvų taukai (ir tai, žuvų taukai gal labiau kaip desertas būna, nes duodam tas žuvytes, kur braškių skonio).
    Miego problemos. Pagal knygą buvo atpratinusis migdytis su krūtimi (naktimis dar valgė). Ir pasigailėjau. Migdymas vietoje 5 lengvų minučių (kai vaikas guli, žinda, o aš galiu iš viso skaityt telefone knygą ) pavirto midgymu 30-60 aktyvių minučių (supimas, glostymas, dainavimas). Taigi grįžau prie migdymo su krūtimi. Naktimis visada leidau valgyti kiek nori. Miegojo šalia, savo lovytėj be borto, tai pati atsiridendavo, pati pavalgydavo, pati grįždavo į lovą. Miegojo su miegmaišiu, tai nereikdavo naktimis jos pastoviai užklojinėti (būtų gerai ir dabar migdyti su miegmaišiu, nes baisiai nusispardo antklodę, bet jau nerandam pirkti pagal ūgį miegmaišio). Aš pati pusiau per miegus žindydavau, taigi mano miegas nenukentėjo. Ką patyrėm, kai nusijunkė savaime? Sunkus užmigimas, prabudinėjimai niekur nedingo (jau tuoj šeši metai). Atsibudus sunkiai užmiega: reikia sodintis ant kelių, supti, dainuoti, kas atima naktimi 10-30 minučių mano miego. Viena nemiega, ir toliau miega šalia. Kelis kartus per metus patiria naktinius siaubus. Jeigu žindan siaubo priepuolį pavykdavo nutraukti greitai (pajautus krūtį imdavo žįstį ir nurimdavo), tai dabar rėkimas, verkimas nesustabdomas (nepažadinama, nereaguoja į kalbinimus, papurtymus, supimą ar dainavimą).

    Dabar kai jau patyriau laiką ir su žindymu, ir be, tai galiu sakyti, kad su žindymu buvo lengviau... Aišku, man kas buvo gerai, kad aš nejaučiau spaudimo iš aplinkos. Pas mane buvo totalus palaikymas. Vyras iš esmės nesigilino. Jis skaito, kad aš kaip gydytoja geriau žinau, kas vaikui sveika, kas ne. O giminės moterys kaip tik gyrė ir džiaugėsi, kad va joms nepavyko žindyti, o čia va tiek ilgai. Kad tik pavyktų viskas, tai antrąjį taip pat nusiteikus žindyti ilgai. Tik niekas nežino, kaip ten gyvenime viskas pasisuks... Nieko neplanuoju, tik pasvajoju, kad viskas eitųsi taip pat ilgai ir sėkmingai.

  5. vylmucka
    vylmucka prieš 1 mėn.

    Amelia9 parašė:
    Sveikos, perskaičiau nemažai forumo ir apie staigų ir apie lėtą nutraukimą, viską logiškai atrodo suprantu, bet...

    Židymo tęsimas ar nutraukimas yra jūsų vienos ir niekieno kito. Šitas pasirinkimas neturi būti įtakotas kažkieno spaudimo. Ir kokį variantą bepasirinktumėte, jis bus geras, dėl to niekam nereikia nei aiškintis nei teisintis.
    Pirmam vaikui žindymą nutraukiau pusantrų metų. grynai iš savo nepatirties ir baimės, nes jau galvojau apie darželį. Miegas toli gražu nepagerėjo, netgi pablogėjo, labai sunkiai užmigdavo, ir naktį labai neramiai miegodavo. Paties žindymo atsisakė lengvai, pasakiau, kad tu didelis ir jau pienukas tau nereikalingas, ir nebuvo jokių verksmų dėl to, drabužių draskymo a panašiai. Tiesiog prisiglaudė ir viskas, bet užmigti buvo labai sunku, pradžioje užmigdavo tik ant rankų, paskui nusiraminimo ieškojo žaisluose ir jei naktį bent vienas iš rankytės iškrisdavo, jau būdavo tragedija. Miegoti normaliai pradėjo maždaug 4 metų.
    Antrą ir trečią vaiką jau žindžiau tiek, kiek jie norėjo patys. Nesukau galvos, kad reiks į darželį, nesukau galvos, kad gal kažkam tai gali nepatikti. turėjom savo ritualus ir ne visiems buvo būtina žinoti, kad dar žindau, darželyje auklėtojoms nieko nesakaiu. Tai antrą sūnų žindžiau 2m 10 mėn, o dukrytę 2 m 8 mėn. Atsisakė savarankiškai. Netvirtinu, kad tai yra teisingiausias pasirinkimas, tiesiog toks buvo mano sprendimas. Jau praėjo daug metų ir koks dabar kam skirtumas, kiek aš žindžiau
    Tad nepergyvenkite dėl nieko, taip kaip nutarsite jūs, taip ir bus geriausia