TVVaikas žemesnio ūgio nei bendraamžiai. Nerimauti ar ne?
Kaip vertinamas vaiko ūgis?
Vaiko ūgis vertinamas atsižvelgiant į jo amžių, lytį bei nacionalinius ypatumus. Lietuvos vaikų ūgis vertinamas pagal profesorės J. Tutkuvienės sudarytus standartus, tam tikras procentilines kreives. Mažas vaikas stiebiasi greičiau, laikotarpiu iki brendimo auga lėčiausiai, o brendimo laiku pasiekia augimo piką. Štai kiek apytiksliai paauga sveikas vaikas:
- Pirmais gyvenimo metais mažylis paauga 18-25 cm.
- Antrais - 10-13 cm.
- Trečiais - 7,5-10 cm.
- Iki brendimo likus trejiems metams augimas sulėtėja iki 5-6 cm per metus.
- Kai mergaitei sukanka 12-13 m., o berniukui-14-15 m., jie auga po 8-10 cm per metus.
Kada nustatoma žemaūgystė?
Vaikas laikomas žemaūgiu, kai jo ūgis patenka žemiau trečiosios procentinės (kitais žodžiais tariant, lyginant su bendraamžiais jis patenka tarp 3 proc. mažiausio ūgio vaikų – grafike trečiąją procentilę žymi raudona linija “labai žemas ūgis”).
Grafikas: https://www.tevu-darzelis.lt/ugio-svorio-diagramos/
Kas gali lemti žemą vaiko ūgį?
Šeiminis žemas ūgis (paveldimumas)
Šeiminis žemas ūgis – tai paveldėtas žemesnių tėvų žemesnis vaiko ūgis. Tarp tėvų bei jų atžalos ūgio yra tiesioginis ryšys.
Jei vaikas yra sveikas, neserga endokrininėmis ligomis, hormonų pusiausvyra normali, jo ūgis laikomas normaliu žemu ūgiu. Tačiau pasitarti su gydytoju visada galima ir net reikia.
Paveldimą žemaūgystę gali lemti ir tam tikros genetinės ligos, kurių rizika išauga, kai tėvai yra labai artimi giminaičiai, ir didėja tikimybė, kad abu turi tam tikrą geną.
Lyginant su Šiaurės Afrika, Viduržemio jūros baseino šalimis, Turkija, kraujomaiša Lietuvoje nėra dažnas reiškinys. Visos šiuo būdu paveldimos ligos būna labai ryškios ir pastebimos.
Hormonų pusiausvyra
Hormonų pusiausvyra – vienas pagrindinių veiksnių, lemiančių vaiko augimą. Yra keletas augimui itin reikšmingų hormonų.
- Augimo hormonas. Svarbiausias žemaūgystės veiksnys – sutrikęs augimo hormono išskyrimas arba organizmo nejautrumas šiam hormonui. Jį gamina galvos smegenyse esanti liaukutė (hipofizė). Smegenys reguliuoja liaukutės veiklą, o hormonas, išsiskyręs į kraują, skatina išsiskirti augimo faktorių toliau esančiuose audiniuose, kepenyse, kauluose, smegenyse bei kt.
- Skydliaukės hormonai. Šie hormonai aktyviai dalyvauja medžiagų apykaitoje, ir taip pat turi daug įtakos augimui. Kai šių hormonų stinga, vaiko augimas ženkliai sulėtėja.
- Lytiniai hormonai. Jei vaikas bręsta anksčiau laiko, šie hormonai labai skatina augimą. Sparčiai augant, gana greitai užsidaro kaulų zonos ir vaikas nustoja augti, lieka žemas. Kai branda būna vėlyva, prieš brendimą vaiko augimas sulėtėja, labai atsilieka nuo bendraamžių, kurie brendimo metu daro didelį augimo šuolį. Tada vėlyvos brandos vaiko ūgis gali atsidurti žemiau trečios procentilės. Tačiau jei tai atsitinka ne dėl ligos, kai vaikui pagaliau pradėjus bręsti jo ūgis taip pat pradeda augti.
Miego trūkumas
Vaikų, paauglių ir suaugusiųjų miego tyrimai atskleidė, kad jo stoka turi įtakos nutukimui, medžiagų apykaitos ligoms, taip pat ir endokrininei sistemai, nes daugelis hormonų išsiskiria vadinamuoju cirkadiniu paros ritmu, kai nusistovi miego ir būdravimo ciklai
Jei vaikui yra lėtinis miego sutrikimas, gali sutrikti augimo hormono pusiausvyra. Kad taip nenutiktų, vaiką patartina migdyti anksčiau. Apie 21-22 val. jis jau turi miegoti, nes pirmoje nakties pusėje miegas pats sveikiausias.
Nevisavertė mityba
Mityba didžiausią poveikį turi vaisiui ir kūdikiui iki 2 m. Vėliau ji lieka reikšminga, tačiau šiuo laikotarpiu centrinį vaidmenį vaiko augime jau vaidina augimo hormonas.
Be abejonės, vaikui turi pakakti kalorijų, baltymų, vitaminų, kalcio, fosforo. Patartina nepiktnaudžiauti saldumynais, nes prisismaguriavęs vaikas mažiau valgo vertingo maisto, kyla grėsmė nutukti.
Dažnos ligos ir silpnas imunitetas
Išsamių tyrimų, įrodančių tiesioginę žemaūgystės ir imuniteto sąsają, nėra. Aišku, dažniau sergantis vaikas nenoriai valgo, nes sumažėja jo apetitas.
Sergant sutrinka ir augimo faktoriaus sekrecija (išsiskyrimas), todėl tikėtina, kad vaikas gali lėčiau augti. Tačiau dideliam augimo sutrikimui tikrai nepakanka kelių slogų ar bronchito per metus.
Augimas nukenčia tada, kai vaikas serga lėtine sistemine, pvz., sunkia širdies, plaučių, virškinimo sistemos, inkstų arba autoimuninė liga. Lėtesnį vaiko augimą gali sąlygoti ne tik pati liga, bet ir vaistai, kuriais ji gydoma, tarkim, didelėmis dozėmis skiriami gliukokortikoidai, kurie slopina uždegiminius pokyčius organizme.
Kada tėvai turėtų sunerimti?
Jei pastebite, kad vaikas labai atsilieka nuo bendraamžių ūgiu, ilgai neišauga drabužėlių, per metus stybteli mažiau nei 5 cm ar laiku neiškrenta pieniniai dantukai, turėtumėte kreiptis į šeimos gydytoją ar pediatrą.
Žinoma, net jei vaiko ūgis yra žemiau trečiosios procentilės, tai nebūtinai turėtų kelti nerimą: gali būti ir taip, kad vaikas styptels kiek vėliau, pasivys bendraamžius ir užaugs iki normalaus ūgio. Lygiai taip pat, negalima būti visiškai ramiu, jei vaiko ūgis yra normalus: augimo sulėtėjimas gali pasireikšti ir vėliau.
Dėl šių priežasčių, daug svarbiau yra stebėti vaiko ūgio bei svorio dinamiką (kitimą) metams bėgant. Yra svarbu, kad šeimos gydytojas ir pediatras kartą per metus pamatuotų vaiko ūgį ir pažymėtų jį individualioje augimo kreivėje.
Šie duomenys yra labai vertingi, nes jie gali būti signalas, kad vaikui kažkas negerai jau tada, kai jo ūgio kreivė dar neatsilieka nuo apatinės ribos, bet pradeda leistis žemyn.
Jei kyla įtarimų dėl vaiko ūgio ar jo augimo tempo pasikeitimo, gydytojas turėtų atlikti bendrą kraujo tyrimą, ištirti elektrolitų pusiausvyrą ir siųsti vaikų endokrinologo konsultacijai.
Jis sprendžia, ar būtina nustatyti kaulų amžių (atlikti plaštakos rentgeno nuotrauką), bazinę hormonų koncentraciją kraujyje, dinaminius mėginius ir kt. Nustačius augimo hormono sekrecijos nepakankamumą, skiriamas gydymas augimo hormonu.
Jei yra gyvybei grėsmingų simptomų, tokių kaip hipoglikemija (žemas cukraus kiekis kraujyje), žemas kraujospūdis ir nustatoma įgimta augimo hormono stoka, gali būti gydomas net ir kūdikis.
Tai daroma labai retais atvejais nes iki 2 metų vaikas dažniausiai dar tik „renkasi“ savo augimo „tunelį“ (kreivę). Jei mažyliui sulaukus 2 metų jo augimo greitis lėtėja arba jo ūgis atsiduria žemiau apatinės normos ribos, tuomet jis tiriamas ir gydomas.
Žemaūgystės gydymas
Gydymas, vaikui skiriamas pagal poreikį, tinkamomis dozėmis ir dar neužsivėrus kaulų zonoms, tikrai nekenkia. Mamoms nereikia bijoti, kad staiga padidės atskiros vaiko kūno dalys.
Gydymas augimo hormonu nutraukiamas, kai mergaičių kaulų amžius pasiekia 14-os metų amžių, o berniukų – 16-os metų. Tačiau kaulų amžiaus nereikia painioti su faktiniu vaiko amžiumi, nes mergaitė gali būti jau18-os metų, o jos kaulai - tik 14-os.
Lietuvoje šiuo metu iš Privalomojo Sveikatos Draudimo Fondo lėšų kompensuojamas gydymas augimo hormonu tik vaikams, turintiems augimo hormono stoką, ir mergaitėms, sergančioms Ternerio (angl. Turner) sindromu.
Parengė Prof. Rasa Verkauskienė,
Vaikų endokrinologė
Lietuvos Sveikatos Mokslų Universitetas
