Pogimdyvinė depresija

«1 46 10 90 182 Kitas »

2012.08.07 16:41 (prieš 13 m.)

Nors pagimdziau pries 4 dienas,bet mane jau aplanke tas baisus jausmas...pogimdyvine depresija...tapau labai jautri,nuolat verkiu jai tik vyras pasako kazka netaip...uzsipuolu ji,rekiu,saukiu baisiausiais zodziais,noriu dingti,isnykti,pasislepti nuo visu...savo mazyte labai myliu,labai del jos pergyvenu,dziaugiuosi,kad ja turiu,bet buna momentu kai vyras duoda man ja o as neimu sakau atstok,palik ramybei,praso pavalgydinti mergyte o as grieztai atsisakau,nors veliau visa sirdimi pikstu ir saves nekenciu...priestarauju nuolat pati sau,nebuvau dar patyrrusi tokio jausmo,tik girdejau apie ji,bet niekada negalvojau,kad ir man paciai teks su tuo gyventi,dar tik pati pradzia,o man jau taip blogai...nezinau kaip su tuo susitvarkyti,vyras labai padeda,beveik visa laika priziuri mergyte,man leidzia ilsetis,bet man vistiek viskas blogai ka jis bedarytu,labiausiai byjau kai vyras iseis i darba,byjau,kad negalesiu viena pasirupinti mergyte,kad man neiseis...o labiausiai byjau,kad ji jaucia,kad as tokia su ja,as begalo ja myliu,bet lyg kazkas neleidzia buti su ja artimesne...byjau,kad ji nejaucia mano meiles,pergyvenimo ir begalinio rupescio,viska jauciu savo sirdy,bet man taip sunku perlipti per save ir buti gerai mamai savo mazai angeliukei juk ji pati nuostabiausia mano mergyte
2012.08.07 20:32 (prieš 13 m.)

sirdute1990 parašė:
Nors pagimdziau pries 4 dienas,bet mane jau aplanke tas baisus jausmas...pogimdyvine depresija...tapau labai jautri,nuolat verkiu jai tik vyras pasako kazka netaip.…

Praeis, eik daugiau i lauka. Gryno oro reikia. Kai tik atsigausi po gimdymo, jausiesi stipresne taip ir lek, neuzsidaryk namuose. Zinau ka tai reishkia, tik skirtumas tas kad ash vaika be proto mylejau ir myliu, niekam nedaviau, tik vyras mano kentejo. Nezinau kokios kitos mintys tavo galvoje, bet jei vyras padeda, tai turi tik dziaugtis. Nes mano pirmus 3 menesius net neliete vaiko. Buvau viena. Aishku dabar jau visishkai kitaip.

DideleOrka

Gabija 9 m. 10 mėn.

Paulius 13 m. 10 mėn.

2012.08.19 20:54 (prieš 13 m.)

Nezinau, ar vadinti tai jau depresija, ar kreiptis pagalbos, ar pasipasakoti vyrui?.. Mane pirmas pora dienu ligonineje vargino ziaurus liudesys, ziurejau i vaikuti ir galvojau, kad man jo nereikia visai, kad per ji dabar prirista busiu, nieko daryti negalesiu, ka dariau anksciau. Kai jis atsimerkdavo, tai net i jo akytes sunku man budavo ziureti, kalta jauciausi, kad pati taip norejau vaiko, o dabar, kai pakvieciau ji i si pasauli, man jo nebereikia. Grizus namo reikalai pasitvarke siek tiek - diena dziaugiuosi savo vaikuciu ir is to dziaugsmo net apsiasaroju kartais, o vakarais, kai jau pradeda tempti, toks liudesys uzpuola, taip saves gaila pasidaro... Vyra savo tai ziauriai myliu, vien apie tai pagalvojus asaros akyse. Labai pasiilgau tu dienu, kai budavom apsikabine dviese. Ir netgi sekso noriu, laukiu nesulaukiu, kada jau bus galima. Bet va tas vakarinis liudesys... Labai tikiuosi, kad tai tik del to, kad truksta socialinio gyvenimo. Pries gimdyma pusantros savaites niekur nejau is namu, nes buvo jau gimdos kaklelis atsiveres ir daktaras liepe kuo daugiau ilsetis, dabar vel namie, kai oras toks grazus. Tikiuosi, kad kai pagaliau galesiu iseiti bent i maisto parduotuve, reikalai pasitaisys ir artejantis ruduo to liudesio nepadarys dar didesnio.

2012.08.26 13:32 (prieš 13 m.)

MusicXXX parašė:
Nezinau, ar vadinti tai jau depresija, ar kreiptis pagalbos, ar pasipasakoti vyrui?.. Mane pirmas pora dienu ligonineje vargino ziaurus liudesys, ziurejau i vaikuti…

kažkas panašaus jau ir į depresiją. normalu. menka paguoda, bet tai tikrai tik laikina. viskas praeis. paprasčiausiai reikia laiko priprasti vienas prie kito. stenkis kuo greičiau viską susitvarkyti taip, kad galėtum greičiau grįšti į ankstesnį gyvenimą. tik jau būsit trise o tai dar šauniau ir linksmiau daugiau bendrauk su mamomis, kurios taip pat turi dar labai mažus leliukus. o gal tavo problemos bus mažiausios iš jų visų
2012.09.08 00:19 (prieš 13 m.)

Su depresija ir as kankinuosi. Man taip sunku ;( Verkiu dienom,vakarais,nieko nesinori,net apetitas dinges... Ziuriu i vaikuti ir verkiu..

DideleOrka

Gabija 9 m. 10 mėn.

Paulius 13 m. 10 mėn.

2012.09.08 14:51 (prieš 13 m.)

inguu parašė:
Su depresija ir as kankinuosi. Man taip sunku ;( Verkiu dienom,vakarais,nieko nesinori,net apetitas dinges... Ziuriu i vaikuti ir verkiu..

As ta savo depresija gana greitai issigydziau... Dabr jau viskas ok, dziaugiusi vaikeliu (na, nebent labai iskankina niurzgedamas ir verkdamas, bet tada jau tiesiog nervai buna pertempti). O siaip buvo is pradziu, kad ziuriu i vaikuti ir galvoju, kam tu man reikalingas, per tave dabar savo gyvenimo neturesiu ir t.t. Na, ir dar visokiu baisesniu minciu prilysdavo i galva. Tai labai padejo tokiomis akimirkomis pamastymai, koks mano gyvenimas butu be seimos. Dabar, kol jauna dar, tai viskas ok - butu draugai, tusai... Bet kas butu po 20-30 metu? Kai visi draugai sventes svestu su seimomis, o as buciau viena. Nenoreciau nei uz ka tokios ateities! Kuo dazniau piesiau ateities vizijas su seima arba be seimos, tuo lengviau daresi priimti ir isimyleti savo vaika Linkiu tau stiprybes ir kuo daugiau teigiamu minciu! :angelas:

2012.09.22 20:09 (prieš 13 m.)

Su pirmu vaikeliu buvo stipri depresija, buvo pirmasis vaikelis, ligoninej isbuvom tris dienas, ir visa laika beveik nemiegojau.
Gryzus namo buvo jau paslije nervai, verkiau istisai, dingo pienas, kildavo verkimo panikos priepoliai, negalejau pasilikti viena, praejo mazdaug po triju menesiu, gerai, kad buvo teta, miegojau, maitinau vaikeli ir verkiau. Bjaurus metas buvo...
2012.09.25 20:22 (prieš 13 m.)

Taip tas jausmas tikrai bjaurus,as ir negalejau buti viena ,kazkas vis turejo buti su manim. Nenorejau net savo vyro akyse matyt,jau galvojau kad meile jam pradingo... Ir dukrytei taip pat bet mama pasake kad cia laikina,nes depresija... na tiesiog baisus metas buvo,bet daktaras israse antidepresantu ir baigiu pasveikt

aga123

8 m. 1 mėn.

13 m. 8 mėn.

14 m. 8 mėn.

2012.12.02 00:46 (prieš 13 m.)

skaitau, atrodo, mano mintis rasot... taip nieko nenoriu, nei vaiko, nieko.. kaltinu ja, kad didziajai tiek demesio neber, kad negaliu kada noriu i lauka isvest.. geda net sakyt, kokios mintys i galva lenda. neturiu kantrybes, niekoooo nenoriu

Optima

Gabrielė 6 m. 1 mėn.

Nojus 13 m. 5 mėn.

2013.05.24 21:24 (prieš 13 m.)

Net nepasakosiu kaip jaučiuosi, nes nenoriu kartotis, visų čia iš esmės simptomai panašūs.. tad norėjau tik paklausti kokius vaistus vartojote (kas vartojo), ir ar visi jie receptiniai ar galima ir be daktarų žinios nusipirkti, jei ne tai pas kokį daktarą kreiptis, šeimos as pas ginekologę? Nes mums jau beveik penki mėnesiai, o gyventi visdar nesinori...