TVPasikeitę maisto pomėgiai ir skonio pojūčiai nėštumo metu (55)
diignat | Shutterstock.com
Jei nėštumo metu pradėjote norėti maisto, kurio anksčiau nevalgėte arba nekęsti visada mėgtų produktų, nėra ko nerimauti – tai visiškai normalu.
Priežastys, kodėl nėščiosios ima mėgti maistą, kurio anksčiau nevalgydavo
Niekas tiksliai nežino, kodėl nėštumo metu pasikeičia požiūris į maistą – kartais net ir radikaliai.
Jei atvejai, kai nėščioji ima bjaurėtis, tarkime, mėsa ar austrėmis, dar yra suprantami, atvejus, kai į juodąjį būsimos mamos sąrašą patenka tokie „nekalti“ produktai kaip, pavyzdžiui, obuoliai ar bulvės, suprasti sunku.
Pasitaiko ir atvirkštinių variantų: anksčiau negalėjusi pakęsti šokolado, nėščioji pradeda jaustis laiminga vien nuo jo kvapo.
Manoma, kad tam tikrų maisto produktų nėštumo metu labiau norisi dėl kelių priežasčių:
-
Bene dažniausiai manoma, kad maisto pomėgiai pakinta, nes mamos ar vaisiaus organizmas siunčia signalus apie trūkstamas maisto medžiagas. Tačiau vargu, ar tai tiesa: viskas gali būti kur kas sudėtingiau.
-
Spėjama, kad šie skonio pasikeitimai, ypač specifinio maisto netoleravimas, gali būti susiję su paaštrėjusia uosle. Kai kurie aromatai, pavyzdžiui, česnako, yra per intensyvūs, kad būtų priimtini kvapams jautriai nėščiajai.
-
Taip pat yra teorija, kad taip yra dėl hormonų poveikio: progesteronas lėtina virškinimo procesus, dėl to sutrinka skrandžio veikla ar prasideda vidurių užkietėjimas. Tad gali būti ir taip, kad nėščių moterų organizmas instinktyviai atmeta sunkiai virškinamą ar vidurius pučiantį maistą.
-
Įtakos pakitusiems maisto poreikiams gali turėti ir psichologiniai faktoriai. Pavyzdžiui, jei anksčiau moteris save varžė ir nevartotojo greitojo maisto, nėštumo metu noras suvalgyti mėsainį gali virsti net savotišku apsėdimu, o realizuotas noras – suteikti pasitenkinimą ir net pakelti nuotaiką. Jei nėščioji tam tikro maisto nupirkti ir parvežti (kad ir vidurnaktį) prašo savo vyro, o jis mielai ryžtasi šiai avantiūrai, moteris tai traktuoja kaip paramą, supratimą ir nuoširdų rūpinimąsi ja.
Ar kovoti su padidėjusiu potraukiu tam tikriems maisto produktams?
Maistas maistui nelygu, tad jei, pavyzdžiui, norite valgyti daugiau nekaloringų daržovių (pavyzdžiui, salotų ar šviežių agurkų), tokių norų galima praktiškai neriboti.
Tačiau jei pasireiškė itin didelis potraukis pieniniam šokoladui ar bulvių traškučiams, natūralu, kad vartoti didelių tokio maisto kiekių nereikėtų pirmiausia dėl kaloringumo, antra, dėl menkos mitybinės vertės ir net žalingumo.
Taip pat labai svarbu pasidomėti, koks maistas nėštumo metu yra pavojingas: jo valgyti apskritai nereikėtų.
Nėštumo metu būtina kontroliuoti svorį, nes, didelis svorio prieaugis didina įvairių komplikacijų riziką, be to, tikėtina, kad perteklinius kilogramus numesti seksis sunkiau, išliks antsvoris ir su juo susijusios problemos.
geriau renkuosi tai ka galiu bet kad labai mažai galiu ko valgyti
Man ir iki nėštumo rūgštys kildavo, o per nėštumą tai visai...
Ir dar vaistų savo įprastų nebegalėjau nuo rėmens gerti (neva nėštukėms negalima). Tai gėriau Borjomi mineralinį po litrą per dieną ir man jis labai padėjo nuo rūgščių išsigelbėt. Gėriau ne šiaip sugalvojus, o savo ginekologės paskatinta. Vaikas gimė sveikas 
O dėl sveiko maisto... Tikrai nebėra sveiko maisto. Visa žuvis yra užteršta antibiotikais ir chemikalais (jei auginta fermose) arba sunkiaisiais metalais ir plastiku (jei pagauta laisvėje). Visos daržovės, net ekologiškos turi savyje pesticidų ir herbicidų, nes jie pasklinda 10 km spinduliu nuo purškimo vietos - sėkmės Europoje rasti žemės plotą, kur 10 km spinduliu būtų vykdoma tik ekologiška žemdirbystė
Lietuvoje daugiau nei pusė šulinių užteršti nitratais ir nitritais. Tad jei močiutė kaime laisto daržą iš šulinio ir jos daržovės visada didelės, gražios, tai galit būti tikri - daržovės mėgsta trąšas. Vaisiai jei lietuviški ir močiutės sodo tai užteršti tik 10 km spinduliu barstomais ūkininkų pesticidais ir herbicidais. O jei atvežti iš kitų šalių tai dar ir gerai privaryti ne tik to gėrio, bet ir chemikalų, kad ilgoje kelionėje išsilaikytų. Kodėl leidžiama tokias daržoves vadinti eko ir bio. Pirma, tai niekas nedraudžia šių raidžių prirašyti bet kur. Nėra jokio įstatymo ES draudžiančio tai daryti. Eko gali būti "ekonomiška kaina" trumpinys, o bio - tiesiog iš gyvo organizmo. ES turi tik sertifikuotą ženklinimą, kurio negalima dėti ant pakuotės jei gaminys neatitinka standarto. Tačiau dėl to, kad nebeįmanoma niekur pagaminti tikrai neužteršto maisto, tų standartų normos nėra nulinės. Ekologišką ženklinimą gauna tie gaminiai, kurie neturi pridėtinės chemijos, tik "natūralią" gautą iš aplinkos. Mėsa ir šiaip dideliais kiekiais nepatartina. Net jei pirkti iš žinomo ekologiško ūkininko, jis negali gauti ekologiško pašaro (10 km spinduliu, pamenat?). O masiškai auginama privaryta dar ir papildomo gėrio. Nuo išsiritimo iš kiaušinio iki keptų vištos šlaunelių ant jūsų stalo praeina 6 savaitės 
Pienas privarytas tokių kiekių antibiotikų, kad PSO iškėlė klausimą bent Europoje riboti gyvūlinių antibiotikų pardavimą ir juos išduoti tik su receptais ir tik būtiniausiu atveju. Mat PSO sunerimo, kad per pieno produktų vartojimą mes skatiname antibiotikams atsparių bakterijų dauginimąsi. Ryžiai iš JAV ir visos pietryčių Azijos yra užteršti arsenu (JAV dėl neribojamų ir nekontroliuojamų trąšų, Azijoje dėl natūraliai iš Himalajų atitekančio arsenu užteršto vandens, kuris naudojamas ryžių laukams). Ir aš šią informaciją radau ne šiandien ir ne kokiam pamišėlių forume. Tiesiog tema man įdomi ir jau senokai ją tyrinėju iš įvairių šaltinių. Tad nereikia savęs apgaudinėti. Jei perkate tik eko, bio ir pan. maistą, tai valgote truputį sveikiau už kolą geriančią ir čipsus kemšančią kolegę. Bet tik truputį 