Vaikų šlapinimasis į lovą (enurezė) (72)

Visiškai normalu, kad nevalingai tiek dieną, tiek naktį į kelnytes vis dar pasišlapina 2–3 metų vaikai. Tačiau tėvai sunerimti turėtų, jei ši problema nepraeina 5 m. ir vyresniems vaikams.

Kas yra enurezė?

Enurezė yra šlapimo nelaikymas ir nevalingas šlapinimasis.

Enurezė gali būti:

• Dieninė: vaikai nevalingai šlapinasi dienos metu. Dažniau ši patologija pasitaiko mergaitėms. Nedidelis šlapimo kiekis išteka sportuojant, kosint ar juokiantis. Dieninė enurezė dažniausiai praeina savaime;
• Naktinė: ji pasitaiko dažniausiai, o vaikas nevalingai šlapinasi miegodamas. Naktinė enurezė skirstoma į:
  
  • Pirminę – kai 5 m. ir vyresnis vaikas naktimis nuolat šlapinasi į lovą;
  • Antrinę – kai vaikas naktimis jau kurį laiką (6–12 mėn.) šlapintis į lovą buvo nustojęs, tačiau sutrikimas atsinaujino.

Ar enurezė yra dažna problema?

Dažniausiai pasitaiko pirminė enurezė, t.y. vaikas periodiškai naktį šlapinasi į lovą.

Pirminė enurezė pasitaiko 80–85 proc. visų atvejų. Nuo pirminės enurezės kenčia apie 15–20 proc. penkiamečių.

Vaikams augant, enurezės atvejų dažnis mažėja: tarp 7-mečių enurezės kamuojamų vaikų jau yra perpus mažiau – apie 10 proc.

Taip pat nuo naktinio šlapinimosi į lovą kelis kartus dažniau kenčia berniukai, lyginant su mergaitėmis.

Kada reikia sunerimti, jeigu vaikas šlapinasi į lovą?

Kuo vaikas mažesnis, tuo dažniau jis šlapinasi nevalingai: retai kuriam 2–3 m. mažyliui pavyksta išvengti „avarijų“ ir tai yra normalu.

Dauguma specialistų sutaria, kad 5 m. turėtų būti „atskaitos taškas“, t.y. jei 5 m. vaikas į lovą nakties miego metu pasišlapina bent 1–2 kartus per mėnesį, jau galima įtarti enurezę, todėl reikėtų pasikonsultuoti su gydytojais.

Žinoma, jeigu pastebite, kad pasišlapinimas į lovą ar į kelnytes mažesniam vaikui kelia stresą, gėdą ar kitokį psichologinį diskomfortą, pagalbos galima ieškoti anksčiau.

Į gydytojus reikėtų kreiptis ir jeigu vaikas, kuris jau kurį laiką (6–12 mėn.) nebesišlapino į lovą, staiga ėmė vėl tai daryti.

Kodėl vaikas šlapinasi į lovą?

Enurezės priežastys:

• Hormonų įtaka: esant nebrandžiai nervų sistemai sutrinka antidiuretinio hormono vazopresino gamybos bioritmas. Antidiuretinis hormonas lėtina šlapimo susidarymą naktį.
• Nesusiformavęs šlapinimosi refleksas: dėl to vaikas nesugeba prabusti šlapimo pūslei prisipildžius. Ankstyvoje vaikystėje šlapinimosi refleksą kontroliuoja nugaros smegenys, o šlapimo pūslei prisipildžius signalas perduodamas nervų sistemai, atpalaiduojančiai šlapimo pūslės rauką: kūdikis ar mažas vaikas pasišlapina nevalingai. Vaikui augant šlapinimosi reflekso kontrolę perima nervų centrai: vaikas pats geba kontroliuoti šlapinimąsi. Kai šlapimo pūslė siunčia signalą į smegenis, vaikas užsimano šlapintis ir prašosi ant puoduko. Jei nervų sistema nebrandi, šlapimo pūslės ir nervų sistemos „bendravimas“ sutrinka ir vystosi enurezė.
• Paveldimumas: jeigu bent vienas tėvų šlapinosi į lovą, tikimybė, kad šią problemą turės ir vaikas, lygi beveik 50 proc.
• Psichologinės priežastys. Enurezė vystosi dėl psichologinių problemų, traumų jautresniems ir emociškai nestabiliems vaikams. Dažniausiai vaikams ypač stiprus stresas kyla dėl pakitusios gyvenamosios vietos, patyčių, tėvų skyrybų, artimojo netekties ir pan. Dėl intensyvaus streso enurezė dažnai atsinaujina – vystosi antrinė enurezė, t.y. paaugęs vaikas staiga ir vėl prisišlapina į lovą naktį.
• Ligos. Būtina ištirti, ar besišlapinantis į lovą vaikas neserga jokiomis kitomis ligomis. Tokiu atveju galima įtarti antrinę enurezę, vidutiniškai pasitaikančią 10–15 proc. visų atvejų. Šlapimo nelaikymas gali būti susijęs su:
  • Šlapimo takų infekcija;
  • Įgimtomis ir paveldimomis inkstų ligomis;
  • Diabetu;
  • Epilepsija;
  • Stuburo smegenų patologijomis;
  • Fizinėmis šlapimtakių anomalijomis;
  • Hiperaktyvumu;
  • Vidurių užkietėjimu;
  • Miego sutrikimais.

Enurezės gydymas

Reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją, kuris skirs siuntimą nefrologo (inkstų ligų specialisto) konsultacijai. Nefrologas pritaikys tinkamiausią gydymo metodą.

Enurezės gydymas vaistais

Enurezei gydyti gali būti skiriama vaistų, pavyzdžiui, tablečių, kurių veiklioji medžiaga yra desmopresinas, mažinantis inkstuose gaminamo šlapimo kiekį.

Gydymas vaistais yra efetyvus (efektyvumas - 60–70 proc.), tačiau gali pasireikšti šalutiniai poveikiai, nutraukus vaisto vartojimą enurezė gali ir vėl sugrįžti.

Enurezės gydymas specialiais treniruokliais

Enurezė gali būti gydoma naudojant specialius treniruoklius – drėgmės aliarmus.

Drėgmės aliarmai padeda natūraliai suformuoti šlapinimosi refleksą, kai nebrandi vaiko nervų sistema neperduoda impulso į šlapimo pūslę.

Specialus treniruoklis turi įklotą, pritvirtinamą prie vaiko kelnaičių. Kai naktį vaikas pradeda šlapintis, treniruoklis suveikia ir pradeda skleisti garsą arba vibraciją. Vaikas pabunda, nustoja šlapintis ir pabudęs nueina į tualetą.

Palaipsniui formuojasi refleksas: kai šlapimo pūslė prisipildo, vaikas užsinori šlapintis. Teigiamų pokyčių jau galima pastebėti po ~2 sav. pradėjus naudoti drėgmės aliarmą, o į lovą šlapintis vaikai nustoja vidutiniškai po 12 sav.

Drėgmės aliarmai – labai efektyvūs ir problemą išsprendžia visam laikui.

Psichologo pagalba gydant enurezę

Antrinės enurezės atveju, kuomet vaikas buvo nustojęs, tačiau ir vėl pradėjo šlapintis į lovą, vertėtų būtinai pasikonsultuoti su psichologu, nes šią problemą dažnai lemia psichologinės priežastys.

Kitais atvejais (t.y. jeigu enurezė yra dieninė arba pirminė) psichologo konsultacija taip pat yra naudinga, nes nevalingai apsišlapinantis vaikas gali jaustis prislėgtas, gėdintis, nepasitikėti savimi ir pan.

Kodėl svarbu gydyti enurezę?

Nustatyta, kad 15 proc. vaikų per vienerius metus enurezė praeina savaime, tad nelaukite ir kreipkitės į specialistus.

Enurezė nėra vien fiziologinė problema, ji glaudžiai susijusi su neigiamomis emocijomis, dauguma šią problemą turinčių vaikų ją išgyvena skausmingai.

Enurezės pasekmės:

• Žema vaiko savivertė;
• Vaikas vengia bendrauti su bendraamžiais;
• Jaučia socialinę atskirtį;
• Dažnai enurezės kamuojami vaikai patiria patyčias;
• Vaikas stresuoja, bijo apsišlapinti matant aplinkiniams;
• Suprastėja vaiko miego kokybė (vaikas vengia eiti miegoti, nes bijo ir vėl pabusti šlapias) ir t. t.

Ar naktį į lovą besišlapinančiam vaikui reikia sauskelnių?

Atėjus laikui tėvai turėtų nustoti vaikui segti sauskelnes ir leisti pajusti, ką reiškia pasišlapinti į kelnytes. Tinkamas laikas – 1–1,5 m. Tokiu būdu vaikas, pajutęs neptogumą, palaipsniui supranta, kad reikia prašytis ant puoduko.

Specialistų nuomone, nuo sauskelnių privalu atpratinti 2,5–3 m. vaikus. Dar kurį laiką sauskelnes galima naudoti ir naktimis.

Vyresniame amžiuje, susidūrus su enureze nerekomenduojama naudoti sauskelnių. Jos tikrai neišspręs problemos ir gali ją tik dar labiau pagilinti.

Kaip elgtis tėvams, jeigu vaikas šlapinasi į lovą?

Visų pirma tėvai neturėtų vaiko barti, gąsdinti, grasinti ar tuo labiau bausti: jis šlapinasi nevalingai ir to kontroliuoti negali.

Papasakokite vaikui, kad su šia problema susiduria daugelis jo bendraamžių ir ją bendromis jo, jūsų ir medikų pastangomis galima išspręsti.

Keli paprasti patarimai, kaip spręsti šlapinimosi į lovą problemą:

• Pasistenkite iki miego likus 2 val. neduoti vaikui gerti daug skysčių;
• Prieš miegą vaikas turi nueiti į tualetą – tai būtinas kasdienis ritualas;
• Jei vaikas dažnai eina į tualetą, dienos metu skatinkite jį sumažinti šių vizitų kiekį: tokiu būdu treniruojama šlapimo pūslė;
• Svarbus ir režimo laikymasis, todėl pasistenkite, kad vaikas nepervargtų ir miegoti eitų ne vėliau nei 21–22 val.;
• Pasistenkite, kad vaikas patirtų kaip įmanoma mažiau streso;
• Vaiko naktį žadinti vien dėl to, kad jis pasišlapintų, tikrai nereikėtų, nes jis prasčiau išsimiegos, o problemos toks elgesys vis tiek neišspręs ir nepadės natūraliai formuotis šlapinimosi refleksui.