Vaikas keikiasi! Ką daryti?

Mama kalbasi su sūnumi Ground Picture | Shutterstock.com

Visi tėvai nori, kad jų mažieji jokiu būdu nesikeiktų - tai ir šiaip mandagiam žmogui nedera, ir stumia į nepatogią situaciją tėvus.

Kodėl vaikas keikiasi?

Vaikai keikiasi dėl skirtingų priežasčių.

Įprastai mažyliai keikiasi nesuvokdami keiksmažodžio prasmės - jiems tai tėra naujas, negirdėtas, retai vartojamas, abstraktus žodis. Dar įdomiau, jeigu naujas mažas žodelis sukelia dideles tėvų emocijas.

Augdamas vaikas ima suvokti keiksmažodžio prasmę ir pradeda jį vartoti sąmoningai. Vyresni vaikai keikiasi, norėdami išreikšti nepasitenkinimą, pyktį, nusivylimą, siekdami atkreipti tėvų ar kitų suaugusiųjų dėmesį arba bandydami pritapti prie besikeikiančių bendraamžių.

Ką daryti, jeigu keikiasi mažas vaikas?

Jeigu keikiasi mažas vaikas, kuriam dar nėra trejų, verčiau nekreipti dėmesio ir niekaip nereaguoti. Nebus reakcijos - nebus įdomu ir kartoti.

Vaikas nesupras, kodėl negalima vartoti būtent šio žodžio, tad paaiškinimai ir moralizavimai  neveiks.

Ryškesnė jūsų reakcija (tiek pyktis, susierzinimas, tiek ir šypsena, juokas) vaikui gali būti lyg paskata blogąjį žodį kartoti dar garsiau ir dažniau.

Tuo pačiu, nepamirškite pasidžiaugti vaikui pasakius kažką gražaus - tad už „gėlytė“ ir „saulytė“ plojame, juokiamės ir džiaugiamės, o į bloguosius žodžius nereaguojame visiškai.

Ką daryti, jeigu keikiasi vyresnis vaikas?

Jeigu vaikas vyresnis nei trejų, tai yra tas laikas, kuomet ne tik intensyviai pildosi jo žodynas, bet mažylis jau ima skirti ir suprasti žodžių prasmes, jų vartojimą.

Jeigu tokio amžiaus ar vyresnis vaikas ima keiktis, jam suprantama kalba paaiškinkite, kad tai netinkamas ir nevartotinas žodis, kuris skaudina aplinkinius arba parodo, kad nesugebame suvaldyti emocijų. 

Vertėtų įvertinti ir aplinką, kurioje vaikas galėjo prisirankioti keiksmažodžių - peržvelkite, kokį turinį vaikas vartoja: kas jį pasiekia internete, kokius žodžius girdi klausomos muzikos tekstuose, kokius filmus ar laidas jis žiūri ir pan.

Pasiūlykite vaikui alternatyvius žodžius ir elgesio modelius, kuriuos reikėtų pasitelkti situacijose, kuomet norisi keiktis (pavyzdžiui, supykus, susierzinus, siekiant atkreipti dėmesį ar bandant pritapti prie kitų).

Paaiškinkite vaikui, kad kartais šiuos žodžius, deja, pavartoja visi ir susitarkite, kad nuo šiol abu tokių žodžių nevartosite. Tegul susitarimas būna labai rimtas, tegul tai būna lyg slapta draugija, kurios viena iš taisyklių yra nevartoti tam tikrų blogųjų žodžių.

Sukirskite delnais, paspauskite ranką, pasirašykite dokumentą, kad susitarimas įsigaliotų - laikytis tokio rimto sandorio vaikui bus įdomesnis žaidimas nei keiktis.

Keikiasi juk daug kas, o tokiai įdomiai draugijai priklauso tikrai ne kiekvienas.

Sutarkite ir dėl slapto ženklo, kuriuo priminsite vienas kitam, kad keiktis negalima, jeigu koks netinkamas žodis ir išsprūs. Pavyzdžiui, Jen Singer, knygos „Tu esi gera mama (O tavo vaikai taip pat nėra blogi)“ autorė, krenkšteli ir pasižiūri vaikui į akis, jeigu jis nusikeikia. Gal ir jums tinka toks susitarimas? Arba tai gali būti kokia nors frazė, pavyzdžiui: „Pasakei negražų žodį! Reikia atsiprašyti!“

Ką daryti, jeigu keikiasi kiti vaikai?

Jeigu nugirdote, kad keikiasi kitas vaikas arba jeigu jūsiškis išdavė kitą vaiką, kuris keikiasi, problemą spręsti reikėtų kuo pagarbiau ir subtiliau.

Pavyzdžiui, tėvų susirinkimo metu arba internetinėje bendravimo grupėje (jeigu tokią turite) galite iškelti keiksmažodžių vartojimo klausimą ir papasakoti kaip šią problemą sprendžiate jūs, kokių rezultatų jums jau pavyko pasiekti. Galite visus vaikus ir jų tėvus pakviesti prisijungti į nesikeikiančiųjų draugiją, jų vardus taip pat įrašyti į dokumentą, su jais sukirsti rankomis ir įtvirtinti sandorį.

Konstruktyvūs bei kūrybiški sprendimai yra žymiai efektyvesni nei pyktis ar moralizavimas.

Jeigu žinote, kad vaikas keiksmažodžių prisirinko aplinkoje, kuri tikrai nesureaguos nei į konstruktyvius pasiūlymus, nei į griežtesnę kritiką, vertėtų apgalvoti ar tai vaikui tinkama aplinka - neretai keiksmažodžiai tėra ledkalnio viršūnė, signalizuojanti apie aibę rimtesnių problemų.

Susiję straipsniai

Niekuo nereikia rūpintis, darželis „išauklės“ vaiką?

Dažnai tenka girdėti nuomonių, kad „mažam vaikui reikia leisti viską“, juk jis dar mažas, o vaikystė – tik viena.

Vaida Bernatavičė apie sūnaus virsmą paaugliu: „Ne iki galo supratau motinystę“

Vaida, pagimdžiusi vos 22-jų, praktiškai paauglė, iki vaiko gimimo nesuvokė, ne iki galo suprato motinystę. „Skaičiau, domėjausi, kūriau vaizdą.“

Pozityvioji tėvystė: kaip užauginti stiprų žmogų? Atsako psichologė, knygos „Atsakinga tėvystė“ autorė

Apie vaikų auklėjimą, tinkamo ugdymo principus ir disciplinas tikrai rastume literatūros, tačiau tvirčiausios teorijos visgi kuriamos per patirtį.