Vaikui isterijos priepuolis - ką daryti? (288)

Vaiko isterijos priepuolių valdymas

Blogas vaikas ar blogas auklėjimas?

Dėl ožiukų vieni kaltina vaiko charakterį, kiti – netinkamą auklėjimą. Tiesa yra ta, kad „ožiukų“ periodą lengviau ar sunkiau pereina visi vaikai, nes tai – normalus 2-3 metų vaiko raidos etapas.

Jei jums tai – naujiena, pasiskaitykite, kas yra vaiko pykčio priepuoliai ir kodėl jie kyla. Tuomet jau galima pereiti prie klausimo "Ką daryti?".

Užbėkite isterijoms už akių

Geriausias būdas suvaldyti pykčio priepuolius yra užbėgti „ožiukams“ už akių: nesiveskite vaiko į parduotuvę, jei jis yra pavargęs ar išalkęs, padėkite jam, jei jis nesugeba kažko padaryti pats ir dėl to susierzina.

Kalbant apie parduotuves ir jose kylančias isterijas, bent dalies jų pavyks išvengti, jei tinkamai pasiruošite apsipirkimui kartu su vaikais.

Jei tik pajaučiate, kad vaikas pradeda zysti, tempti lūpą, reaguokite iš karto: pritūpkite (kad akys būtų panašiame lygyje) ir paaiškinkite vaikui, kodėl nebus taip, kaip jis nori (arba pamėginkite išsiaiškinti, ko vaikas nori, jei zirzimo priežastis jums neaiški).

Kaip suvaldyti isterijas?

Tačiau ką daryti, jei pykčio to padaryti nepavyko? Štai kaip reiktų elgtis vaiko isterijos atveju:

  • Išlikite ramūs. Įkvėpkite kelis kartus giliai ir mąstykite blaiviai. Tai pirmas ir svarbiausias dalykas.
  • Nesijaudinkite dėl aplinkinių. Jei vaiką ištinka isterija viešoje vietoje (pavyzdžiui, parduotuvėje), nesijauskite nepatogiai – dauguma tėvų tai yra patyrę, ir jie puikiai jus supras.
  • Priklausomai nuo situacijos, pasirinkite tinkamą atsaką. Žemiau yra patarimai, kaip elgtis, jei isterijos priežastis - užgaida, užsispyrimas, dėmesio poreikis.
  • Paskatinkite nusiraminti. Pasakykite vaikui, kad jis turi nusiraminti, nes kai jis šaukia ir verkia jums sunku jį suprasti. Jei vaiko isterija nėra labai nuožmi ir vaikui negresia susižaloti, galite jį porai minučių (ne ilgiau) palikti vieną kambaryje – ši pertraukėlė gali praversti ir jums. Vyresniam vaikui galite paliepti eiti į savo kambarį ir grįžti tuomet, kai nusiramins (tai padeda vaikui suprasti, kad jis pats gali valdyti savo emocijas). Kai vaikas nurims, pakartokite, kad kai jis kalba ramiai, jūs jį suprantate daug geriau.
  • Sutramdykite. Itin įsiaudrinusį vaiką stipriai apkabinkite savo glėbyje arba paėmę ant rankų nusineškite į ramesnę vietą.

Jei isterijos priežastis yra užgaida:

Žinoma, gali kilti pagunda užgaidą patenkinti, ir taip nuraminti vaiką. Tačiau tai ne pati geriausia mintis, nes vaikas padarys išvadą, kad isterijos priepuolis - veiksmingas būdas tikslams pasiekti.

Todėl, kai vaikas ima ožiuotis dėl to, kad jūs nesielgiate taip, kaip jis nori, atsitūpkite ir ramiu balsu pasakykite, kad suprantate jo pyktį, paaiškinkite, kodėl nedarysite to, ko jis nori.

Pavyzdžiui: „Suprantu, kad tu pyksti, bet šiandien ledų nepirksime, nes esame sutarę, kad ledus valgome sekmadieniais. Sekmadienį eisime kartu pirkti ledų ir galėsi išsirinkti, kokių nori. Ar žinai, kada bus sekmadienis?“.

Padėkite vaikui nusiraminti, apkabinkite jį.

Jei vaikas užsispyrė kažko nedaryti:

Trumpam nukreipkite jo dėmesį. Pavyzdžiui, jei vaikas nenori užsidėti kepurės, pradėkite sekti pasaką ar dainuoti dainelę. Sudominkite vaiką ir jis net nepastebės, kad kepurė atsidurs ant jo galvos.

Jei vaikas zirzimu reikalauja dėmesio:

Vaikams dėmesio niekada nebūna per daug, bėda ta, kad ne visada jo galite skirti tiek, kiek nori vaikas. Jei zirzimas yra būdas „išsiderėti“ pabūti jums ant rankų kol gaminate pietus ar lyginate skalbinius, nenusileiskite.

Kitaip vaikas supras, jog blogas elgesys – puikus būdas priminti apie save. Atsitūpkite ir ramiu (bet griežtu) balsu paaiškinkite vaikui, kad šiuo metu jūs darote svarbų darbą, tačiau, kai pabaigsite, būtinai ką nors kartu su juo nuveiksite.

Be to, nuosekliai laikykitės pozityvios tėvystės auklėjimo metodo: tai yra, dėmesiu vaiką apdovanokite ne tada, kai jis elgiasi netinkamai, o tuomet, kai vaikas padaro ką nors gero.

Isterijos priepuoliui pasibaigus..

Pykčio priepuoliui pasibaigus, apsikabinkite, pasibučiuokite ir „susitaikykite“. Su vyresniu vaiku galite aptarti tai, kas įvyko, tačiau nepriekaištaukite ir negėdinkite vaiko.

Jūsų tikslas - parodyti vaikui, kad buvo geresnių būdų tikslui pasiekti nei emocijų proveržis. Pavyzdžiui: „Kodėl verkei? Juk galėjai paprašyti manęs pagalbos“ arba „Juk žinai, kad saldainius valgome tik po pietų. Ožiukai nieko nepakeičia“.

Jokiu būdų neskatinkite vaiko už tai, kad jis nusiramino (nebesielgia blogai) – nežadėkite ir neduokite saldainio, lipduko ar panašiai už tai, kad vaikas nusiramins.

Prisiminkite, kad skatinti reikia tik gerą elgesį!

Naujausi komentarai

  1. egleeer
    egleeer prieš 1 mėn.

    Cowgirl parašė:
    O gal kuri lankėsi Santaros vaikų raidos centre? Aš jau nebežinau ko griebtis mano trimetis (beveik keturmetis) isterikuoja dažnai ir dėl niekų. Tad visokie pata…

    Rekomenduoju psichologe Milda Karklyte.Sekmes

  2. User has not uploaded an avatar
    elen33 prieš 1 mėn.

    Cowgirl parašė:
    O gal kuri lankėsi Santaros vaikų raidos centre? Aš jau nebežinau ko griebtis mano trimetis (beveik keturmetis) isterikuoja dažnai ir dėl niekų. Tad visokie pata…

    Jei nepaslaptis, koki raidos sutrikima nustate? Ar tai susije su isterijom, ar del kazko kito? Maniskis irgi labai megejas paklykt del nieko, seniau galvojau tiesiog treju metu krize, bet kartais buna net baisu, kokios isterijos, irgi galvoju, ar cia normalu.. nes kartais ji supykdo net jei ne taip kazka atsakai, pvz atnesa zaisline kokia darzove, ir sako, mamyte, va tau valgyt padariau, ir sakai oo aciu, ir jau krenta ant grindu ir rekia, nes pasirodo reikejo nesakyt "aciu", o sakyt "gerai, saunuolis" ir panasiai. Siaip jo raida kaip ir viska atitinka, vaiksciot, kalbet, pradejo laiku, net anksciau, domisi bendraamziais, moka zaist visokius vaizduotes zaidimus, supranta humora, ir susitarti imanoma del daugelio dalyku, tikrai atrodytu viskas gerai, bet tie klykimai kasdien gasdina..

  3. Cowgirl
    Cowgirl prieš 1 mėn.

    Ačiū visoms už patarimus ir pasidalintas mintis iš tikrųjų tų priežasčių ieškau visur kur - nuo gimdymo (gimė kiek pridusęs, buvo hematoma ant galvos), traumos (nusiplikė ranką), iki mūsų su vyru santykių, kurie nėra stebuklingi, gyvenamos vietos pakeitimo (bet ir senojoje isterijos buvo). Analizuoju pati save, savo elgesį. Ir visai neįsižeidžiu, kai išgirstu, kad pati kalta. Greičiausiai. Juk aš su jais daugiausia laiko praleidžiu. Esu gan skysta, dažnai nemoku pasakyti griežto "ne", kur galbūt jo reiktų. Ai, imk, tik būk geras, nekauk. Broliui - nusileisk, matai, kad mažesnis.
    Ir ta riba - kada nusileist, nežvigdyti (kai tikrai žinau, kad isterija bus) ir kada laikytis savo? Tokia makalynė galvoj užtat ir galvoju, kad tiesiog reiktų kažko iš šalies, kad padėtų susiorientuoti, kažkokias gaires sudėliotų.

    O tokie susitarimai, kaip kad "ar pats nusišluostysi, ar man nušluostyt?", veikia, dažniausiai taip ir stengiuosi užbėgt įvykiams už akių, bet ne visas situacijas numatau... kartą klykė nuo mokyklos iki namų, nes kai nuėjom pasiimti brolio, eidamas iš mokyklos, didysis atsidarė duris, o pasirodo, norėjo jis... net į galvą nešovė, keliavom visi iš rūbinės, kažką šnekučiavomės...

    Psichologo išvadose parašyta "elgesio ir emociniai sutrikimai".

  4. Guaca
    Guaca prieš 1 mėn.

    Cowgirl parašė:
    Ačiū visoms už patarimus ir pasidalintas mintis iš tikrųjų tų priežasčių ieškau visur kur - nuo gimdymo (gimė kiek pridusęs, buvo hematoma ant galvos), traumos…

    ar Jus LT gyvenate? nesu gydytoja, neisizeiskite, bet galbut Jums paciai reiketu nueiti pas suaugusiuju psichologa privaciai. kartais specialistas sudelioja Jusu pacios mintis ir pasidaro lengviau. Jus turite saugoti savo nervus/sveikata.
    Ne, negaliu rekomenduoti jokio gero psichologo, nes nesu buvusi, bet galima
    paieskoti internete atsiliepimu.
    ir nekaltinkit saves. esat geriausia mama savo vaikui. tiesiog reikia paprasyti specialistu pagalbos, kol
    nenueita pertoli