Vaikui isterijos priepuolis: ką daryti? (278)

Blogas vaikas ar blogas auklėjimas?

Dėl ožiukų vieni kaltina vaiko charakterį, kiti – netinkamą auklėjimą. Tiesa yra ta, kad „ožiukų“ periodą lengviau ar sunkiau pereina visi vaikai, nes tai – normalus 2-3 metų vaiko raidos etapas.

Jei jums tai – naujiena, pasiskaitykite, kas yra vaiko pykčio priepuoliai ir kodėl jie kyla. Tuomet jau galima pereiti prie klausimo "Ką daryti?".

Užbėkite isterijoms už akių

Geriausias būdas suvaldyti pykčio priepuolius yra užbėgti „ožiukams“ už akių: nesiveskite vaiko į parduotuvę, jei jis yra pavargęs ar išalkęs, padėkite jam, jei jis nesugeba kažko padaryti pats ir dėl to susierzina.

Kalbant apie parduotuves ir jose kylančias isterijas, bent dalies jų pavyks išvengti, jei tinkamai pasiruošite apsipirkimui kartu su vaikais.

Jei tik pajaučiate, kad vaikas pradeda zysti, tempti lūpą, reaguokite iš karto: pritūpkite (kad akys būtų panašiame lygyje) ir paaiškinkite vaikui, kodėl nebus taip, kaip jis nori (arba pamėginkite išsiaiškinti, ko vaikas nori, jei zirzimo priežastis jums neaiški).

Kaip suvaldyti isterijas?

Tačiau ką daryti, jei pykčio to padaryti nepavyko? Štai kaip reiktų elgtis vaiko isterijos atveju:

• Išlikite ramūs. Įkvėpkite kelis kartus giliai ir mąstykite blaiviai. Tai pirmas ir svarbiausias dalykas.
• Nesijaudinkite dėl aplinkinių. Jei vaiką ištinka isterija viešoje vietoje (pavyzdžiui, parduotuvėje), nesijauskite nepatogiai – dauguma tėvų tai yra patyrę, ir jie puikiai jus supras.
• Priklausomai nuo situacijos, pasirinkite tinkamą atsaką. Žemiau yra patarimai, kaip elgtis, jei isterijos priežastis - užgaida, užsispyrimas, dėmesio poreikis.
• Paskatinkite nusiraminti. Pasakykite vaikui, kad jis turi nusiraminti, nes kai jis šaukia ir verkia jums sunku jį suprasti. Jei vaiko isterija nėra labai nuožmi ir vaikui negresia susižaloti, galite jį porai minučių (ne ilgiau) palikti vieną kambaryje – ši pertraukėlė gali praversti ir jums. Vyresniam vaikui galite paliepti eiti į savo kambarį ir grįžti tuomet, kai nusiramins (tai padeda vaikui suprasti, kad jis pats gali valdyti savo emocijas). Kai vaikas nurims, pakartokite, kad kai jis kalba ramiai, jūs jį suprantate daug geriau.
• Sutramdykite. Itin įsiaudrinusį vaiką stipriai apkabinkite savo glėbyje arba paėmę ant rankų nusineškite į ramesnę vietą.

Jei isterijos priežastis yra užgaida:

Žinoma, gali kilti pagunda užgaidą patenkinti, ir taip nuraminti vaiką. Tačiau tai ne pati geriausia mintis, nes vaikas padarys išvadą, kad isterijos priepuolis - veiksmingas būdas tikslams pasiekti.

Todėl, kai vaikas ima ožiuotis dėl to, kad jūs nesielgiate taip, kaip jis nori, atsitūpkite ir ramiu balsu pasakykite, kad suprantate jo pyktį, paaiškinkite, kodėl nedarysite to, ko jis nori.

Pavyzdžiui: „Suprantu, kad tu pyksti, bet šiandien ledų nepirksime, nes esame sutarę, kad ledus valgome sekmadieniais. Sekmadienį eisime kartu pirkti ledų ir galėsi išsirinkti, kokių nori. Ar žinai, kada bus sekmadienis?“.

Padėkite vaikui nusiraminti, apkabinkite jį.

Jei vaikas užsispyrė kažko nedaryti:

Trumpam nukreipkite jo dėmesį. Pavyzdžiui, jei vaikas nenori užsidėti kepurės, pradėkite sekti pasaką ar dainuoti dainelę. Sudominkite vaiką ir jis net nepastebės, kad kepurė atsidurs ant jo galvos.

Jei vaikas zirzimu reikalauja dėmesio:

Vaikams dėmesio niekada nebūna per daug, bėda ta, kad ne visada jo galite skirti tiek, kiek nori vaikas. Jei zirzimas yra būdas „išsiderėti“ pabūti jums ant rankų kol gaminate pietus ar lyginate skalbinius, nenusileiskite.

Kitaip vaikas supras, jog blogas elgesys – puikus būdas priminti apie save. Atsitūpkite ir ramiu (bet griežtu) balsu paaiškinkite vaikui, kad šiuo metu jūs darote svarbų darbą, tačiau, kai pabaigsite, būtinai ką nors kartu su juo nuveiksite.

Be to, nuosekliai laikykitės pozityvios tėvystės auklėjimo metodo: tai yra, dėmesiu vaiką apdovanokite ne tada, kai jis elgiasi netinkamai, o tuomet, kai vaikas padaro ką nors gero.

Isterijos priepuoliui pasibaigus..

Pykčio priepuoliui pasibaigus, apsikabinkite, pasibučiuokite ir „susitaikykite“. Su vyresniu vaiku galite aptarti tai, kas įvyko, tačiau nepriekaištaukite ir negėdinkite vaiko.

Jūsų tikslas - parodyti vaikui, kad buvo geresnių būdų tikslui pasiekti nei emocijų proveržis. Pavyzdžiui: „Kodėl verkei? Juk galėjai paprašyti manęs pagalbos“ arba „Juk žinai, kad saldainius valgome tik po pietų. Ožiukai nieko nepakeičia“.

Jokiu būdų neskatinkite vaiko už tai, kad jis nusiramino (nebesielgia blogai) – nežadėkite ir neduokite saldainio, lipduko ar panašiai už tai, kad vaikas nusiramins.

Prisiminkite, kad skatinti reikia tik gerą elgesį!