Vaiko isterijos priepuoliai („ožiukai“) (1323)

vaiko isterijos, ožiukai, klykimas Vaiko isterijos priepuoliai.

Kas yra vaiko isterijos priepuoliai?

Vaiko isterijos priepuoliai yra staigūs neigiamų emocijų, pykčio protrūkiai, juos dažniausiai patiria vaikai nuo vienerių iki 4 metų amžiaus, pats pikas – tarp 2 ir 3 metų.

Būtent todėl šis raidos etapas dažnai vadinamas „dvejų metų krize“.

Tokių isterijos priepuolių metu vaikas pradeda verkti, rėkti, mosuoti rankomis, trypti kojomis, gali kristi ant žemės, pradėti muštis ar net kąsti.

Gali būti ir ramesnė „ožiukų“ išraiška – vaikas patempia lūpą, ima inkšti, verkšlenti ar zysti.

Kaip dažnai vaikams kyla isterijos priepuoliai?

Akivaizdu, kad „ožiukai“ ne visus vaikus aplanko vienodai dažnai. Kartais jie būna labai „pikti“, kartais juos sutramdyti pavyksta gana nesunkiai.

Kaip dažnai ir intensyviai vaikas ima ožiuotis, priklauso ne tik nuo vaiko temperamento, konkrečios situacijos, bet ir nuo to, kaip tėvai reaguodavo į ankstesnius vaiko isterijos priepuolius.

Nors tėvams tai atrodo visa amžinybė, įsiūčio priepuolis paprastai trunka iki 2 minučių. 

Kodėl vaikams kyla isterijos priepuoliai?

Isterijos – nors ir nemaloni – yra normali vaiko raidos dalis. Jos kyla todėl, kad augdamas vaikas patiria vis daugiau ir vis stipresnių emocijų, tačiau dar nemoka jų suvaldyti (galiausiai, juk ir suaugę ne visada sugeba suvaldyti savo pyktį!).

Štai kas vaikams paprastai sukelia isterijos protrūkius:

  • Nusivylimas, susierzinimas, kad ko nors nepavyksta atlikti. Pavyzdžiui, nepavyksta pastatyti kaladėlių bokšto arba jei nepavyksta „susikalbėti“ su kitais – šio amžiaus vaikai supranta daugiau, nei sugeba išreikšti žodžiais, ir dėl to dažnai puola į neviltį.
  • Savarankiškumo apribojimas – pavyzdžiui, kai liepiama vaikui ramiai pasėdėti, arba daroma už jį ai tai, ką jis norėtų atlikti pats (pavyzdžiui, apsiauti batukus). Tokio amžiaus vaikas jau suvokia save kaip asmenybę ir vis dažniau nori spęsti pats, ką daryti (arba ko nedaryti).
  • Dėl nuovargio ar alkio – pavargęs vaikas daug jautriau reaguoja net ir į nedideles nesėkmes – lygiai taip pat, kaip ir suaugęs.
  • Kai negauna to, ko nori (čia ir dabar). Tai labai dažna situacija parduotuvėje, tačiau gali nutikti bet kur. Tai bene didžiausia problema tėvams, nes iki 3-4 metų amžiaus loginiai argumentai (kodėl nepirksi to ar ano) nelabai veikia.

„Netikri“ isterijos priepuoliai

Kartais tokio amžiaus vaikai gali griebtis "isterijų" taktikos, kai tiesiog nori susilaukti jūsų dėmesio, nes jau būna pastebėję, kad ašaros, rėkimas, kritimas ant grindų puikiai veikia.

Tokią taktiką linkę naudoti vaikai, kurių nevai yra linkę pastebėti vaiką tuomet, kai jis elgiasi netinkamai, ir užmiršta pagirti ir paskatinti už tinkamą elgesį. Jei manote, kad šis sakinys apie jus, būtinai pasidomėkite pozityvios tėvystės auklėjimo metodais.

Kaip išvengti vaiko pykčio priepuolių?

Visiškai išvengti pykčio priepuolių nepavyks – prisiminkite, kad pykčio priepuoliai yra normalus vaiko raidos etapas, kurio metu vaikas mokosi atpažinti savo emocijas ir jas valdyti.

Tačiau, jei tinkamai reaguosite į vaiko isterijas, šį vaiko raidos etapą pereisite ramiau. 

Kaip tai padaryti skaitykite straipsnyje Vaikui isterijos priepuolis - ką daryti?.

Ar dėl vaiko pykčio priepuolių reikia kreiptis į psichologą?

Nors retkarčiais šių priepuolių gali pasitaikyti ir vyresniems nei 3-4 metų vaikams, iš esmės tokio amžiaus vaikas jau turi mokėti suvaldyti savo emocijas.

Tad jei ir po ketvirtojo gimtadienio isterijos ištinka vis dar dažnai, pasitarkite su šeimos gydytoju – gali būti, kad vaikui reikia specialistų pagalbos.

Pasikonsultuoti su specialistais reiktų ir tuomet, jei vaikas priepuolių metu tampa itin agresyvus ar jį sunkiai pavyksta neraminti net ir laikantis rekomendacijų, kaip elgtis vaiko isterijų metu.

Naujausi komentarai

  1. Mamulė_Mamulė
    Mamulė_Mamulė prieš 2 mėn.

    Pritariu mergaitem - baigsis kai ismoks pasakyt zodziais ;) maniskiui greit 3 metai ir vis dar buna isteriju jei nemoka pasakyt o nori.. sitas etapas sunkus ir vaikui ir tevam, bet faktas, kad jis laikinas 🌷🌷

  2. Magija5
    Magija5 prieš 2 mėn.

    Jūsų vaiko amžius artėja link 2 metų, prasideda dviejų/trečių metų (kaip kas vadina) krizė. Visiškai normalus raidos etapas. Pasiskaitykite daugiau, ypatingai angliškai yra daug informacijos.
    O jeigu trumpai, leiskite vaikui daryti savarankiškai kiek galima daugiau. Žinoma, proto ribose, kad nesusižeistų. Kuo daugiau leiskite rinktis, pvz.: ar nori agurko, ar pomidoro; ar vilktis žalią, ar raudoną striukę; ar eiti pasivaikščioti ten (į kairę), ar ten (į dešinę) ir pan.
    Dėl svetimų žmonių, vaikas prieš tai nesuprato, kad yra atskiras "Aš", jisai save laikė Jūsų "pratęsimu". Dabar, kai pamažu įgauna autonomijos jausmą, pradeda bijoti svetimų žmonių. Neverskite jo bendrauti su svetimais, jeigu bijo, ar nenori. Taip ir pasakykite, kad šiuo metu Jūsų vaikui svetimų žmonių baimė, dėl to labai stipriai kalbinti jo nereikėtų.
    Visa tai praeis, tiesiog leiskite savo vaikui natūraliai "augti". Jisai vis daugiau ir daugiau nori daryti savarankiškai, ir, jeigu jam leisite tai daryti, gana greitai turėsite padėjėją, kuris Jums nuneš šiukšlę į šiukšlių dėžę, paduos iš stalčiaus šaukštą ar padarys kitą, jo amžių atitinkantį darbą.
    Kantrybės, pasistenkite nepykti ant vaiko, kai jam užeina isterijos priepuoliai, tiesiog supraskite, kad jo viduje šiuo metu vyksta virsmai, kurių jisai pats nesupranta ir negali išreikšti žodžiais, kad Jums apie tai papasakotų. Būkita šalia vaiko, žiūrėkite, kad isterijos priepuolio metu nesusižeistų, apkabinkite, jeigu leidžiasi, arba tiesiog pabūkite šalia.
    Įdomiausia, kad po tokio priepuolio tėvai dar ilgokai negali "atsigauti", o vaikui jisai baigiasi ir po 10 sekundžių vaikas jau vėl šypsosi, žaidžia, lyg nieko nebūtų atsitikę. Kai baigiasi isterijos priepuolis, galima pakalbėti su vaiku ir paaiškinti jam kaip vadinasi tai, ką jisai jautė. "Nenorėjai iš lauko grįžti namo ir dėl to labai supykai. Bet mums jau buvo laikas pietauti, todėl ėjome namo", ar pan. Kai pradės kalbėti, jam bus lengviau išreikšti tai, ką jisai jaučia.
    Sėkmės ir kantrybės! Viskas praeina ir tai praeis...

  3. levandos prieš 2 mėn.

    Chia juk vadinamieji “terrible twos” - dvieju metu krize. Viskas cia normalu. Mano vyresnele yra jautri ir emocionali, su ja buvo ohoho... prisimenu galvodavau, dieve, as taip svajojau apie didele seima, o stai namie pragaras, o as jauciuosi, kad tuoj issoksiu pro langa turedama viena maza mergyte... tai buvo sunkiausias laikas per visa mano vaiku auginimo patirti...bet viskas praejo ir mano dukra mums dabar nuskaidrina kiekviena diena, nes yra be galo linksma ir meili.
    Su antraja dukra, tie “terrible twos” kaip tik baigesi pries pora menesiu. Jinai yra kur kas ramesne ir santuresne, tai tiesiog daugiau verkdavo, atsikalbinedavo, visi buvo priesao, bet si karta krize praejo gana lengvai ir mano miela mergaite jau sugrizo
    Reikia islaukti. Pasistenkit i viska ziureti ramiai, ne pernalyg rimtai ir viskas greit susitvarkys

  4. Magija5
    Magija5 prieš 2 mėn.

    Aš irgi prisimenu kokių su pirmagimiu būdavo "reikalų". Kabėdavo ant durų rankenos ir klykdavo, nes iš įsiūčio norėdavo pabėgti į laiptinę, o durys užrakintos. Jeigu išeini iš vonios ir uždarai duris, vėl beprotiškas klykimas, kodėl ne jam leidai tas duris uždaryti. Paimi kuprinę nuo spintelės, vėl klykimas, kodėl ne jisai. Ir taip ištisai. Stengdavomės jam leisti kiek įmanoma veikti pačiam, savarankiškai, bet kartais tiesiog nežinodavom, kur ta "bomba" laukdavo. Pavyzdžiui, perpjovei duoną per pusę, kad būtų lengviau į ranką pasiimti, o jisai norėdavo visos riekelės, arba atvirkščiai. Tikrai ne miela buvo gyventi. Šiuo metu jaunėliui dviejų metų krizė, bet daaaug lengvesnė negu buvo pirmagimiui. Su pirmagimiu vis dar nėra lengva. Tiesiog toks vaikas. Laukiam, kol sueis 5 metai ir tikimės, kad nuo tada bus dar lengviau susitarti. Turėtų pradėti sparčiau vystytis kitų žmonių jausmų supratimas, empatija, atjauta, situacijos "matymas" ne tik iš savo požiūrio taško, bet ir iš kito žmogaus ir t.t.. Nors palyginus 2 metų ir dabar - 4 metų, reikalai tikrai yra labai pasitaisę.

  5. mazas_eziukas
    mazas_eziukas prieš 2 mėn.

    Magija5 parašė:
    Aš irgi prisimenu kokių su pirmagimiu būdavo "reikalų". Kabėdavo ant durų rankenos ir klykdavo, nes iš įsiūčio norėdavo pabėgti į laiptinę, o durys užrakintos. Jeig…

    Tarsi mūsų pirmagimę būtumėt aprašiusi. Vaikas su charakteriu. Isterijos priepuoliai be galo išvargindavo mane. Daugybe kartų verkiau iš nevilties. Tik kas ne pagal ją - iškart isterijos. Dar ir dabar pasitaiko isterijų, rėkimų, jei panelei kažkas nepatinka. 5m. ant nosies, na, truputį lengviau, nes susikalbame, moka pasakyti ko nori, kas nepatinka ir pan. Bet be galo užsispyrusi. Jau toookia ožkutė, kad mama negariuj. Įdomu, kas paauglystėj laukia... O mažoji mano džiaugsmelis, su ja jau dabar galima susitarti. Be galo meili, supratinga, jautri mergaitė, ir be galo mamyčiukė Tik kas, jau girdi - mamaaa - ir į glėbį puola. Man kartais atrodo, kad didžiausi rėksniukai būna pirmagimiai Reikia apsišarvuoti begaline kantrybe ir išlaukti sunkiausią, pirmų kelių metų periodą.