Vaiko isterijos priepuoliai („ožiukai“) (1359)

vaiko isterijos, ožiukai, klykimas Vaiko isterijos priepuoliai.

Kas yra vaiko isterijos priepuoliai?

Vaiko isterijos priepuoliai yra staigūs neigiamų emocijų, pykčio protrūkiai, juos dažniausiai patiria vaikai nuo vienerių iki 4 metų amžiaus, pats pikas – tarp 2 ir 3 metų.

Būtent todėl šis raidos etapas dažnai vadinamas „dvejų metų krize“.

Tokių isterijos priepuolių metu vaikas pradeda verkti, rėkti, mosuoti rankomis, trypti kojomis, gali kristi ant žemės, pradėti muštis ar net kąsti.

Gali būti ir ramesnė „ožiukų“ išraiška – vaikas patempia lūpą, ima inkšti, verkšlenti ar zysti.

Kaip dažnai vaikams kyla isterijos priepuoliai?

Akivaizdu, kad „ožiukai“ ne visus vaikus aplanko vienodai dažnai. Kartais jie būna labai „pikti“, kartais juos sutramdyti pavyksta gana nesunkiai.

Kaip dažnai ir intensyviai vaikas ima ožiuotis, priklauso ne tik nuo vaiko temperamento, konkrečios situacijos, bet ir nuo to, kaip tėvai reaguodavo į ankstesnius vaiko isterijos priepuolius.

Nors tėvams tai atrodo visa amžinybė, įsiūčio priepuolis paprastai trunka iki 2 minučių. 

Kodėl vaikams kyla isterijos priepuoliai?

Isterijos – nors ir nemaloni – yra normali vaiko raidos dalis. Jos kyla todėl, kad augdamas vaikas patiria vis daugiau ir vis stipresnių emocijų, tačiau dar nemoka jų suvaldyti (galiausiai, juk ir suaugę ne visada sugeba suvaldyti savo pyktį!).

Štai kas vaikams paprastai sukelia isterijos protrūkius:

  • Nusivylimas, susierzinimas, kad ko nors nepavyksta atlikti. Pavyzdžiui, nepavyksta pastatyti kaladėlių bokšto arba jei nepavyksta „susikalbėti“ su kitais – šio amžiaus vaikai supranta daugiau, nei sugeba išreikšti žodžiais, ir dėl to dažnai puola į neviltį.
  • Savarankiškumo apribojimas – pavyzdžiui, kai liepiama vaikui ramiai pasėdėti, arba daroma už jį ai tai, ką jis norėtų atlikti pats (pavyzdžiui, apsiauti batukus). Tokio amžiaus vaikas jau suvokia save kaip asmenybę ir vis dažniau nori spęsti pats, ką daryti (arba ko nedaryti).
  • Dėl nuovargio ar alkio – pavargęs vaikas daug jautriau reaguoja net ir į nedideles nesėkmes – lygiai taip pat, kaip ir suaugęs.
  • Kai negauna to, ko nori (čia ir dabar). Tai labai dažna situacija parduotuvėje, tačiau gali nutikti bet kur. Tai bene didžiausia problema tėvams, nes iki 3-4 metų amžiaus loginiai argumentai (kodėl nepirksi to ar ano) nelabai veikia.

„Netikri“ isterijos priepuoliai

Kartais tokio amžiaus vaikai gali griebtis "isterijų" taktikos, kai tiesiog nori susilaukti jūsų dėmesio, nes jau būna pastebėję, kad ašaros, rėkimas, kritimas ant grindų puikiai veikia.

Tokią taktiką linkę naudoti vaikai, kurių nevai yra linkę pastebėti vaiką tuomet, kai jis elgiasi netinkamai, ir užmiršta pagirti ir paskatinti už tinkamą elgesį. Jei manote, kad šis sakinys apie jus, būtinai pasidomėkite pozityvios tėvystės auklėjimo metodais.

Kaip išvengti vaiko pykčio priepuolių?

Visiškai išvengti pykčio priepuolių nepavyks – prisiminkite, kad pykčio priepuoliai yra normalus vaiko raidos etapas, kurio metu vaikas mokosi atpažinti savo emocijas ir jas valdyti.

Tačiau, jei tinkamai reaguosite į vaiko isterijas, šį vaiko raidos etapą pereisite ramiau. 

Kaip tai padaryti skaitykite straipsnyje Vaikui isterijos priepuolis - ką daryti?.

Ar dėl vaiko pykčio priepuolių reikia kreiptis į psichologą?

Nors retkarčiais šių priepuolių gali pasitaikyti ir vyresniems nei 3-4 metų vaikams, iš esmės tokio amžiaus vaikas jau turi mokėti suvaldyti savo emocijas.

Tad jei ir po ketvirtojo gimtadienio isterijos ištinka vis dar dažnai, pasitarkite su šeimos gydytoju – gali būti, kad vaikui reikia specialistų pagalbos.

Pasikonsultuoti su specialistais reiktų ir tuomet, jei vaikas priepuolių metu tampa itin agresyvus ar jį sunkiai pavyksta neraminti net ir laikantis rekomendacijų, kaip elgtis vaiko isterijų metu.

Naujausi komentarai

  1. User has not uploaded an avatar
    Netipiška prieš 4 mėn.

    Svbu parašė:
    Taip ir galvojau, kad sulauksiu būtent tokiu komentaru. Dėkui jums užsakyta nuomone. Aš ir pati matau, kad čia su manim kažkas negerai. Aš lb stengiuosi, bet jai bū…

    Mūsų dukra nepamenu kiek mėnesių miegoti eidavo ryte, o keldavosi vakare. Miegojom pagal ją, t.y. dieną. Nėra lengva vaikus auginti, bet dažnai ne vaikai kalti, o tėvų įsitikinimai. Žinoma, nėra lengva naktį nemiegoti, bet nemiega ir dirbantys paromis, ne tik tėvai. Ir nemiršta. Minčių visokių gali būti ir būna, bet smurtas prieš vaiką yra jau kitas lygis. Buvo man dienų, kai tikrai blogai jaučiausi, stresas, nuovargis ir pan., bet mušti 2 m nesulaukusį vaiką, rėkti ant jo... Man kaip mamai nesuvokiama. Mano vyras kartais pakelia balsą prieš dukrą, tai aš jį užmusti noriu, išgirdus.

  2. User has not uploaded an avatar
    Aurumaa prieš 4 mėn.

    Netipiška parašė:
    Mūsų dukra nepamenu kiek mėnesių miegoti eidavo ryte, o keldavosi vakare. Miegojom pagal ją, t.y. dieną. Nėra lengva vaikus auginti, bet dažnai ne vaikai kalti, o t…

    Nemanau, kad čia geras pavyzdys miegoti dieną. Gal ir galima taip elgtis, kai turi 1 vaiką ir esi VPA. Bet jei turi pvz 3 vaikus ir 2 iš jų eina į mokyklą. Košmaras būtų su tokia vaiko dienotvarke.
    O autorei pirmiausia patarčiau susirasti pagalbos ir išsimiegoti. Tada ramiai susidėlioti dienotvarkę bei apgalvoti situacijas, kada labiausia kyla isterijos ir sugalvoti kaip jas užkirsti. Pirmiausia aš pradėčiau nuo miego. Kaip suprantu ji įpratusi miegoti ant rankų, o jūs norite pakeisti? Skaitykite knygą, tarkitės kad pasupsite kažkiek ir padėsite po to į lovytę ar pan.

  3. User has not uploaded an avatar
    Netipiška prieš 4 mėn.

    O geras pavyzdys mušti ar ant jo rėkti? 🤦 Kūdikiai dažnai sumaišo dieną su naktim ir aš jau geriau pamiegosiu dieną nei daužysiu savo vaiką. Dirbu šiaip nuo 2 mėn. dukters gimimo. Tai Jūsų požiūris tik patvirtina, ką sakiau, - problema ne vaikai, o tėvų įsitikinimai. "Blogas pavyzdys miegoti dieną" - jo, gydytojai, pareigūnai ir pan., miegodami dieną po naktinės pamainos, vaikams blogą pavyzdį rodo 🤦

  4. User has not uploaded an avatar
    Anonimai prieš 4 mėn.

    Sveikos turiu labai didele problemele su sunelio oziukais. Kai aš esu šalia viskas gerai, bet jai man reikia kur nors nueiti ir palikti jį bent trumpam prasideda isterijos ( net ir tada kai einu į tuoleta ) nenorint jo oziuku klausytis turiu ji vestis kartu kur aš eini. Jam 2 metai ir 5 mėn. O jaigu turiu ji palikti pas giminaite kurį laiką manes nemato ir po kiek laiko isterijos nurimsta. Ką patartumet daryti kad nuraminti jo isterijas kai aš esu šalia jo?

  5. Boružėlytė
    Boružėlytė prieš 4 mėn.

    Anonimai parašė:
    Sveikos turiu labai didele problemele su sunelio oziukais. Kai aš esu šalia viskas gerai, bet jai man reikia kur nors nueiti ir palikti jį bent trumpam prasideda is…

    Ne ožiukai čia, o normali 1,5-3 metų vystymosi stadija - išsiskyrimo baimė.

    Būkit visada sąžininga su vaiku: jei išeisit/paliksit, tai ir pasakykit. Paaiškinkit, kada grįšit. Kai grįšit - akcentuokit tą vaikui: kad įvykdėt pažadą, kad grįžot.

    Namie tiesiog minimizuočiau streso kiekį vaikui. Tegul eina kartu į tualetą, jei jau taip nori (nebent Jums tas kelia didelių problemų, tada atskira kalba). Net ir naudinga, jei dar pats ant puoduko nedaro.

    Išaugs anksčiau ar vėliau. Bet jei sunku laukti, pratinimuisi galit pabandyti žaidimo forma: akcentuojant grįžimo momentą ir kad buvo, kaip pasakėt, kad nepamelavot. Sekundės nematymą: uždarysiu duris, o tada atidarysiu. Kelios sekundės: nunešiu lėkštę į virtuvę ir ateisiu. Kai tai pavyks, ilginti. Minutė ar pan.: einu į tualetą - ir greit grįžti. O tada jau pavyks ir normaliai eiti (ir vėliau gal net pasėdėti su telefonu ilgėliau).