Vitaminas A nėštumo metu

Vitaminas A neginčytinai priklauso tiems elementams, kurių turėtų netrūkti mūsų kasdienėje mityboje. Tačiau jis gali būti ne tik draugas, bet ir priešas. Ypač nėštumo metu.

Draugas

Vitamino A pats organizmas negamina. Bet šis vitaminas būtinas organizmo gyvybinei veiklai, taigi jo turėtume gauti su maistu. Vitaminas A palaiko regos funkciją – dalyvauja susidarant baltymui radopsinui, kuris leidžia akies tinklainei užtikrinti spalvos suvokimą. Taip pat užtikrina sklandžią odos funkciją. Vitamino A stygius gali išprovokuoti kai kurias odos ligas, jis atlieka pagrindinį vaidmenį fundamentaliuose biologiniuose procesuose – ląstelių augime ir dalijimesi. Šio vitamino reikia visiems, ypač vaikams, nėščiosioms, maitinančioms mamoms. Tačiau, kaip ir visame kame, svarbu laikytis saiko.

Vitaminas A skiriamas nedidelėmis dozėmis, kaip profilaktinė priemonė. Tarp atskirų kursų rekomenduojama padaryti pertrauką.

Pasak tarptautinėse organizacijose nustatytų rekomendacijų, maksimali leistina vitamino A norma nėščiosioms per parą – 6-10 tūkst. TV (3 mg). Maitinančioms mamoms ši dozė – 1,2 mg (3600 ME).

Nėščiosioms skirtuose polivitaminuose vitamino A dozė nurodoma TV. Neretai tai būna 3-5 tūkst. TV arba apie 0,9-1,6 mg, kas yra šiek tiek daugiau nei nėščiosioms rekomenduojama vidutinė norma. Štai kodėl dauguma medikų nepataria nėščiosioms polivitaminų vartoti nuolat, be pertraukos.

Priešas

Vitaminas A gali veikti ir toksiškai. Jo perdozavus kyla A vitamino hipervitaminozė, pasireiškianti tokiais simptomais:

• Apetito praradimu;
• Pykinimu
• Mieguistumu;
• Eisenos pakitimu;
• Pakitimais kaulų struktūroje;
• Inkstų veiklos sutrikimais;
• Centrinės nervų sistemos veiklos sutrikimais.

Kaip atsiranda hipervitaminozė? Žinoma, tada, kai organizme susikaupia dideli kiekiai vitamino A.
Tai nereiškia, kad šiek tiek perdozavus vitamino A sutriks vaisiaus augimas ar vystymasis. Tam, kad kiltų grėsmė, vitamino A turėtų būti perdozuota ženkliai.

Bet vertėtų prisiminti, kad vitaminą A organizmas naudoja labai lėtai, daugiausia jo kaupiasi kepenyse ir riebaliniame audinyje. Todėl net jei vartojamos palyginus mažos dozės, ilgainiui ir jos gali virsti perdozavimu, jei būdavo nuolat suvartojama šiek tiek per daug.

Didelis kiekis vitamino A randamas kepenyse, ypač jūros gyvūnų ir žuvų kepenyse, taip pat viščiukų kepenėlėse (šiuo vitaminu dažnai papildomas jų lesalas), žuvų taukuose. Vis dėlto su maistu gaunamo vitamino A perdozuoti sunku – realesnis pavojus kyla vartojant vaistinius preparatus su vitaminu A.

Saikingi kiekiai vitamino A slypi aliejuje, grietinėlėje, grietinėje. Augalinės kilmės produktuose jo beveik nėra. Tiesa, daugybė daržovių, pavyzdžiui, morkos, pomidorai, svogūnų laiškai ir kt. turi beta karotino, kuris organizme virsta vitaminu A. Beta karotinas nuo vitamino A skiriasi tuo, kad jo perdozavus ant odos atsiranda pageltimų, tačiau pats perdozavimas nėra toks pavojingas organizmui.

Ir vis dėlto verta pabrėžti, kad vitaminas A ir nėščiosioms, ir maitinančioms mamoms yra būtinas. Jo stygius, kaip ir perteklius, gali lemti apsigimimus, kūdikio fizinio ir protinio vystymosi sutrikimus.
 

Susiję straipsniai

Vaisiaus judesių sumažėjimas

Sumažėjusių vaisiaus judesių jokiu būdu negalima ignoruoti, o juos stebėti ir fiksuoti reikėtų nuo maždaug trečiojo nėštumo trimestro.

Placentos pirmeiga

Placentos pirmeiga – nėštumo patologija, kai placenta yra prisitvirtinusi gimdos apačioje, o vidiniai gimdos kaklelio žiomenys yra uždengiami.

Hematoma gimdoje nėštumo metu

Hematoma – tai tarp gemalo dangalų atsiradusi kraujosruva. 20 proc. kraujavimo pirmąjį nėštumo trimestrą atvejų lemia hematomos.