Pasiruošimas nėštumui: ką reikia padaryti? (181)

R. Kosolapov | Shutterstock.com

Jei nusprendėte susilaukti kūdikio, iš savo pusės galite padaryti kelis „namų darbus", kad pastoti pavyktų kuo greičiau, o nėštumo eiga būtų kuo sklandesnė.

Nėštumą planuojančios moters mityba

Ruošiantis nėštumui ir jau pastojus iš esmės galioja įprastos sveikos mitybos taisyklės, t.y. reikėtų valgyti įvairų, šviežią, subalansuotą ir sveikai paruoštą maistą bei gerti daug vandens.

Kaip ir visiems kitiems, pastoti planuojančioms moterims reiktų vengti stipriai perdirbtų, daug konservantų turinčių, rūkytų, labai riebių, labai saldžių arba labai daug druskos turinčių maisto produktų.

Planuojant kūdikį (o ypač jau pastojus) reikėtų valgyti tik gerai iškepusią ar išvirusią mėsą, žuvį bei jūrų gėrybes, atsisakyti nepasterizuotų pieno produktų, žalios žuvies ir žalių kiaušinių, nes šie produktai padidina įvairių infekcinių ligų riziką.

Maisto papildai planuojančioms pastoti

„Standartiškai“ planuojančioms pastoti ir besilaukiančioms moterims rekomenduojama vartoti folio rūgštį (vitaminą B9).

Folio rūgštis mažina kūdikio nervų sistemos, stuburo kanalo defektų, įvairių nėštumo komplikacijų riziką, be to, šios rūgšties poreikis nėštumo ir žindymo laikotarpiu padvigubėja.

Folio rūgšties yra visuose planuojančioms ir jau pastojusioms moterims skirtuose maisto papilduose.

Natūralūs folio rūgšties (tiksliau, folato, t.y. natūraliai maiste randamos folio rūgšties formos) šaltiniai: pupelės, lęšiai, žirniai, špinatai, šparagai, kiaušinio trynys, kepenys, grūdai ir gaminiai iš jų.

Maisto papilduose, skirtuose nėštumą planuojančioms moterims, taip pat dažnai yra kitų B grupės vitaminų, vitaminų D, C, cinko, seleno, geležies ir kitų vitaminų bei mineralinių medžiagų.

Ar planuojant nėštumą ir pastojus būtina vartoti maisto papildus?

Kiekvienos moters mitybos įpročiai, gyvenimo būdas ir sveikatos būklė skiriasi, todėl prieš pradedant vartoti maisto papildus nėštumo metu (arba planuojant nėštumą) būtų racionalu pasitarti su gydytoju, atlikti tyrimus ir įsitikinti, kokių konkrečiai vitaminų ir/ar mineralinių medžiagų trūksta (jeigu trūksta).

Jeigu moteris laikosi pagrindinių sveikos mitybos taisyklių ir yra sveika, tikimybė, kad planuojant nėštumą arba jo metu pritrūks vitaminų ar mineralinių medžiagų yra menka.

Žalingi įpročiai ir nėštumo planavimas bei pastojimas

Nėštumo planavimas (o ypač – nėštumas) yra visiškai nesuderinamas su žalingais įpročiais, t.y. rūkymu, alkoholio ir narkotikų vartojimu.

Žalingi įpročiai yra siejami su labiau komplikuotu ir dažnai ilgiau trunkančiu pastojimu, padidėjusia persileidimo ir kitų nėštumo komplikacijų bei įvairių vaisiaus vystymosi sutrikimų rizika.

Kadangi tyrimai su nėščiosioms neatliekami, nėra nustatyta koks cigarečių, alkoholio ar narkotikų kiekis yra saugus, todėl Pasaulio Sveikatos Organizacija (PSO) ir absoliuti dauguma medikų rekomenduoja visiškai atsisakyti visų žalingų įpročių pradėjus planuoti kūdikį (juolab – sužinojus apie nėštumą).

Vaistų vartojimas ir pastojimas

Jeigu kūdikį planuojanti moteris arba vyras serga ir nuolat vartoja vaistus, reikėtų pasitarti su juos paskyrusiu arba su šeimos gydytoju dėl tolesnio jų vartojimo.

Planuojant pastojimą ir jau pastojus nėra saugu vartoti kai kuriuos vaistus (pavyzdžiui, kai kuriuos antibiotikus, imunitetą slopinančius vaistus, vaistus nuo epilepsijos, vaistus psichikos ligoms gydyti ir kt.), nes jie gali neigiamai paveikti pastojimą, nėštumo eigą, vaisiaus vystymąsi.

Sveikatos patikra planuojant nėštumą

Sveikatos patikrinimas planuojant nėštumą nėra privalomas. Žinoma, pasitarti su šeimos gydytoju arba su ginekologu tikrai nepakenks.

Apsilankyti pas šeimos gydytoją reikėtų, jeigu jūs arba jūsų vyras sergate arba jeigu jūsų šeimose, giminėse yra buvę genetinių ligų atvejų. Gydytojas, įvertinęs konkrečią situaciją, gali duoti siuntimą apsilankyti pas genetikos specialistą.

Apsilankyti pas gydytoją ginekologą reikėtų, jeigu planuojate nėštumą po persileidimo, nesivystančio arba negimdinio nėštumo, jeigu sergate lytinės sistemos ligomis, pavyzdžiui, endometrioze, jums nustatytos miomos ir pan.

Skiepai planuojant nėštumą

Lietuvoje nėra patvirtinto rekomenduojamų skiepų plano planuojančioms nėštumą arba pastojusioms moterims, tačiau medikai dažniausiai rekomenduoja vaisingo amžiaus, nėštumą planuojančias moteris įsitikinti, kad jos turi imunitetą tymams, raudonukei, epideminiam parotitui, vėjaraupiams (kartais ir kitoms ligoms).

Nėštumo metu nerekomenduojama skiepytis vakcinomis nuo šių ligų, tačiau susirgus jos gali neigiamai paveikti nėštumo eigą ir vaisiaus vystymąsi.

Norėdama pasitikrinti, ar turite imunitetą nurodytoms ligoms, turėtumėte kreiptis į šeimos gydytoją. Šeimos gydytojas peržiūrės jūsų sveikatos istoriją ir patikrins, ar sirgote šiomis ligomis arba ar buvote nuo jų paskiepyta.

Jeigu nėra žinoma, ar moteris turi susiformavusį imunitetą minėtoms ligoms, rekomenduojama atlikti tai patvirtinančius tyrimus, t.y. ieškoti specifinių antikūnų.

Jeigu moteris imuniteto neturi ir nusprendžiama pasiskiepyti, gydytojas gali nurodyti atidėti nėštumo planavimą 1 mėnesiui.

Dantų gydymas planuojant nėštumą

Dantys ir dantenos turėtų būti kuo geresnės būklės iki pastojant, nes dantų ar dantenų ligos yra priešlaikinio gimdymo rizikos faktorius, o dėl hormonų poveikio nėštumo metu dantų ir dantenų ligų tikimybė išauga.

Gydymą, jeigu jis yra reikalingas, rekomenduojama pradėti dar iki nėštumo: nors nėštumo metu dantis taisyti galima, vaistus, diagnostines arba gydymo procedūras reikia rinktis atsargiau, įvertinant rizikos ir naudos santykį. Nėštumo metu taip pat nerekomenduojamas sudėtingas odontologinis gydymas, pavyzdžiui, dantų rovimas, implantacija arba protezavimas.

Jeigu prieš nėštumą nespėjote susitaisyti dantų, būtinai apsilankykite pas odontologą jau pastojusi – jis įvertins dantų ir dantenų būklę, pakonsultuos dėl ligų prevencijos ir, reikalui esant, sudarys maksimaliai saugų gydymo planą.

Ką daryti, kad pavyktų greitai pastoti?

Pati svarbiausia pastojimo sąlyga yra seksas per vaisingas dienas, todėl reikia išmokti kuo tiksliau nustatyti tikėtiną ovuliacijos dieną. Vaisingomis dienomis standartiškai yra laikomos 5 dienos iki numatomos ovuliacijos ir 1-2 po jos, tačiau kiekvienos poros atvejis yra unikalus.