Vėjaraupiai nėštumo metu (188)
Vėjaraupiai – užkrečiama virusinė liga, kurią sukelia varicella-zoster virusas (herpio viruso porūšis) ir kuriai būdingas karščiavimas bei pūslelinis odos bei gleivinių bėrimas.
Kiti galimi vėjauraupių simptomai: silpnumas, galvos skausmas, niežulys, apetito stoka bei miego sutrikimai.
Vėjaraupius įprasta laikyti "vaikiška" liga, nes paprastai ja perserga 2-10 metų vaikai. Vaikai šia liga serga lengviau, nei suaugusieji, vėjaraupių sukeliami nemalonūs simptomai yra lengvesni ir lengviau suvaldomi.
Ar nėštukei saugu kontaktuoti su sergančiu vėjaraupiais?
Jei nėštukė yra persirgusi vėjaraupiais arba yra paskiepyta nuo jų, absoliučia dauguma atvejų šis virusas nekelia pavojaus.
Persirgus vėjaraupiais imunitetas įgyjamas visam likusiam gyvenimui (išskyrus labai retus pavienius atvejus), o vakcina apsaugo daugiau kaip 80% ja pasiskiepijusių vieną kartą (antra vakcinos dozė šį procentą padidina).
Jei nėštukė vėjaraupiais nesirgo, tikimybė susirgti po kontakto su užsikrėtusiu yra be galo didelė, ir tai yra pavojinga. Taip pat ir todėl, kad vėjaraupių ligos eiga susirgus suaugusiems yra gerokai sunkesnė, yra daug didesnė vėjaraupių komplikacijų rizika, pavyzdžiui, plaučių uždegimo.
Nėštumo metu, vėjaraupiai kelia pavojų ir būsimam kūdikiui.
Svarbu
užsikrėsti vėjaraupiais galima ir nuo žmonių, sergančių juostine pūsleline, nes ją sukelia tas pats varicella-zoster virusas, priklausantis Herpes virusų šeimai.
Kokios gali būti vėjaraupių pasekmės nėštumui?
Susirgus vėjaraupiais pirmo ir antro trimestro metu yra maža (iki 2%) įgimto vėjaraupių sindromo tikimybė: įvairus apsigimimai (dažniausiai neišsivysčiusios galūnės, odos surandėjimai, regėjimo problemos ir nenormaliai maža galva).
Nėštumo metu persirgus vėjaraupiais, taip pat kūdikis gali gimti mažo svorio, vaikas gali turėti raidos sutrikimų.
Vėjaraupiai taip pat padidina persileidimo, priešlaikinio gimdymo ir vaisiaus žūties tikimybę.
Susirgus vėjaraupiais trečiojo trimestro pradžioje, tokių skausmingų pasekmių greičiausiai pavyks išvengti, nes nėščiosios organizmo antikūniai bus perduoti ir mažyliui – dėl to gali būti, kad ateityje vaikas taip ir nesirgs vėjaraupiais (tačiau gali būti, kad susirgs mažiau pavojinga to paties viruso sukeliama liga juostine pūsleline).
Pavojingiausi vėjaraupiai kūdikiui yra prieš pat gimdymą ir po jo, nes jis nespėja gauti antikūnių iš mamos. Todėl gali susirgti taip vadinamais naujagimių vėjaraupiais, kurie gali būti labai pavojingi ir net grėsti naujagimio gyvybei. Šios ligos riziką gali sumažinti varicella zoster imunoglobulinas.
Ką daryti, jei nežinote, ar persirgote vėjaraupiais?
Jei planuojate nėštumą, pasidomėkite ar esate persirgusi vėjaraupiais iš anksto, nes skiepijama likus ne mažiau nei mėnesį iki planuojamo pastojimo.
Jei nežinote, ar sirgote vėjaraupiais, paprašykite gydytojo paskirti specialų kraujo tyrimą, kuris parodys, ar jūsų organizme yra antikūnų prieš šios ligos sukėlėjus.
Ką daryti, jei susirgau vėjaraupiais ar įtariu galėjusi jais užsikrėsti?
Tokiu atveju reikėtų nedelsiant kreiptis į prižiūrintį gydytoją, kuris paskirs antivirusinių vaistų. Skiepytis nuo vėjaraupių nėštumo metu negalima.
Saugodama kitas nėštukes, perspėkite gydytoją ar registratūros darbuotojus telefonu apie savo įtarimus, kad jums paskirtų laiką, kuomet laukiamajame nesibūriuos kitos būsimosios mamos.
Sveiki, sirgau. Negėriau nieko, tik medetkų tinktūra ir putom tepiausi