Nesivystantis nėštumas

Gorodenkoff | Shutterstock.com

Nesivystantis nėštumas yra nėštumo patologija, kuomet vaisius nustoja vystytis ir žūsta gimdoje.

Nėštumui nustojus vystytis, dažnu atveju prasideda savaiminis persileidimas, jei ne – nesivystantis nėštumas yra nutraukiamas medikamentiniu arba chirurginiu būdu.

Kas yra nesivystantis nėštumas?

Nesivystantis nėštumas yra embriono arba vaisiaus iki 21 savaitės žūtis gimdoje.

Nesivystantis nėštumas yra skirstomas į:

  • Embrioninį nesivystantį nėštumą, kuomet nėštumas nustoja vystytis pačioje pradžioje, embrionui pasiekus 5 cm ar didesnį ilgį.
  • Vaisiaus nesivystantį nėštumą, kuomet nėštumas nustoja vystytis vėliau, tarp 7 ir 21 nėštumo savaitės.

Nėštumui nustojus vystytis ir žuvus embrionui arba vaisiui, jis bei kiti nėštumo audiniai gali užsilaikyti gimdoje net iki 4-8 savaičių.

Nesivystantis nėštumas yra pati dažniausia savaiminio persileidimo priežastis.

Nesivystančio nėštumo simptomai

Nėštumui nustojus vystytis moteris gali nepastebėti jokių neraminančių simptomų ir apie vaisiaus žūtį sužinoti tik planinio apsilankymo pas ginekologą metu arba tik prasidėjus savaiminiam persileidimui, ypač jeigu žūva embrionas arba labai mažas vaisius, kurio judesių moteris dar nespėjo pajusti arba jie visuomet buvo labai nežymūs.

Jeigu moteris pajunta, kad nėštumas nebesivysto, dažniausiai ji pastebi šiuos simptomus:

  • Nebejuntami vaisiaus judesiai (jeigu moteris juos jau buvo pajutusi prieš tai);
  • Sumažėja/nebejuntami buvę pirmieji nėštumo simptomai: krūtų jautrumas ir tempimas, pykinimas, nuovargis ir kt.;
  • Prasidėjusio savaiminio persileidimo simptomai: tepimas, išskyros su krauju, kraujavimas; apatinės nugaros dalies ir/arba pilvo apačios skausmas; mėnesinių skausmus primenantys spazmai ir kt.

Kodėl nėštumas nustoja vystytis?

Tikslias nesivystančio nėštumo priežastis nustatyti sunku, tačiau dažniausiai tai yra natūrali gamtos atranka, t.y. nustoja vystytis labai silpnas, genetinių ar kitokių sutrikimų turintis vaisius.

Nesivystantį nėštumą taip pat gali lemti motinos ligos: tiek lėtinės, tiek ir ūmios infekcinės ligos, kuriomis moteris užsikrėtė nėštumo metu.

Dažniausiai pasitaikančios nesivystančio nėštumo priežastys ir rizikos faktoriai:

  • Vaisiaus genetiniai sutrikimai, genetinės ligos;
  • Vaisiaus apsigimimai;
  • Infekcinės ligos nėštumo metu: listeriozė, toksoplazmozė, gripas ir kt.;
  • Lėtinės, autoimuninės ligos ir sindromai: cukrinis diabetas, skydliaukės ligos, inkstų nepakankamumas, policistinių kiaušidžių sindromas (PKS), antifosfolipidinis sindromas ir kt.;
  • Žalingi įpročiai, alkoholio ir narkotikų vartojimas, rūkymas.
  • Labai ryškios, didelės gimdos anatomijos anomalijos: įgimti gimdos pakitimai, sąaugos, miomos, gimdos kaklelio pakitimai.

Kokia nesivystančio nėštumo tikimybė?

Nesivystantis nėštumas yra pakankamai dažnas ir pasitaiko 20-30% visų nėštumų.

Kartais, jeigu nėštumas nustoja vystytis labai anksti ir prasideda savaiminis persileidimas, moteris gali net nesužinoti, kad ji buvo pastojusi. Savaiminio persileidimo metu prasidėjusį kraujavimą moteris palaiko menstruacijomis.

Kas daroma nustačius nesivystantį nėštumą?

Apsilankius pas gydytoją ir ultragarso tyrimu nustačius, kad vaisius yra žuvęs (jis nebeauga, neatitinka dydžio, kurį turėtų būti pasiekęs pagal nėštumo trukmę, nėra vaisiaus širdies veiklos), sprendžiama dėl gydymo.

Atsižvelgus į nėštumo trukmę, riziką, moters sveikatos būklę, savijautą, jos pačios išreikštą norą ir kt. faktorius taikoma vienas iš trijų nesivystančio nėštumo užbaigimo būdų:

  • Laukimas. Nesivystantis nėštumas anksčiau ar vėliau pasibaigs savaiminiu persileidimu, todėl kartais pasirenkama paprasčiausiai palaukti. Moters būklė privalo būti kruopščiai įvertinama ir periodiškai stebima, nes laukimas (ypač užsitęsęs) yra siejamas su didesne kraujavimo, nepilno aborto, skubios chirurginės intervencijos rizika. Įprastai laukiama neilgai ir jeigu neprasideda savaiminis persileidimas, nesivystantis nėštumas nutraukiamas vaistais arba chirurgiškai.
  • Konservatyvus, t.y. medikamentinis nesivystančio nėštumo nutraukimas. Nesivystančiam nėštumui nutraukti dažniausiai naudojamas vaistas misoprostolis. Jis paskatina gimdos kaklelio suminkštėjimą ir atsivėrimą, gimdos susitraukimus ir vaisiaus bei kitų nėštumo audinių pasišalinimą, t.y. vaistas sukelia persileidimą. Persileidimas dažniausiai įvyksta per pirmąją parą nuo vaistų vartojimo pradžios. Jeigu medikamentinis gydymas nėra sėkmingas, t.y. moteris nepersileido arba persileidimas buvo dalinis, gali būti kartojamas vaistų kursas, bet dažniau nesivystantis nėštumas užbaigiamas chirurgiškai.
  • Chirurginis nesivystančio nėštumo nutraukimas.
    • Vakuumo aspiracija (atsiurbimas). Procedūra įprastai atliekama iki 12 (rečiau, labai patyrusių gydytojų iki 15) nėštumo savaitės. Jos metu gimdos kaklelis yra išplečiamas, per jį įvedamas vamzdelis ir žuvęs vaisius bei kiti nėštumo audiniai yra atsiurbiami. Atliekant procedūrą įprastai yra taikoma vietinė nejautra.
    • Abrazija. Procedūros metu gimdos kaklelis yra išplečiamas, o gimdos sienelės išgramdomos specialiais metaliniais instrumentais. Procedūra įprastai atliekama bendrinėje nejautroje, t.y. su narkoze. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) rekomenduojama pirmenybę teikti vakuumo aspiracijai, o abraziją atlikti tik jeigu negalima (arba nepavyko) nesivystančio nėštumo nutraukti kitais būdais.

Kada po nesivystančio nėštumo galima bandyti pastoti?

Įvykus savaiminiam persileidimui arba nesivystantį nėštumą nutraukus vaistais ar chirurgiškai, būtina apsilankyti pas gydytoją, kuris įvertins moters būklę.

Gydytojas, atsižvelgęs į moters fizinės ir psichinės sveikatos būklę, patars, kada galima vėl bandyti pastoti. Įprastai rekomenduojama būtinai palaukti, kol vėl prasidės ir normalizuosis mėnesinių ciklas. Gali tekti palaukti 3-6 ciklus arba ilgiau.

Statistika rodo, kad 85% persileidimą patyrusių moterų, pastojusios vėl, sėkmingai išnešioja ir pagimdo kūdikį.

Jeigu nesivystantis nėštumas ir/arba persileidimas nėra pirmas, gydytojas gali rekomenduoti atlikti išsamius tiek moters, tiek vyro sveikatos bei genetinius tyrimus.

Daugiau apie pastojimą po persileidimo skaitykite:

Kokios yra nesivystančio nėštumo komplikacijos?

Nesivystantis nėštumas, jeigu jis užsitęsia ir nenutrūksta savaime ar nėra nutraukiamas, padidina gausaus kraujavimo, nepilno aborto, skubios chirurginės intervencijos ir visų tuo susijusių komplikacijų riziką. Kitos komplikacijos yra siejamos su nėštumo nutraukimo būdais.

Konservatyviam nesivystančio nėštumo nutraukimui naudojami medikamentai gali sukelti virškinimo sistemos sutrikimus (pilvo skausmą, viduriavimą), kurie išnyksta savaime pabaigus vartoti vaistą. Rečiau pasitaikantys šalutiniai poveikiai yra pykinimas, vėmimas, galvos skausmas, karščiavimas ir kt.

Chirurginio nesivystančio nėštumo komplikacijos yra retos, bet pasitaiko: gimdos kaklelio ir gimdos pažeidimai, infekcijos, komplikacijos susijusios su nuskausminimu ir kt.