TVAntifosfolipidinis sindromas (AFS) ir nėštumas (3220)
BELL KA PANG | Shutterstock.com
Antifosfolipidinis sindromas (AFS) yra autoimuninis sutrikimas, sukeliantis arterijų ir venų trombozę. Dėl besiformuojančių krešulių sutrikimas dar vadinamas lipnaus kraujo sindromu. Manoma, kad šis sindromas yra vienas iš lemiamų nesivystančio nėštumo ir pasikartojančių savaiminių persileidimų veiksnių.
Kaip pasireiškia antifosfolipidinis sindromas?
AFS skatina kraujo krešulių (trombų) formavimąsi venose bei arterijose. Dažniausiai trombai susiformuoja kojose: jeigu jos tinsta, tampa skausmingos, galima įtarti AFS.
Krešuliams nutekėjus į kitus organus, moteriai gali pasireikšti pavojingos ligos ir būklės – giliųjų venų trombozė, plaučių embolija, ištikti miokardo infarktas, insultas ir kt.
Kam dažniau pasireiškia antifosfolipidinis sindromas? Priežastys ir rizikos veiksniai
Tikslios AFS išsivystymo tikslios priežastys nėra žinomos, tačiau aišku, kad jį lemia netinkamai funkcionuojanti imuninė sistema. Ji puola sveikas ląsteles bei audinius.
AFS nėra dažnas. Iš 100 tūkst. gyventojų jis vidutiniškai pasireikš 50-čiai žmonių. Jam imlūs bet kokio amžiaus ir lyties asmenys, tačiau riziką vis tik gali padidinti tam tikri veiksniai, pavyzdžiui:
- Autoimuninės ligos – dažniausiai reumatoidinis artritas, mazginė eritema, sisteminė raudonoji vilkligė. Jų sukeltas AFS vadinamas antriniu, o tokiu atveju sergamumas padidėja net 9 kartus;
- Lytis: AFS dažnesnis moterims nei vyrams. Manoma, kad moterys serga maždaug 2 kartus dažniau nei vyrai;
- Amžius: dažniausiai AFS diagnozuojamas 20–50 m. amžiaus grupės asmenims;
- Genetiniai veiksniai: jeigu giminėje kažkas jau yra sirgęs AFS, liga gali pasireikšti ir kitiems tos pačios giminės atstovams (kartais – net ir keliems);
- Tam tikromis infekcijomis (pavyzdžiui, citomegalo virusu), lytiniu keliu plintančios ligomis (pavyzdžiui, sifiliu) sergantys žmonės taip pat patiria didesnę AFS išsivystymo riziką;
- Širdies ir kraujagyslių ligos vėlgi didina AFS tikimybę;
- Vaistų (pavyzdžiui, reguliuojančių kraujospūdį, širdies ritmą) vartojimas;
- Rūkymas: rūkant pažeidžiamos kraujagyslės, todėl sudaromos palankios sąlygos vystytis AFS;
- Kiti veiksniai, tarp jų – ir nežinomi.
Kokią grėsmę antifosfolipidinis sindromas kelia nėščioms moterims?
- Galimas persileidimas: trombai gali užkimšti placentos kraujagysles, tad vaisius nepakankamai aprūpinamas krauju ir maisto medžiagomis. Gresiančio savaiminio persileidimo požymiai yra skausmas, tempimo pojūtis pilvo apačioje, rusvos makšties išskyros;
- Vaisius gali žūti gimdoje;
- Gali prasidėti priešlaikinis gimdymas;
- Galima vaisiaus arterijų trombozė;
- Dėl nepakankamo aprūpinimo maisto medžiagomis galimas ir vaisiaus augimo sulėtėjimas;
- Moteris gali susirgti nėščiųjų hipertenzija, preeklampsija;
- Pasitaiko ir placentos atšokos atvejų, kitų nėštumo komplikacijų.
Kada galima įtarti, kad nėščiai moteriai gresia antifosfolipidinis sindromas?
- Kai anksčiau moteris sirgo arterijų ar venų tromboze;
- Įvyko keli persileidimai iš eilės;
- Buvo diagnozuota autoimuninė trombocitopenija – laikinas ar nuolatinis trombocitų (kraujo plokštelių) kiekio sumažėjimas kraujyje;
- Nustatyta hemolizinė anemija;
- Moteris kenčia dėl migrenos;
- Jei pasireiškė atminties sutrikimų;
- Ant odos ryškiai matomos venos, venų šaknelės ir kt.
Antifosfolipidinio sindromo tyrimai
Jeigu moteriai įvyko trys persileidimai iš eilės, rekomenduojama atlikti tyrimus dėl AFS.
Pirmiausia tiriami antifosfolipidiniai antikūniai IgM ir IgG. Tyrimas padeda diagnozuoti autoimuninius trombozinius susirgimus, tarp kurių – ir AFS.
Specialiai AFS diagnozuoti kai kurios klinikos yra parengusios AFS ištyrimo programas. Tyrimais nustatoma trombozės rizika, akušerinės komplikacijos (pavyzdžiui, persileidimo rizika), ypač jei kraujyje aptinkama antifosfolipidinių antikūnų.
AFS tyrimų paketo pavyzdys:
- Antikūnai prieš kardiolipiną (AKA) IgM;
- Lupus antikoagulianto tyrimas (atrankinis);
- Lupus antikoagulianto tyrimas (patvirtinantis);
- APC-R (aktyvuoto baltymo C rezistentiškumas);
- beta-2-glikoproteino 1 IgG antikūnų nustatymas;
- antikūnai prieš kardiolipiną (AKA) IgG;
- beta-2-glikoproteino 1 IgM antikūnų nustatymas.
Kaip gydomas antifosfolipidinis sindromas?
Gydymas gali būti skirstomas į 3 etapus:
- Profilaktika siekiant išvengti trombų susidarymo prieš pastojant ir nėštumo metu. Nėščiosios turėtų stengtis palaikyti normalų svorį, nepriaugti jo per daug, riboti angliavandenių suvartojimą ir kt. Gali būti skiriama aspirino ir varfarino.
- Medikamentinis stambiųjų venų, arterijų gydymas dar iki pastojimo: tam tinkamas vaistas heparinas, po kelių savaičių gali būti pradedamas vartoti ir varfarinas;
- Nėštumo metu tinkami medikamentai – heparinas ar fraksiparinas.
Kiekvienu atveju tinkamiausią gydymo planą sudarys ir vaistus paskirs gydytojas.
Tyliai sveikinu