Placentos atšoka: priežastys, simptomai ir tolimesnė nėštumo eiga (2)

Tomsickova Tatyana | Shutterstock.com

Placentos atšoka (placentos atsiskyrimas) yra nėštumo komplikacija, kuomet placenta atsiskiria nuo gimdos sienos dar prieš kūdikio gimimą.

Kas yra placentos atšoka?

Esant normaliai nėštumo ir gimdymo eigai placenta atsiskiria nuo gimdos sienos ir užgimsta praėjus vidutiniškai 15-20 min. po vaisiaus gimimo.

Retai, iki 1-2% visų nėštumų pasitaiko priešlaikinė placentos atšoka, kuomet placenta nuo gimdos sienos atsiskiria dar prieš kūdikio gimimą.

Placentos atšoka dažniausiai nustatoma maždaug 25-ą nėštumo savaitę, tačiau placenta gali atsiskirti ir ankstesniu ar vėlesniu nėštumo laikotarpiu arba gimdymo metu.

Placentos atšoka gali būti dalinė, kuomet atsiskiria mažesnė ar didesnė placentos dalis arba visiška, kuomet atsiskiria visa placenta.

Kokie yra placentos atšokos simptomai?

Placentos atšokos simptomai labai priklauso nuo to, kurioje gimdos vietoje placenta yra įsitvirtinusi ir kokia jos dalis atsiskyrė.

Jeigu atšoka nedidelė placentos dalis, moteris gali nejausti jokių simptomų.

Kitais atvejais, simptomai pasireiškia staiga ir yra ryškūs, varginantys, pastovaus intensyvumo arba stiprėjantys. Juos sunku supainioti su nėštumo metu įprastu, bet nepavojingu pilvo maudimu, nugaros skausmu ir pan.

Dažniausiai jaučiami šie placentos atsiskyrimo simptomai:

• Pilvo apačios skausmas;
• Apatinės nugaros dalies skausmas;
• Kraujingos išskyros, tepliojimas (ypač „senu“, tamsiu, rudu krauju);
• Sukietėjusi gimda;
• Dažni, skirtingai nuo paruošiamųjų sąrėmių, po 30-60 sekundžių nepraeinantys sąrėmiai;
• Nebejaučiami vaisiaus judesiai;
• Žemas kraujo spaudimas;
• Silpnumas;
• Galvos svaigimas;
• Blyški, melsva odos spalva;
• Šaltkrėtis;
• Sąmonės sutrikimai.

Kas sukelia placentos atšoką?

Placenta gali atšokti, pavyzdžiui, nukritus ant pilvo, patekus į autoavariją, patyrus smurtą, t.y. dėl tiesioginės traumos.

Tačiau dažniausiai priežastys nėra tokios akivaizdžios ir jas tiksliai nustatyti sunku, tačiau yra išskiriami riziką padidinantys veiksniai:

• Prieš tai buvusi placentos atšoka;
• Cezario pjūvis;
• Preeklampsija;
• Lėtinė hipertenzija (kraujo spaudimo padidėjimas);
• Trumpa virkštelė;
• Trombofilija (padidėjęs kraujo krešėjimas);
• Daugiavaisis nėštumas;
• Didelis vaisiaus vandenų kiekis;
• Jaunesnė, nei 20-ies arba vyresnė, nei 35-erių metų nėščioji;
• Kokaino vartojimas (ypač vėlyvuoju nėštumo periodu, trečiajame trimestre);
• Rūkymas (ypač vėlyvuoju nėštumo periodu, trečiajame trimestre);
• Cukrinis diabetas;
• Autoimuninės ligos;
• Ašermano sindromas (sąaugos gimdoje po įvairių intervencijų, operacijų, ilgalaikio gimdos spiralės naudojimo);
• Gimdos mioma, esanti gimdos sienelėje (gimdos lejomioma);
• Dviragė gimda ir kt.

Kas daroma atšokus placentai?

Pajutus su placentos atšoka siejamus simptomus būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją.

Įtarus, kad nėščiosios placenta yra atsiskyrusi, ji turi būti nedelsiant guldoma į akušerijos skyrių. Diagnozę gydytojas patvirtina apžiūros metu ir atlikus ultragarsinį tyrimą.

Tolesni veiksmai priklauso nuo atšokos dydžio, kraujavimo intensyvumo, nėščiosios ir vaisiaus sveikatos būklės, nėštumo trukmės, vaisiaus brandumo.

Jeigu placentos atšoka nėra labai didelė; kraujavimas negausus arba vidutinis (jį galima pavadinti labiau tepimu, tepliojimu, o ne kraujavimu); vaisiaus ir nėščiosios būklė yra pakankamai gera, gali būti taikomas konservatyvus gydymas.

Konservatyvaus gydymo atveju nėščiosios būklė ir toliau stebima, jai reikia laikytis lovos režimo, gali būti skiriami gimdą atpalaiduojantys vaistai, taip pat – gliukokortikoidai vaisiaus plaučiams brandinti.

Jeigu moteris turi neigiamą faktorių (Rh-), suleidžiamas anti-D imunoglobulinas, siekiant išvengti serologinio (rezus) konflikto. Jeigu kraujavimas kartojasi, ši profilaktikos priemonė yra kartojama kas 6 savaites.

Jeigu placentos atšoka yra didelė, kraujavimas yra gausus, įtariama, kad vaisius būklė yra bloga arba yra žinoma, kad jis žuvęs, arba kyla pavojus nėščiosios sveikatai ir gyvybei, nėštumas yra užbaigiamas, t.y. arba prasideda natūralus gimdymas, arba atliekamas cezario pjūvis.

Natūraliai gimdyti galima, jeigu kraujavimas nėra itin gausus, vaisius ir nėščioji jaučiasi pakankamai gerai arba jeigu vaisius yra žuvęs. Gimdymui paskatinti gali būti atliekama amniotomija („nuleidžiami“ vaisiaus vandenys), intraveninė stimuliacija oksitocinu.

Kitais atvejais, atliekama cezario pjūvio operacija.

Ar placentos atšoka pavojinga vaisiui ir nėščiajai?

Taip, placentos atšoka yra pavojinga tiek vaisiui, tiek ir nėščiajai, todėl pastebėjus pirmuosius simptomus būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją.

Nėščiajai dėl placentos atšokos gresia:

• Kraujo netekimas ir su tuo susijusios komplikacijos (pavyzdžiui, anemija, organų (dažniausiai – inkstų) pažeidimai);
• Jeigu nepavyksta suvaldyti kraujavimo, gali tekti pašalinti gimdą;
• Diseminuota intravazalinė koaguliacija (DIK sindromas) – kraujo krešėjimo sutrikimas, kuomet susidaro daug mažų trombų;
• Didesnė infekcijų po gimdymo rizika;
• Mirtis.

Vaisiui dėl placentos atšokos gresia:

• Priešlaikinis gimdymas ir visos su tuo susijusios rizikos;
• Kūdikis gali gimti mažo svorio, silpnesnis;
• Hipoksija – deguonies badas, liaudiškai sakoma, kad kūdikis gimė „pridusęs“;
• Su priešlaikiniu gimdymu ir deguonies stoka siejami įvairūs vystymosi sutrikimai;
• Mirtis.