Migrena: kodėl ji trigubai dažnesnė moterims? (97)

sebra | Shutterstock.com

Dažnai pasikartojantys migrenos priepuoliai sutrikdo gyvenimo ritmą, darbingumą ir apskritai itin pablogina gyvenimo kokybę, todėl migrenos nereikėtų ignoruoti. Jeigu migrena ilgesnį laiką negydoma, ją išgydyti bus kur kas sunkiau.

Kas yra migrena?

Migrena – tai epizodinis, itin stiprus, dažnai vienoje galvos pusėje kylantis, „pulsuojantis“ ir ilgai trunkantis galvos skausmas.

Migreną neretai lydi ir kiti sutrikimai, pavyzdžiui, kamuoja pykinimas, vėmimas.

Migrenos simptomai

• Aštrių priepuolių lydimas galvos skausmas;
• Pykinimas, vėmimas;
• Gausesnis prakaitavimas;
• Kalbos, regėjimo sutrikimai;
• Padidėjęs jautrumas šviesai ir garsui.

Migrenos priepuolių stadijos

Migrena prasideda ir baigiasi palaipsniui, todėl dažnai minimos 4 migrenos priepuolio stadijos:

• Prieš prasidedant galvos skausmui akys tampa jautrios šviesai, padidėja jautrumas garsams, kvapams, gali sutrikti dėmesys, kalba, pasidaro šalta, sumažėja apetitas, stinga energijos ir kt.
• Prieš pat priepuolį jaučiami galvos kraujagyslių spazmai, juos lydi mirgėjimas akyse, įvairių kūno dalių tirpimas.
• Priepuoliui prasidėjus galvos kraujagyslės išsiplečia, sumažėja jų tonusas, kraujagyslės nebesusitraukia, tad lėtėja ir kraujo cirkuliacija.
• Sveikimo stadija, kurios metu galvos skausmas atslūgsta ir galiausiai praeina, tačiau priepuolį patyręs žmogus dar kurį laiką gali jausti nuovargį, dirglumą ir būti nedarbingas.

Kaip atskirti: migrena ar galvos skausmas?

Kai kuriais atvejais migrenos priepuoliai kyla kartu su lėtiniu galvos skausmu, todėl sudėtinga atskirti, ar pradėjo skaudėti galvą, ar tai jau migrenos priepuolis.

Sergant migrena dažniausia jaučiamas skausmas viršutinėje galvos dalyje – ties akiduobėmis, smilkiniais, kaktos srityje – bei ties pakaušiu.

Jeigu asmuo migrena serga dažnai ir liga įsisenėjusi, skauda visą galvą: sergančiajam sunku nusakyti, kurioje tiksliai dalyje jis jaučia skausmą.

Migreninio tipo skausmas – labai stiprus, intensyvus, pulsuojantis, galintis stiprėti net nuo elementarių galvos ar veido dalių judesių. Migrenos priepuoliai – ilgi, trunkantys nuo 4 valandų iki net 3 parų. Paprastas galvos skausmas gana greitai praeina.

Be to, migrenos kamuojami žmonės yra labai jautrūs garsui ir šviesai, juos gali pykinti, kilti vėmimas, mušti prakaitas ir pan.

Migrenos priežastys

Mokslininkai iki šiol dar negali tiksliai įvardyti migrenos priežasčių, tačiau daroma prielaida, kad ligą provokuoja kelių skirtingų tipų faktoriai, kaip, pavyzdžiui:

• Paveldimumas. Polinkis sirgti migrena, ypač moterims, yra paveldimas;
• Įtemptas gyvenimo būdas, stresas;
• Dienos režimo nesilaikymas ir su tuo susijęs nuovargis;
• Kai kurių maisto produktų (pvz., kakavos, šokolado) vartojimas ir badavimas;
• Alkoholinių gėrimų vartojimas;
• Staigios orų permainos ir kt.

Kodėl migrena moterims pasitaiko dažniau nei vyrams?

Manoma, kad migrena moteris kamuoja vidutiniškai net 3 kartus dažniau negu vyrus.

Moterys dažniau paveldi ir polinkį sirgti migrena.

Manoma, kad labiausiai migrena kamuoja vaisingo amžiaus moteris.

Ši liga siejama su endokrinologiniais pokyčiais. Nustatyta, kad nedidelei daliai moterų migrenos priepuoliai susiję su ciklu, t. y. prasidėjus mėnesinėms kyla ir migrenos priepuolis, o tarp ciklų priepuoliai nevargina. Kintant moteriškųjų lytinių hormonų pusiausvyrai mėnesinių metu migrenos priepuoliai tampa stipresni ir ilgiau trunka.

Pastebima, kad nėščiąsias, taip pat moteris, kurioms prasidėjo menopauzė, migrena vargina kur kas rečiau.

Migrenos gydymas vaistais

Prasidėjus migrenos priepuoliui griebiamasi vaisų nuo skausmo, tačiau jie nepašalina ligos priežasties, o tik slopina skausmą.

Taigi šiuo metu migrenai gydyti naudojami naujosios kartos medikamentai – triptanų klasės vaistai.

Šie vaistai siaurina smegenėlių išorėje ir kaukolės viduje esančias kraujagysles, stabdo periferinių trišakio nervo neuronų veiklą, blokuoja trišakio nervo branduolio impulsus, tokiu būdu mažindami pykinimą, vėmimą, šviesos ir garsų baimę. Plačiausiai žinomi iš triptanų – naramigas ir imigranas. Šiuos medikamentus skiria gydytojas neurologas.

Tiesa, jie tinka gydyti ne visoms migrenos formoms, todėl gali būti skiriama ir kitokių vaistų.

Profilaktinis migrenos gydymas

Labai svarbu pašalinti migrenos atsiradimo priežastis ir skirti dėmesio profilaktikai. Su migrena kovoti padeda:

• Autogeninės treniruotės, paremtos saviįtaiga ir atsipalaidavimu.
• Manualinė terapija, t. y. gydymas rankomis, masažais.
• Veiksnių, provokuojančių migreną, sumažinimas iki minimumo. Pats pacientas gali stebėti, kokie veiksniai (tam tikro maisto, gėrimų vartojimas, pervargimas, miego stygius, stresas ir pan.) išprovokuoja migrenos priepuolius. Jų vengiant galima sumažinti migrenos priepuolių dažnį ir intensyvumą, o kartais – net ir visai nugalėti migreną.