Nėštumo planavimas po persileidimo: ką svarbu žinoti? (3616)

Persileidimas yra skaudi patirtis, po kurios kyla daugybė klausimų: kada galima vėl bandyti pastoti, ar būtina laukti pirmųjų mėnesinių, kada galima turėti lytinių santykių ir ar patyrus vieną padidėja kito persileidimo rizika?

Vienos poros nori kuo greičiau vėl planuoti nėštumą, kitoms reikia daugiau laiko išgyventi netektį. Nėra vieno visais atvejais tinkamo termino, kada reikėtų pradėti bandyti iš naujo. 

Sprendžiant, kada planuoti kitą nėštumą, svarbu atsižvelgti į abiejų partnerių fizinę ir emocinę savijautą, persileidimo aplinkybes ir gydytojo rekomendacijas.

Kodėl įvyko persileidimas: ar reikėtų ieškoti priežasties?

Neretai tikslios persileidimo priežasties nustatyti nepavyksta. Ankstyvi persileidimai dažnai įvyksta dėl atsitiktinių embriono chromosomų pokyčių, dėl kurių nėštumas negali normaliai vystytis. Maždaug pusė ankstyvų persileidimų yra susiję su tokiais embriono chromosomų pokyčiais.

Svarbu žinoti, kad dažniausiai persileidimas įvyksta ne dėl moters kaltės. Įprastas fizinis aktyvumas, darbas, lytiniai santykiai ar stresas paprastai nesukelia persileidimo. 

Jei persileidimai kartojasi, verta pasitarti su gydytoju dėl ištyrimo. Dažnai apie papildomas procedūras svarstoma įvykus 2 ir daugiau persileidimų. Kokie tyrimai reikalingi, priklauso nuo:

• persileidimų skaičiaus;
• nėštumo nutrūkimo laiko;
• poros amžiaus;
• poros sveikatos būklės;
• ankstesnių tyrimų rezultatų ir kt.

Persileidimams kartojantis gali būti vertinama gimdos anatomija, atliekami kraujo tyrimai, įskaitant skydliaukės funkcijos ir antifosfolipidinio sindromo tyrimus, o tam tikrais atvejais atliekami ir genetiniai tyrimai.

Kada po persileidimo galima vėl bandyti pastoti?

Anksčiau Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) rekomendavo vėl bandyti pastoti ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo persileidimo, tačiau Amerikos akušerių ir ginekologų kolegija nurodo, kad po ankstyvo persileidimo bandyti vėl pastoti galima tada, kai moteris jaučiasi tam pasirengusi, nebekraujuoja ir nebėra kitų simptomų. 

Ovuliacija gali atsinaujinti po persileidimo praėjus vos maždaug dviem savaitėms, todėl teoriškai pastoti galima dar iki vėl sulaukiant mėnesinių. 

Vis dėlto jei persileidimas buvo komplikuotas, gausiai kraujavote, pasireiškė infekcija, liko nėštumo audinių ir kitomis netipinėmis situacijomis dėl tinkamiausio laiko planuoti kitą nėštumą reikėtų pasitarti su gydytoju.

O jei nėštumo kol kas neplanuojate, kontracepciją reikėtų pradėti naudoti iš karto, kai tik atnaujinate lytinius santykius.

Ar norint planuoti naują nėštumą būtina laukti pirmųjų mėnesinių?

Laukti mėnesinių būtina ne visada. Po persileidimo mėnesinės gali prasidėti tik po kelių savaičių, o kai kurioms moterims ciklas kurį laiką būna nereguliarus. Tačiau ovuliacija  gali įvykti dar prieš pirmąsias mėnesines.

Jei nėštumo kol kas neplanuojate, svarbu naudoti kontracepciją. O jei norite pastoti, su gydytoju galite aptarti, kada jūsų atveju saugiausia sugrįžti prie šeimos planavimo.

Kada po persileidimo galima atnaujinti lytinius santykius? 

Vis dėlto po persileidimo bent 1–2 savaites, siekiant sumažinti infekcijos riziką, reikėtų susilaikyti nuo lytinių santykių, nenaudoti tamponų ir kitų į makštį kišamų priemonių.

Jei gydytojas nurodė kitaip arba persileidimas buvo komplikuotas, reikėtų vadovautis individualiomis rekomendacijomis.

Kaip po persileidimo pasiruošti kitam nėštumui?

Planuojant nėštumą verta pasirūpinti savo sveikata ir peržvelgti gyvenimo būdo įpročius. Nors daugumos persileidimų pakeitus gyvenimo būdą išvengti neįmanoma, sveiki įpročiai naudingi bendrai sveikatai ir nėštumo eigai. 

Taigi, kelios rekomendacijos:

• pradėkite vartoti po 400 µg folio rūgšties per parą;
• nerūkykite ir stenkitės vengti pasyvaus rūkymo;
• planuodami nėštumą ir nėštumo metu nevartokite alkoholio;
• ribokite kofeiną – kasdien rekomenduojama suvartoti iki 200 mg kofeino;
• valgykite įvairų ir subalansuotą maistą;
• siekite palaikyti sveikatai palankų kūno svorį;
• kai tik galite, būkite fiziškai aktyvūs.

Jei persileidimai kartojosi, sergate lėtinėmis ligomis arba vartojate vaistus, nėštumo metu gali būti naudinga ir atidesnė medicininė priežiūra ar papildomi ultragarsiniai tyrimai, ypač jei juos rekomenduoja gydytojas.

Kaip nekaltinti savęs ir susidoroti su baime dėl kito nėštumo?

Įprastas fizinis aktyvumas, darbas ar lytiniai santykiai paprastai nesukelia persileidimo. Vien dėl to, kad moteris patyrė stresą ar konfliktą, savęs kaltinti taip pat nereikėtų.

Tačiau dažniausiai tai nėra persileidimo priežastis. Ankstyvas persileidimas dažniausiai būna susijęs su atsitiktiniais embriono vystymosi ar chromosomų pokyčiais, kurių kontroliuoti ar išvengti moteris negalėjo. Todėl nereikėtų savęs kaltinti ar nuolat svarstyti, ką galėjote padaryti kitaip.  

Nors fiziškai po persileidimo galima atsistatyti gana greitai, emocinis gijimas gali užtrukti gerokai ilgiau. Daliai moterų ir jų partnerių netektis sukelia stiprų liūdesį, nerimą ar baimę, kad situacija pasikartos.

Persileidimą patyrusioms poroms pirmasis naujo nėštumo trimestras gali būti emociškai sudėtingas. Nerimą gali sustiprinti artėjanti nėštumo savaitė, kai nutrūko ankstesnis nėštumas, arba kiekvienas neįprastas pojūtis.

Tokiais atvejais gali padėti:

• bendravimas su partneriu, šeima ar artimaisiais;
• pokalbiai su žmonėmis, patyrusiais panašią netektį;
• jei norisi anonimiškumo – palaikymo grupės, forumai ar bendruomenės, kuriose galima pasikalbėti su panašią patirtį išgyvenančiais žmonėmis;
• psichologo ar psichoterapeuto konsultacijos;
• gydytojo konsultacijos ir aiškus nėštumo priežiūros planas.

Jei jaučiate, kad sunku susitvarkyti su emocijomis, nerimas ar slogios mintys trukdo kasdieniam gyvenimui, nebijokite kreiptis profesionalios pagalbos. Nėštumui nutrūkus gali pasireikšti ne tik liūdesys, bet ir stiprus nerimas, depresija ar potrauminio streso simptomai.

Kada po persileidimo būtina kreiptis į gydytoją?

Po persileidimo reikėtų kreiptis į gydytoją, jei:

• kraujavimas labai gausus (t. y. per valandą permirksta daugiau nei du dideli higieniniai įklotai ir tai tęsiasi ilgiau nei dvi valandas iš eilės);
• jaučiate stiprų pilvo skausmą, jis intensyvėja;
• pakyla temperatūra, krečia šaltis;
• atsiranda nemalonaus kvapo išskyrų;
• jaučiate silpnumą – svaigsta galva ar alpstate;
• nerimaujate, kad gimda ne visiškai išsivalė ir joje galėjo likti nėštumo audinių (tokiu atveju gali prireikti gimdos abrazijos  ar kitų procedūrų).

Tokie simptomai gali įspėti apie komplikacijas, į kurias nereikėtų numoti ranka.

Taigi, po vieno įvykusio persileidimo dauguma moterų ateityje sėkmingai pastoja. Nėra universalaus termino, kada būtina pradėti planuoti kitą nėštumą, tad svarbu atsižvelgti į fizinę būklę, emocinę savijautą ir individualias gydytojo rekomendacijas.

Net ir tada, kai persileidimo priežasties nustatyti nepavyksta, dauguma moterų ateityje sėkmingai pastoja ir pagimdo.