Nėštumo planavimas po persileidimo (3106)

LightField Studios | Shutterstock.com

Šeimos labai skirtingai nusprendžia, kada planuoti kitą nėštumą, jei ankstesnis nėštumas baigėsi persileidimu.

Vieni nori kuo greičiau vėl pastoti, nes tai padeda lengviau išgyventi netektį, kiti – atvirkščiai, skaudžiai išgyvena ir būna emociškai nepasirengę vėl bandyti, ypač jei tai ne pirmas nesėkmingas bandymas.

Gali būti ir kitų priežasčių palūkėti, pavyzdžiui, netikėti gyvenimo planų pokyčiai arba tai, kad nesėkmingas nėštumas buvo neplanuotas – tokiu atveju poros dažnai nusprendžia palaukti tinkamesnio laiko.

Kaip reiktų pasiruošti kitam bandymui ir ką reikėtų įvertinti planuojant nėštumą po persileidimo:

Išsiaiškinkite, kodėl įvyko persileidimas

Neretai persileidimai įvyksta be jokių aiškių priežasčių: dažnai tai yra tiesiog natūrali gamtos atranka, įvykstanti dėl netikėtų genų mutacijų ar vystymosi sutrikimų ankstyvose nėštumo stadijose.

Jeigu tai ne pirmas nesėkmingas bandymas, pasikonsultuokite su gydytoju, atlikite reikiamus tyrimus, apsilankykite genetiko konsultacijoje. Jei vis dėlto gydytojai nustatytų kokių nors genetinių ar sveikatos sutrikimų, pasidomėkite, ar galite ką padaryti, kad kitas nėštumas būtų sėkmingas.

Kada po persileidimo vėl galima bandyti pastoti?

Pasitarkite su ginekologu, kiek laiko jums reikėtų saugotis nėštumo. Pasaulio Sveikatos Organizacija (PSO) rekomenduoja vėl bandyti pastoti ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo persileidimo.

Tačiau neseniai paskelbti stebėjimų duomenys rodo, kad ankstyvo persileidimo atveju atsistatyti fiziologiškai pakanka vieno pilno mėnesinių ciklo, o pastojus nėštumo rizikos laipsnis dėl to nepadidėja.

Paprastai kitas nėštumas praeina be jokių komplikacijų, ir šeimai gimsta visiškai sveikas vaikelis. Vienaip ar kitaip, šiuo klausimu pasitarkite su savo gydytoju.

Kokia yra persileidimo tikimybė?

Persileidimas yra nemalonus, tačiau natūralus ir dažnai pasitaikantis dalykas – daug dažniau, nei atrodytų. Tikslios persileidimų statistikos nėra, tačiau manoma, kad persileidimu baigiasi vienas iš 3-5 nėštumų.

Neretas atvejis, kai persileidimas įvyksta labai ankstyvoje stadijoje, moteriai dar net neįtariant nėštumo. Tokiu atveju dažna persileidimą palaiko vėluojančiomis mėnesinėmis ir į gydytojus net nesikreipia.

Susiraskite tinkamą gydytoją nėštumui prižiūrėti

Kai nėštumas baigiasi persileidimu, kyla natūralus nerimas, kad taip gali nutikti ir kitą kartą. Net mažiausias skausmas, spazmas ar koks kitas kūno siunčiamas signalas gali neraminti, todėl turbūt kils noras kuo greičiau nubėgti pasitarti su gydytoju.

Taigi, jums reikės ramaus ir kantraus gydytojo, kuris galėtų išklausyti ir išsklaidyti abejones: labai svarbu, kad jaustumėte pasitikėjimą ir ramybę dėl savo nėštumo priežiūros.

Rinkitės sveiką gyvenimo būdą

Nors nėštukės gyvenimo būdas retai kada būna persileidimų priežastis, visomis prasmėmis jausitės geriau, jei gerai pailsėsite, valgysite sveikesnį maistą, nepiktnaudžiausite kofeino turinčiais gėrimais, alkoholiu, mesite rūkyti (jei rūkote) - rūkymas, beje, taip pat didina persileidimo tikimybę.

Daugumai persileidimą patyrusių nėščiųjų pirmojo trimestro dienos slenka ypatingai lėtai, jos su baime laukia savaitės, kuomet praeitą kartą nutrūko nėštumas. Kad dienos slinktų greičiau, susiraskite veiklos, bendraukite su aplinkiniams, stenkitės mažiau būti vienumoje ir neleiskite neramioms mintims jūsų valdyti.

Į dienotvarkę įtraukite kasdieninius pasivaikščiojimus gryname ore. Padėti gali ir meditacija ir malda. Tai, kad padarėte viską, kas nuo jūsų priklauso, taip pat leis jaustis ramiau.

Ieškokite psichologinės paramos

Netektis gali labai stipriai sukrėsti šeimą, ypač jei kūdikis buvo ilgai planuotas ir labai lauktas, o nėštumas buvo jau gerokai pažengęs.

Norą tapti tėvais ir vaikelio troškimą gali pakeisti baimė vėl patirti netektį ir abejonės, kad sugebėsite tai išgyventi dar kartą. Tokioje situacijoje gali padėti bendravimas su išgyvenusiais panašias situacijas (kad ir forume, jei norisi visiško anonimiškumo).

Tačiau, jei jaučiate, kad sunkiai sekasi susitvarkyti su emocijomis, jei nesiseka atsikratyti slogių minčių, nebijokite kreiptis į specialistus (psichoterapeutą ar psichologą).