Listeriozė - nėščiosioms pavojinga liga

Feelkoy | Shutterstock.com

Listeriozė – gyvūnų ir žmonių užkrečiamoji liga, kurios sukėlėjai – Listeria monocytogenes bakterijos. Infekcija didžiausią pavojų kelia nėščioms moterims, naujagimiams ir suaugusiesiems, kurių imunitetas yra nusilpęs, taip pat senyvo amžiaus bei lėtinėmis ligomis sergantiems žmonėms.

Infekcija galima užsikrėsti valgant gyvūninės kilmės netinkamai apdorotą maistą, per vandenį, prastai nuplautas daržoves ir kt. Ligos inkubacinis periodas – nuo 3 iki 70 dienų, dažniausiai – apie 3 sav.

Sergant listerioze pasireiškia kraujo užkrėtimas, kartais – smegenų ar jų dangalų uždegimas. Retesniais atvejais gali pasitaikyti centrinės nervų sistemos pažeidimų.

Kaip užsikrečiama listerioze?

Listeria monocytogenes bakterijų aptinkama dirvožemyje, vandenyje, dumble, silose, mėšle ir kt. Ligą perduoda užsikrėtę naminiai ir laukiniai žinduoliai, naminiai paukščiai, graužikai ir žmonės.

Dažniausiai listeriozė plinta per termiškai neapdorotą gyvūninės kilmės maistą – mėsą, pieną, jų produktus, taip pat per neplautas ar netinkamai nuplautas daržoves. Pavyzdžiui, ant žalių daržovių bakterijos patenka tręšiant dirvožemį galvijų ar kitų gyvūnų mėšlu, laistant nešvariu vandeniu.

Labai retai galima užsikrėsti oro lašiniu būdu apdorojant vilną, plunksnas ir kt.

Gimdoje esančiam vaisiui listeriozė gali būti perduodama per placentą, taip pat naujagimis gali užsikrėsti gimimo metu.

Listeriozę sukeliančios bakterijos yra gana atsparios: jos gali daugintis 4–6 °C temperatūroje maiste (t. y. užterštuose maisto produktuose – net ir šaldytuve), vandenyje, dirvožemyje, ant augalų ir kt. Bakterijos žūsta aukštesnėje nei 62°C ir aukštesnėje temperatūroje tik per mažiausiai 30 min.

Listeriozės simptomai

Listeria monocytogenes bakterijos gali pakenkti daugeliui organų, tad ligos simptomai yra skirtingi. Tačiau galima išskirti tipinius bei dažniau pasireiškiančius infekcijos simptomus (nemaža jų dalis – panašūs į gripo), t. y.:

Karščiavimas;
Raumenų skausmas;
Nugaros skausmas;
Gerklės skausmas;
Konjunktyvitui būdingi simptomai: akių paraudimas, perštėjimas, akių vokų patinimas, akių traiškanojimas, padidėjęs akių jautrumas šviesai ir kt.;
Limfmazgių padidėjimas ir uždegimas;
Pilvo skausmas, pykinimas, vėmimas ir / ar viduriavimas.

Listeriozė nėščiosioms ir naujagimiams

Nustatyta, kad nėščiosioms rizika susirgti listerioze – net apie 10 kartų didesnė nei kitiems žmonėms. Maždaug trečdalis užsikrėtusiųjų listerioze yra nėščiosios. Taip pat ištirta, kad listerioze dažniausiai užsikrečiama trečiąjį nėštumo trimestrą.

Pagrindinė priežastis – jog nėštumo metu vyksta intensyvūs imuninės sistemos pokyčiai, tad mažėja atsparumas įvairioms infekcijoms. Taip pat dar didesnė rizika susirgti kyla, jeigu nėštumas yra daugiavaisis.

Listeriozės komplikacijos nėščiosioms, vaisiui ar naujagimiams

Užsikrėtus nėščiajai, infekcija gali praeiti be pasekmių.

Nėščiosioms ir naujagimiams Listeria monocytogenes bakterijos gali sukelti meningitą, meningoencefalitą ir bakteremiją (kraujo užkrėtimą bakterijomis). Listeriozė vaisiui ir naujagimiui gali būti mirtina, ji taip pat gali lemti priešlaikinį gimdymą, naujagimio sepsį.

Listeriozės diagnozavimas ir gydymas

Kaip ir visus parazitinius susirgimus, diagnozuoti pastarąją taip pat gana sudėtinga, ypač dėl to, kad daugelis simptomų yra nespecifiniai ir primena kitų ligų. Listeriozė diagnozuojama imant kraujo pasėlį.

Gali būti skiriama ir papildomų tyrimų, padedančių patvirtinti arba paneigti diagnozę, pavyzdžiui, išmatų pasėlis žarnyno patogenams nustatyti, molekulinis bakterinių patogenų išmatose tyrimas PGR metodu ir pan.

Infekcija gydoma antibiotikais. Sergantiems listerioze naujagimiams įprastai skiriama ampicilino ir gentamicino.

Kuo anksčiau pradedama gydyti mama, tuo mažesnė tikimybė, kad vaisius ar naujagimis sirgs sunkia listeriozės forma ir patirs sunkių komplikacijų, todėl jeigu nenustatoma kitas ligas galėjusių nulemti priežasčių, privalu atlikti kraujo tyrimą.

Listeriozės profilaktika nėštumo metu

Vartoti tik gerai termiškai apdorotą mėsą bei paukštieną;
Prieš vartojimą kruopščiai nuplauti žalias daržoves. Daržoves galima nušveisti soda ar pamirkyti jos tirpale, tačiau tyrimuose nustatyta, kad actas arba citrinų rūgštis dar efektyviau naikina būtent infekcinių ligų sukėlėjus;
Vengti kryžminio maisto užteršimo. Kryžminė tarša – tai procesas, kai bakterijos ir kiti mikroorganizmai nuo vieno paviršiaus ar maisto produkto patenka ant kito ir taip sudaromos sąlygos patogeniniams mikroorganizmams augti. Taigi, prieš gaminant maistą ir po valgio ruošimo reikėtų kruopščiai nusiplauti rankas, nuplauti įrankius, tinkamai atskirti termiškai apdorotus ir neapdorotus produktus ir kt.;
Nevartoti nepasterizuoto, nevirinto pieno ir iš jo pagamintų produktų;
Vengti minkštų sūrių (feta, bri, kamambero, pelėsinių ir kt.);
Vengti jau paruoštų kulinarijos gaminių iš prekybos centrų, taip pat dešrainių, mėsainių, kebabų ir kito maisto iš užkandinių, greitojo maisto restoranų;
Ilgiau šaldytuve laikytą paruoštą maistą prieš vartojimą gerai pašildyti;
Vengti bet kokio ilgesnį laiką šaldytuve laikyto gyvūninio maisto, ypač paštetų;
Vengti šaltai rūkytų žuvų ir kitų jūros produktų, šaltai rūkytų, vytintų gaminių ar kitų šaltuoju būdu apdorotų mėsos produktų;
Vengti sąlyčio su naminiais gyvuliais, šunimis, katėmis ir jų ekskrementais.