Gripas: simptomai, eiga ir prevencija

Gripas – viena dažniausių šaltuoju metų laiku pasitaikančių virusinių kvėpavimo takų infekcijų. Šios infekcinės ligos pavadinimą žiemą ir ankstyvą pavasarį girdime bene dažniausiai: tuo metu skelbiamos gripo epidemijos.

Gripas plinta labai sparčiai, juo užsikrečia įvairaus amžiaus žmonės, o sunkių komplikacijų rizika – išties nemaža, todėl tai nėra tiesiog paprastas peršalimas.

Gripas ar peršalimas: kaip atskirti?

Gripą nuo paprasto peršalimo, t.y. kitų kvėpavimo takų infekcijų, dažniausiai nėra sudėtinga atskirti pagal būdingus simptomus. Gripas nuo peršalimo skiriasi labai ūmia ligos pradžia, stipresniu karščiavimu, dideliu galvos ir raumenų skausmu.

Gripas	Simptomai	Peršalimas
Nuo sergančiųjų	Užsikrėtimo būdas	Nuo sergančiųjų
Staigi, ūmi	Simptomų pradžia	Laipsniška
Didelis, 38°C ir daugiau, tęsiasi 3 d. ir ilgiau	Karščiavimas	Nėra arba nedidelis, ~37°C
Dažniausiai didelis	Silpnumas, nuovargis	Neretai žmogus jaučiasi neblogai
Didelis	Galvos skausmas	Pasitaiko rečiau
Labai būdinga	Raumenų skausmai, „kaulų laužymas“	Nebūdinga
Stiprus gerklės skausmas, varginantis kosulys	Gerklės skausmas ir kosulys	Švelnesnis, nelabai stiprus
Mažau būdinga	Sloga, nosies užgulimas, čiaudulys	Labai būdinga, pasitaiko dažnai, vargina
Pasitaiko (ypač vaikams)	Virškinimo sutrikimai: vėmimas, viduriavimas	Nebūdinga
6-7 d.	Ligos trukmė	3-4 d.
Būdingos	Komplikacijos	Nebūdingos

Kaip gripu užsikrečiama ir susergama?

Gripas plinta oro lašiniu būdu (pavyzdžiui, užsikrėtusiajam čiaudint, kosint), per seiles, paviršius ir kt.

Inkubacinis laikotarpis – 24–72 val., nors dažniausia liga virusui patekus į organizmą prasideda per 48 val.

Gripo pradžia – labai staigi: pradeda krėsti šaltis, temperatūra šokteli iki 39–40 °C. Ji gali išsilaikyti net iki 4–7 dienų. Tačiau temperatūrai nukritus dar 1–2 sav. tęsiasi nuovargis ir kamuoja sausas kosulys, todėl skubėti grįžti į kolektyvą nereikėtų.

Gripo sukėlėjas – Myxovirus influenza virusas, klasifikuojamas į 3 tipus – A, B ir C. Kasmet gripas mutuoja, atsiranda naujų jo atmainų. Persirgus gripu imunitetas susiformuoja būtent tai atmainai ir tos struktūros virusui, sukėlusiam ligą.

Gripo simptomai

• Pakilusi temperatūra;
• Sausas, varginantis kosulys;
• Gerklės skausmas;
• Galvos, akių skausmas, paraudimas;
• Raumenų ir kaulų skausmai;
• Nuovargis, jėgų stygius;
• Apetito nebuvimas, kartais – vėmimas arba viduriavimas.

Kaip gripas diagnozuojamas ir kada susirgus būtina kreiptis į gydytoją?

Dažnai gripas diagnozuojamas atsižvelgus į klinikinius simptomus. Diagnozę patikslinti padeda greitasis testas arba kraujo tyrimas.

Į gydytoją kreiptis būtina, jei:

• Savijauta – labai prasta, liga užsitęsė ilgesnį laiką;
• Aukšta temperatūra nenukrenta 7 d. ir ilgiau;
• Gripu susirgote nėštumo metu;
• Sergate lėtine liga;
• Amžius – 65 m. ir daugiau;
• Gripu susirgo kūdikis ar mažas vaikas;
• Vaikui stipriai pakilo temperatūra ir pasireiškė karščiavimo sukelti traukuliai;
• Vaikas stipriai viduriuoja ir/arba vemia, jam pasireiškia dehidratacijos simptomai.

Kaip gripas yra gydomas?

Jeigu gripo eiga nėra sudėtinga, ligonis gydomas namuose, o jei kilo komplikacijų, gydymą teks tęsti ligoninėje.

Sunkesnėms gripo formoms gydyti prireiks receptinių vaistų, kuriuos skirs gydytojas. Šie vaistai sušvelnina gripo simptomus, sumažina komplikacijų riziką, padeda greičiau pasveikti.

Antibiotikai gydant gripą nėra veiksmingi. Jų gali prireikti gydant gripo komplikacijas, kurias sukelia bakterijos.

Įpratai lengvesnių gripo formų gydymas yra simptominis:

• Mažinti aukštesnę nei 38,5 °C temperatūrą;
• Į nosį lašinti gleivinės paburkimą mažinančių bei kvėpavimą palengvinančių vaistų;
• Vartoti daug šiltų gėrimų, skysčių. Jie skatina prakaitavimą, padeda sumažinti gleivių gamybą, iš organizmo greičiau pasišalinti ligos sukėlėjams;
• Drėkinti patalpą, kurioje gydomas ligonis: tvyrant didesnei drėgmei lengviau kvėpuoti.

Gripo komplikacijos

• Plaučių uždegimas;
• Akių uždegimas;
• Sinusitas;
• Miokarditas (širdies raumens uždegimas);
• Meningitas ir kt.

Gripo prevencija

Bene vienintelė tikrai efektyvi gripo prevencinė priemonė – skiepai. Tačiau labai svarbu pasiskiepyti iš anksto, kad iki prasidedant peršalimo ligų sezonui spėtų susiformuoti imunitetas. Beje, vakcinos yra veiksmingos, nes kasmet jų sudėtis yra koreguojama.

Skiepytis nuo gripo labiausiai rekomenduojama:

• Vaikams;
• Nėščiosioms;
• 65 m. ir vyresniems asmenims;
• Asmenims, gyvenantiems socialinės globos ir slaugos įstaigose;
• Lėtinėmis ligomis (pavyzdžiui, cukriniu diabetu, bronchine astma, širdies ir kraujagyslių ligomis ir kt.) sergantiems žmonėms;
• Sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams.

Gripo sezono metu labai svarbu laikytis pagrindinių asmens higienos taisyklių: dažnai plautis rankas, vėdinti patalpas, prisidengti čiaudint ar kostint, vengti didelių žmonių susibūrimo vietų. Jeigu tenka lankytis vietose, kuriose gali būti daug sergančiųjų (pavyzdžiui, poliklinikoje) arba yra didelė žmonių koncentracija (pavyzdžiui, viešajame transporte, parduotuvėje ir kt.), vertėtų dėvėti apsauginę veido kaukę.

Kaip nuo gripo apsaugoti kitus šeimos narius?

Kadangi gripas labai greitai plinta, svarbu dėti visas pastangas nuo jo apsaugoti kitus šeimos narius. Pirmiausia sergantį šeimos narį, jei tik įmanoma, reikėtų apgyvendinti atskirame kambaryje. Ligonis turėtų naudoti atskirus indus, higienos priemones.

Taip pat siekiant sumažinti tikimybę užsikrėsti gripu reikėtų gerai vėdinti patalpas, valyti dulkes drėgnuoju būdu.

Svarbu žinoti, kad didžiausia tikimybė užkrėsti kitus šeimos narius kyla 4–7 ligos dieną: tuo metu virusų koncentracija aplinkoje yra pati didžiausia.