Sinusitas: priežastys, simptomai ir gydymas

Vaikas pučiasi nosį, serga sloga, sinusitas

PeopleImages.com - Yuri A | Shuttterstock.com

Sinusitas – tai ūminis ar lėtinis prienosinių ančių, dar kitaip vadinamų sinusais, uždegimas. Sinusai yra tuščios ertmės aplink nosį, akis bei skruostų srityje. Sinusitu susergama prasidėjus sinusų gleivinės uždegimui. Šia liga gali sirgti ir vaikai, ir suaugusieji.

Sinusitą išduoda spaudimas, skausmas kaktos, nosies bei akių srityje. Sinusitas – ir viena dažniausiai pasitaikančių slogos komplikacijų: jeigu sloga užsitęsė ilgiau nei 10–12 dienų, didelė tikimybė, kad ji komplikavosi į sinusitą.

Sinusito priežastys

Sinusitas gali prasidėti dėl įvairių priežasčių, tarp kurių:

Virusinės infekcijos. Dažniausiai įtakos turi veiksniai, sutrikdantys sinusų veiklą, pavyzdžiui, virusinės infekcijos, peršalimas. Dėl to sinusų angos blokuojamos, o gleivės (nosies sekretas) negali pasišalinti. Tuomet ir prasideda virusinis sinusitas.
Bakterinės, grybelinės infekcijos. Tai dar vienas iš sinusitą provokuojančių veiksnių. Bakteriniu arba grybeliniu sinusitu pacientai dažniausiai suserga, jei jų imuninė sistema yra nusilpusi. Keli tipiniai bakterinio sinusito sukėlėjai:
- Streptococcus pneumoniae – streptokokų genties bakterijų rūšis;
- Haemophilus influenzae B infekcija – viena pagrindinių invazinių bakterinių ligų priežasčių pasaulyje. Ši bakterija gali sukelti sinusitą, meningitą, sepsį, artritą ir kt.;
- Moraxella catarrhalis – viena iš dažniausių bakterijų, aptinkamų vaikų nosiaryklėje;
- Staphylococcus pyogenes – A grupės streptokokas, taip pat sukeliantis daugybę bakterinių infekcijų.
Alergijos. Sinusitas gali būti alerginis, kai dėl alergijų patinsta nosies gleivinė, padidėja gleivių sekrecija.
Oro užterštumas, cheminių dirgiklių įtaka. Ore esančios dalelės, tam tikros cheminės medžiagos taip pat dirgina nosies ertmes ir sinusus.
Tam tikros ligos. Sinusus neigiamai paveikti gali gastroezofaginio refliukso liga (GERL), taip pat cistinė fibrozė.
Danties patologijos. Sinusitas gali išsivystyti ir negydant dantų ligų.

Sinusito tipai

Sinusitas yra skirstomas ir du pagrindinius tipus: ūminį ir lėtinį sinusitą.

Ūminis sinusitas

Ūminis sinusitas prasideda staiga, vidutiniškai tęsiasi iki 7 d., retais atvejais užtrunka ilgiau. Jis gali būti:

Serozinis – kai prienosinius ančius užpildo tąsus, kiek vandeningas sekretas;
Pūlingas – kai prienosinius ančius užpildo tiršti bei tąsūs pūliai;
Odontogeninis – išsivystantis pūliuojant danties šakniai, dėl granulomos ir kitų dantų patologijų. Šio tipo sinusitą atpažinti padeda labai dvokiantys pūliai.

Lėtinis sinusitas

Lėtinis sinusitas vystosi lėtai, palaipsniui, todėl dažniausiai simptomai pastebimi tik vėliau, ligai paūmėjus. Lėtinis sinusitas dar skirstomas į:

Pūlingą;
Polipinį;
Hiperplastinį;
Alerginį.

Sinusito simptomai

Patinusi nosies gleivinė, skruostai;
Pasunkėjęs kvėpavimas pro nosį, nosies užgulimas;
Sekreto tekėjimas iš nosies: teka tirštos, gelsvos, pūlingos gleivės;
Kosulys;
Padidėjusi temperatūra (dažniausiai ji nebūna labai aukšta, temperatūros gali ir nebūti);
Skausmas, spaudimas kaktos, akiduobių srityje, galvos skausmas (skausmas dažnai suintensyvėja palenkus ar pasukus galvą);
Nemalonus burnos kvapas.

Sinusito diagnozavimas

Sinusitas diagnozuojamas gydytojui otorinolaringologui (LOR) apžiūrėjus pacientą ir pastebėjus, kad nosies landų gleivinė yra paburkusi, paraudusi, iš nosies teka tirštos gleivės ar pūliai.

Prienosinių ančių rentgenograma (renoskopija). Gali būti atliekama ir rentgenograma – vienas tiksliausių diagnostinių metodų. Jis parodo skysčių perteklių, sinuso užtemimą.

Dažnai skiriamas ir kraujo tyrimas. Susirgus bakterijų sukeltu sinusitu, padidėja C-reaktyvinio baltymo (CRB), leukocitų kiekis.

Sinusito gydymas

Lengvos formos sinusitas gydomas nereceptiniais vaistais ir priemonėmis, kuriomis gydoma ir įprasta sloga. Tai:
- Nosies plovimas fiziologiniu tirpalu;
- Nosies gleivinės drėkinimas;
- Vaistų nuo uždegimo vartojimas.
Sunkesnės formos ir lėtinio sinusito gydymas:
- Kortikosteroidiniai nosies purškalai. Jie mažina uždegimą, neleidžia ligai komplikuotis;
- Gydymas antibiotikais. Jei nustatoma, kad sinusitą sukėlė bakterijos, skiriama geriamųjų antibiotikų.
Alerginio sinusito gydymas:
- Jeigu sinusitas yra alerginės kilmės, tuomet skiriama vaistų nuo alergijos (antihistamininių preparatų).
Sunkių formų ar besikartojančio sinusito gydymas:
- Sunkiais sinusito atvejais savaime nepasišalinęs sekretas per nosį yra siurbiamas siurbliuku;
- Jeigu sinusitas kartojasi, rekomenduojama operuoti adenoidus arba atlikti nosies pertvaros korekciją.
Papildomos sinusito gydymo priemonės:
- Maudynės po dušu ar vonioje. Sergant sinusitu labai naudingi vandens garai, todėl rekomenduojama dažniau maudytis po dušu, pagulėti karštoje vonioje: tai padeda suskystinti ir lengviau pasišalinti nosies gleivėms;
- Vartoti kuo daugiau skysčių, o ypač šiltų gėrimų.

Sinusito komplikacijos

Nors komplikacijų pasitaiko retai, tačiau jos galimos. Tai:

Ausų uždegimas (otitas);
Plaučių uždegimas;
Meningitas. Jis gali prasidėti, kai infekcija išplinta į akiduobes ir galvos smegenis.

Sinusito prevencija

Prasidėjus slogai, reguliariai plauti nosį. Labai svarbu nosį nuolat plauti druskos arba fiziologiniu tirpalu, drėkinti jos gleivinę. Taip pašalinamos ne tik gleivės, bet ir mikroorganizmai ligų sukėlėjai, todėl infekcijos užsitęsimo tikimybė ženkliai sumažėja;
Laiku gydyti dantis, kad liga nesikomplikuotų į sinusitą;
Jei sloga užsitęsė ilgiau nei 10 d., kuo skubiau reikėtų kreiptis į otorinolaringologą;
Asmeninė higiena, kontaktų su sergančiaisiais vengimas. Reikėtų kuo dažniau taisyklingai plauti rankas, epidemijų sezono metu vengti kontaktų, laikytis atstumo nuo žmonių, kuriems pasireiškia viršutinių kvėpavimo takų ligų simptomai;
Patalpų oro drėkinimas. Namuose, ypač šildymo sezono metu, labai svarbu palaikyti drėgmę: tai padeda išlaikyti ir nosies gleivinės drėgnumą. Jai išsausėjus ir prasideda įvairios problemos;
Gydyti alergijas. Reikėtų išsitirti dėl alergijų, gydyti jas, vengti alergenų;
Sveikai maitintis, gerti pakankamai vandens, sportuoti, kuo daugiau laiko praleisti gryname ore. Tai užtikrina tinkamą imuniteto funkcionavimą, apsaugo nuo infekcijų.