Dehidratacija kūdikiams ir vaikams (12)

Vanduo yra svarbus visai organizmo veiklai. Ne paslaptis, kad didžiąją dalį žmogaus kūno sudaro būtent vanduo. Jis padeda palaikyti normalią temperatūrą, pašalinti iš organizmo toksinus, išlaikyti sveikus audinius bei sąnarius.

Kai organizmui vandens stinga, pasireiškia dehidratacija: netenkama elektrolitų (pavyzdžiui, nario ir kalio), kurie yra būtini mūsų organizmui.

Kiek skysčių reikia vaikui?

Skysčių poreikį tiksliausiai galima apskaičiuoti, įvertinus vaiko svorį ir pasinaudojus fiziologinio skysčių poreikio (FSP) apskaičiavimo formule.

Skyčių poreikis vaikui, sveriančiam iki 10 kg: 100 ml kiekvienam svorio kilogramui.

Pavyzdžiui, jeigu vaikas sveria 8 kg, jo fiziologinis skysčių poreikis per parą yra: 100 x 8 = 800 ml.

Skyčių poreikis vaikui, sveriančiam 10-20 kg: 1000 ml + 50 ml kiekvienam svorio kilogramui, viršijančiam 10 kg.

Pavyzdžiui, jeigu vaikas sveria 15 kg, jo fiziologinis skysčių poreikis per parą yra: 1000 + 5 x 50 = 1250 ml

Skyčių poreikis vaikui, sveriančiam virš 20 kg: 1500 ml + 20 ml kiekvienam svorio kilogramui, viršijančiam 20 kg.

Pavyzdžiui, jeigu vaikas sveria 27 kg, jo fiziologinis skysčių poreikis per parą yra: 1500 + 7 x 20 = 1640 ml

Dehidratacijos formos

Dehidratacija gali būti lengvos ir sunkios formų. Lengvą dehidrataciją vaikui paprasta išgydyti namuose – tereikia vartoti daugiau skysčių ir daugiau ilsėtis. Tačiau nesiimant priemonių ir neatkuriant skysčių bei elektrolitų balanso, gali pasireikšti sunki dehidratacija, kai gali prireikti gydymo ligoninėje. Taigi, jei pastebime pirmuosius dehidratacijos požymius, reikėtų imtis priemonių ir atkreipti dėmesį, ar vaikeliui nereikia medikų priežiūros ir pagalbos.

Dehidratacijos priežastys

Kūdikių ir vaikų organizmas vandens gali netekti pačiais įvairiausiais būdais, tačiau dažniausiai dehidrataciją nulemia šios priežastys:

• Per mažas skysčių vartojimas;
• Karščiavimas;
• Vėmimas;
• Viduriavimas;
• Prakaitavimas, ypač gausus;
• Buvimas karštame ore;
• Peršalimo ligos ir su jomis susiję negalavimai, pavyzdžiui, vengimas gerti dėl gerklės skausmo;
• Lėtinės ligos – diabetas, žarnyno veiklos sutrikimai;
• Alergija ar jautrumas maistui, tam tikriems produktams;
• Kūdikiams dehidratacija gali pasireikšti ir dėl įvairių sunkumų maitinantis (pavyzdžiui, jeigu kūdikis negali efektyviai žįsti dėl trumpo liežuvio pasaitėlio).

Kūdikių ir vaikų dehidratacijos požymiai

Dehidratacijos simptomai gali skirtis priklausomai nuo vandens trūkumo laipsnio.

Lengva ir vidutinė dehidratacija kūdikiams ir vaikams pasireikš šiais simptomais:

• Kamuojantis troškulys;
• Džiūsta burna ir lūpos;
• Verkiant pasirodo labai mažai ašarų;
• Retas vaikų šlapinimasis, o kūdikiui tenka pakeisti mažai šlapių sauskelnių;
• Šlapimas – tamsios spalvos, intensyvaus kvapo. Kuo sunkesnė dehidratacija, tuo šis simptomas bus akivaizdesnis;
• Įdubusios akys;
• Kūdikiui – įdubęs momenėlis;
• Kaprizingumas, irzlumas.

Sunkios formos dehidratacijos simptomai:

• Labai didelis nuovargis, mieguistumas;
• Tankus / greitas kvėpavimas;
• Verksmo metu ašarų apskritai nebūna;
• Vaikas skundžiasi, kad svaigsta galva, sunku atsistoti;
• Oda tapo šalta arba sausa;
• Kūdikis ar vaikas nesišlapino daugiau nei 8–12 valandų;
• Alpimas.

Ar dehidratacija yra pavojinga? Galimos jos komplikacijos

Sunki dehidratacija kūdikiams ir mažiems vaikams labai pavojinga. Maži vaikai natūraliai yra labiau linkę patirti dehidrataciją, nes jų kūnas mažesnis, taip pat mažesnės ir vandens atsargos.

Sunki dehidratacija gali:

• Sukelti įvairius priepuolius;
• Lemti inkstų, šlapinimosi problemas;
• Lemti smegenų pažeidimus;
• Ir net tapti mirties priežastimi.

Dehidratacijos gydymas

Dažniausiai lengvą ar vidutinio sunkumo dehidrataciją galima gydyti namuose. Jeigu vaikas yra vyresnis nei 1 m. ir jam pasireiškė lengvos arba vidutinio sunkumo formos dehidratacija, geriausias gydymo būdas – duoti gerti daugiau skysčių.

Gydant dehidrataciją namuose tinka:

• Įvairūs skysčiai. Galite vaikui duoti ne tik vandens, bet ir skiestų vaisių sulčių, pieno, geriamųjų jogurtų, skystų sriubų, sultinių, netgi želė (jos sudėtyje taip pat yra nemažai vandens). Gydant dehidrataciją tikrai galima šiek tiek „nusižengti“ sveikos mitybos principams: kai vaikas pasveiks, vėl galėsite grįžti prie įprasto raciono.
• Geriamieji elektrolitų tirpalai. Tai gėrimai, pagaminti naudojant tam tikrą kiekį cukraus, druskos ir įvairių mineralinių medžiagų. Šie gėrimai skirti atkurti kūdikio ar vaiko prarastų elektrolitų balansą. Elektrolitų tirpalų galima įsigyti vaistinėse, kai kuriose maisto prekių parduotuvėse. Tiesa, atkreipkite dėmesį, kad elektrolitų gėrimai ne visada yra skanūs, tad reikėtų paieškoti skirtų vaikams. Užsienio vaistinėse, el. parduotuvėse galima įsigyti ir vaisinių ledų su elektrolitais – tokiu būdu vaikas gali suvartoti daugiau skysčių.
• Vaistai nuo skausmo. Jeigu kūdikis ar vaikas atsisako gerti ir valgyti dėl stipraus gerklės skausmo, jam reikia duoti skausmą mažinančių vaistų (pavyzdžiui, ibuprofeno).
• Vaistai nuo karščiavimo. Jeigu kūno temperatūra pakyla iki 38,5 ir daugiau laipsnių, reikėtų ją „numušti“ vaistais (ibuprofenu arba paracetamoliu). 

Jeigu gydymas namuose nėra efektyvus ir dehidratacijos simptomai išlieka arba suintensyvėja, būtina nedelsiant pasikonsultuoti su gydytoju ar kreiptis skubiosios pagalbos. Ligoninėje dehidratacija gydoma infuziniais tirpalais (statoma lašelinė), intensyvus vėmimas ir viduriavimas gali būti stabdomas vaistais ir kt.

Kūdikiui ar vaikui pasireiškė dehidratacija: kada reikėtų kreiptis į gydytoją?

Jeigu jūsų vaikui pasireiškė net ir lengvos dehidratacijos simptomai, reikėtų su gydytoju pasitarti dėl geriausio gydymo būdo. Idealiu atveju visi tėvai siekia pradėti gydyti lengvos formos dehidrataciją, tačiau dažnai to padaryti nepavyksta, nes kūdikis ar vaikas atsisako gerti skysčius.

Nedelsiant kreiptis pagalbos reikėtų, jei:

• Kūdikis ar vaikas atsisako gerti ilgiau nei kelias valandas;
• Dehidratacijos gydymas pasirodė neefektyvus, pavyzdžiui, ir toliau džiūsta burna, vaikas nesišlapina ar šlapinasi labai negausiai, nepadaugėjo šlapių sauskelnių, šlapimas koncentruotas (tamsus ir aitraus kvapo) ir pan.;
• Vėmalai yra ryškiai žalios, raudonos arba rudos spalvos;
• Kūdikio ar vaiko apetitas per 3 dienas nesugrįžo, vaikelis ir toliau atsisako valgyti;
• Kūdikis ar vaikas yra vangus, silpnas (net jeigu jis ir geria skysčius ar šlapinasi).

Kūdikių ir vaikų dehidratacijos prevencija

Dažnai sunkios dehidratacijos galima išvengti, jeigu tėvai laiku imasi reikiamų dehidratacijos prevencijos priemonių:

• Jeigu kūdikis ar vaikas susirgo, pasirūpinkite, kad jis gautų daugiau skysčių negu įprastai. Sergantiems žindomiems kūdikiams reikėtų dažniau pasiūlyti krūtį, maitinantiems mišiniu – buteliuką;
• Jeigu kūdikis ar vaikas vemia, kas kelias minutes duokite atsigerti mažais gurkšneliais – taip organizmas skysčius geriau pasisavins. Duodant gerti gausiai, skysčiai gali būti netrukus išvemiami, tad tai neduos jokios naudos;
• Jeigu vaikas stipriai karščiuoja, mažinkite karščiavimą vaistais;
• Jeigu vaikas laiką lauke leidžia karštu oru, paskatinkite jį kuo dažniau atsigerti, mūvėti kepurę nuo saulės;
• Venkite vaikams duoti gėrimų, kuriuose gausu cukraus, saldiklių (ar kofeino, kuris šiaip ar taip vaikams uždraustas, bet per neapdairumą jo vis tiek gali patekti į kasdienį racioną);
• Su maistu kūdikiui ar vaikui visuomet patiekite ir vandens;
• Vyresnius vaikus skatinkite kuprinėje visada nešiotis gertuvę su vandeniu.