Elektrolitų tirpalai vaikams

Berniukas ant sofos geria iš gertuvės Zhuravlev Andrey | Shutterstock.com

Daugelis esame girdėję, kad skysčių balansui atkurti kartais vien vandens neužtenka ir kad svarbu atkurti elektrolitų – būtinųjų mineralų natrio, kalcio, kalio ir magnio, kurie dažnai prarandami prakaituojant, o taip pat vemiant, viduriuojant – pusiausvyrą.

Kas yra elektrolitai?

Elektrolitai – tai būtinieji mineralai, aptinkami kūno skysčiuose. Jie palaiko daugybę svarbių organizmo funkcijų, įskaitant vandens lygio balansą. Elektrolitai taip pat subalansuoja organizmo pH, perneša maisto medžiagas į ląsteles ir užtikrina, kad širdis, smegenys ir raumenys funkcionuotų tinkamai.

Patys svarbiausi elektrolitai – natris, kalis, kalcis ir magnis.

Pagrindinis elektrolitų šaltinis yra maistas: vaisiai ir daržovės (pavyzdžiui, bananai, avokadai, apelsinai, braškės, kiviai, melionai, arbūzai, agurkai, špinatai ir kt.). Tipiniu atveju, norint patenkinti dienos elektrolitų normą, užtenka visavertiškai maitintis.

Kada vaikams papildomai reikia duoti elektrolitų?

Vaikai dėl greitos medžiagų apykaitos greičiau praranda vandenį ir elektrolitus, todėl jų mitybą verta papildyti mineralais. Elektrolitų tirpalų vaikams duoti reikia tuomet, kai jie netenka daug skysčių. Keli tipiniai atvejai: sergant ar po ligos, ilgai ir stipriai karščiuojant, vemiant ar viduriuojant, gausiai prakaituojant (tiek užsiimant aktyvia fizine veikla, tiek karštu oru, kai prakaituojama natūraliai).

Sveikam, gerai besijaučiančiam vaikui, kuris net ir karštą dieną užsiima įprasta veikla elektrolitų gėrimo duoti tikrai nebūtina, tačiau svarbu raginti vaiką gerti daugiau vandens, suvalgyti daržovių, vaisių, uogų. Elektrolitų tirpalo galima duoti, jei vaikas intensyviai sportuoja ir karštą dieną mankštinosi valandą ar ilgiau, nes mineralų netenkama intensyvaus fizinio krūvio metu.

Kokio amžiaus vaikams galima duoti elektrolitų tirpalo?

Elektrolitų tirpalo, jeigu yra poreikis ir jeigu rekomenduoja gydytojas, galima duoti kūdikiams nuo 3 mėn.

Įprastai elektrolitų tirpalas rekomenduojamas tik pieno mišiniu maitinamiems arba vyresniems, jau nujunkytiems vaikams. Žindomiems kūdikiams pakanka motinos pieno, kadangi jame yra reikalingų mineralinių medžiagų, tačiau jeigu kūdikiui gresia dehidratacija dėl ligos ar kitų priežasčių, būtina kuo dažniau pasiūlyti krūtį. 

Kokie elektrolitų gėrimai yra tinkamiausi vaikams?

Svarbu žinoti, kad ne visada tai, kas tinka suaugusiesiems, tiks ir vaikams. Sporto metu vartojami gėrimai mažiems vaikams netinka dėl jų sudėtyje esančių ingredientų, pavyzdžiui, cukraus ir kofeino.

Reikėtų rinktis specialiai vaikams paruoštus elektrolitų gėrimus, tačiau vis tiek įdėmiai išnagrinėti jų sudėtį: geriausia, jei elektrolitų tirpaluose nebūtų saldiklių, dirbtinių maisto dažiklių ir konservantų.

Taip pat reikėtų ieškoti gėrimo, kuriame yra geras visų elektrolitų, o ne tik natrio, balansas.

Taigi, svarbu rinktis iš natūralių ingredientų pagamintus elektrolitų gėrimus ir laikytis vartojimo rekomendacijų. Jei į visa tai atsižvelgiama, elektrolitai yra saugus, sveikas, o kartais net būtinas papildas vaikams.

Kaip dažnai ir kiek tokio tirpalo reikia vaikui išgerti?

Skiriasi vaikų ligų eiga, fizinis aktyvumas, mityba, suvartojamų skysčių kiekis ir t. t. Be to, vartojimo dažnis priklauso ir nuo vaiko amžiaus bei svorio, todėl tiksliai pasakyti, kaip dažnai ir kiek elektrolitų tirpalo vaikui duoti, labai sudėtinga.

Jei jūsų vaikas sportuoja ir po treniruočių būna suprakaitavęs, elektrolitų tirpalo jam galima duoti prieš, per ar po kiekvienos treniruotės. Elektrolitų tirpalo reikėtų gerti, jei vaikas skundžiasi troškuliu ar pasireiškia lengvi dehidratacijos požymiai. Jeigu vaikas vemia, viduriuoja, elektrolitų tirpalo reikėtų siūlyti nuolat ir girdyti po truputį, po nedidelį gurkšnelį.

Jeigu vaikas atsisako gerti vandenį, elektrolitų tirpalą ar bet kokius kitus skysčius, rekomenduojame paskaityti:

Ar elektrolitų galima perdozuoti?

Prieš duodant vaikui elektrolitų papildų, ypač jei vaikas yra ką tik po ligos arba pasireiškė dehidratacijos požymių, visuomet reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju. Gydytojas pateiks rekomendacijas, kiek elektrolitų papildų ir kaip dažnai vaikui pasiūlyti.

Elektrolitai yra tirpūs vandenyje, organizmas jų perteklių pašalina natūraliai, tad jų perdozavimo atvejai – tikrai labai reti.

Dehidratacija: kada reikėtų kreiptis į gydytoją?

Dehidratacija vaikui gali pasireikšti dėl daugelio priežasčių, pavyzdžiui, prakaitavimo, karšto oro ir net buvimo dideliame aukštyje, tačiau dažniausiai ją lemia vėmimas ir viduriavimas, kiek rečiau - karščiavimas.

Jei vaikas galėjo netekti skysčių ir jam pasireiškė sunkios dehidratacijos simptomai (pavyzdžiui, galvos svaigimas, didelis mieguistumas, sumažėjęs šlapinimasis, įdubo akys, momenėlis, mažiau ašarų verkiant ir kt.), turėtumėte skubiai kreiptis į gydytoją.

Dehidratacijos požymiai vyresniems vaikams: liežuvio ar burnos džiūvimas, retas šlapinimasis, pagreitėjęs širdies susitraukimų dažnis, nuovargis, energijos trūkumas, apatija, nervingumas ir kt.

Dėl kokių priežasčių dažniausiai pasireiškia dehidratacija?

  • Viduriavimas ir vėmimas. Dėl virškinimo problemų vaikai netenka daugiau skysčių negu įprastai. Tai pagrindinė dehidratacijos priežastis mažiems vaikams.
  • Vartojama nepakankamai skysčių. Žinoma, vaikai nenori erti paprasto vandens, nes vis tik pirmenybė dažnai teikiama saldiems gėrimams. Dėl to skysčių jie netenka greičiau nei suaugusieji, kuriems kasdien rekomenduojama išgerti bent 8 stiklines vandens. Be to, dehidratacija yra ne tik vandens, bet ir svarbių elektrolitų trūkumas.
  • Prakaitavimas. Vaikai yra labai aktyvūs. Tai dar viena iš priežasčių, kodėl skysčių jie netenka greičiau nei suaugusieji. Žinoma, dar nereiškia, kad prakaitavimas automatiškai sukelia dehidrataciją, tačiau jei organizmo elektrolitų balansas nepapildomas, tai galima dehidratacijos priežastis.
  • Per daug saulės, karštis. Dėl buvimo saulėje vaikams taip pat gali prasidėti dehidratacija, nes oda reguliuoja vandens ir elektrolitų pusiausvyrą organizme. Nudegimai saulėje pažeidžia viršutinius odos sluoksnius, todėl vaikas greičiau netenka skysčių ir elektrolitų.

Susiję straipsniai

Žvynelinė (psoriazė): kas ją sukelia ir kaip sau padėti?

Žvynelinė - viena nemaloniausių ligų, nes odos pažeidimai yra aiškiai matomi, o apie pačią žvynelinę sklinda nepagrįstų mitų ir klaidingų teiginių.

Votys: kodėl atsiranda ir kaip gydyti?

Votis, kitaip dar vadinama furunkulu – tai plauko maišelio uždegimas, galintis pažeisti ir aplinkinius audinius.

Stomatitas – skausmingas burnos gleivinės uždegimas

Stomatitas – tai burnos gleivinės uždegimas. Dėl jo jaučiamas diskomfortas valgant, kalbant ir atliekant kitus įprastus veiksmus.