Plaučių uždegimas: simptomai, gydymas, prevencija
Plaučių uždegimas, kitaip dar žinomas kaip pneumonija, yra ūmus plaučių infekcinis susirgimas. Jį būtina nedelsiant gydyti: tik taip galima užkirsti kelią rimtoms, gyvybei pavojingoms komplikacijoms. Įprastai plaučiuose esančios alveolės – „maišeliai“ – yra pripildyti oro, o žmogaus, sergančio plaučių uždegimu – pūlių ir kitų skysčių.
Neretai plaučių uždegimas yra laikomas mažų vaikų bei pagyvenusių žmonių liga: juo dažniausiai suserga vaikai iki 3 m. amžiaus bei 65+ m. asmenys. Gydant dauguma bakterinės pneumonijos tipų išgydoma per 1–2 savaites. Nuo virusų sukelto plaučių uždegimo visiškai pasveikstama per 4–6 savaites.
Plaučių uždegimo simptomai
Dažniausiai pasitaiko šie plaučių uždegimo požymiai:
- Karščiavimas;
- Kosulys;
- Šaltkrėtis;
- Padažnėjęs kvėpavimas;
- Kvėpavimas su traškesiu, švokštimu ir kitais pašaliniais garsais;
- Sunku įkvėpti oro;
- Krūtinės skausmas;
- Vėmimas;
- Sumažėjęs aktyvumas;
- Pilvo skausmas;
- Apetito praradimas (vyresniems vaikams ir suaugusiems) arba mažas suvalgomo maisto kiekis (kūdikiams).
Kas sukelia plaučių uždegimą? Plaučių uždegimo priežastys
Plaučių uždegimo priežastis yra virusinė arba bakterinė infekcija.
Plaučių uždegimo išsivystymą taip pat gali paskatinti:
- Lėtinės kvėpavimo sistemos ligos;
- Ūmi virusinė kvėpavimo takų infekcija (pavyzdžiui, peršalimas arba gripas);
- Nusilpęs imunitetas;
- Stresas.
Virusų sukeltas plaučių uždegimas
Labai dažnai pneumoniją sukelia gripo arba respiratorinis sincitinis virusas (RSV infekcijos sukėlėjas). Sergantiems viruso sukeltu plaučių uždegimu simptomai dažniausiai pasireiškia laikui bėgant (t. y. būdinga lėtesnė ligos eiga) ir būna lengvesni. Tačiau pasitaiko ir atvejų, kai viršutinių kvėpavimo takų infekcija arba gripas komplikuojasi ir pereina į bakterinę infekcija. Tokiu atveju jau reikia kitokio gydymo (vartoti antibiotikus).
Bakterijų sukeltas plaučių uždegimas
Rečiau plaučių uždegimą sukelia bakterijos. Plaučių uždegimo kaltininkės yra bakterijos Streptococcus pneumoniae, Haemophilus influenzae ar Staphylococcus aureus. Jeigu uždegimą sukėlė minėtosios bakterijos, įprastai susergama ūmiai, staiga pradedama karščiuoti, kosėti, padažnėja kvėpavimas.
O jeigu uždegimo sukėlėja – Mycoplasma pneumoniae bakterija (visų pirma sukelianti mikoplazminę kvėpavimo takų infekciją), temperatūra gali padidėti tik nežymiai, kosulys – būti sausas, be gleivių, sergant šių bakterijų sukeltu plaučių uždegimu gali skaudėti raumenis, sąnarius bei kaulus. Panaši ar net dar lengvesnė simptomatika būdinga ir bakterijų chlamidijų (Chlamydia pneumoniae) sukeltam plaučių uždegimui. Taigi, šių netipinių bakterijų sukeltą plaučių uždegimą lengva supainioti su paprastu peršalimu (juolab, kad užsikrėtimo šiomis bakterijomis neparodo CRB tyrimas). Netipinių bakterijų sukeltas plaučių uždegimas yra būdingesnis vaikams, tačiau gali pasitaikyti ir suaugusiems.
Bakterinio plaučių uždegimo vyraujančios rūšys – pneumokokinė pneumonija ir mikoplazminė pneumonija. Plaučių uždegimas yra ir dažna kokliušo komplikacija.
Kaip plaučių uždegimas yra diagnozuojamas?
Plaučių uždegimas nustatomas apžiūrint pacientą ir atlikus tyrimus:
- Paciento apžiūra. Visų pirma gydytojas stetoskopu patikrins, ar nesigirdi plaučiuose susikaupusio skysčio.
- Kraujo tyrimas. Sergant plaučių uždegimu nustatomas padidėjęs leukocitų kiekis, aptinkama toksinių granuliocitų, padidėja eritrocitų nusėdimo greitis, taip pat C reaktyvinio baltymo (CRB) koncentracija kraujo serume. Kartais gali būti skiriami ir papildomi kraujo tyrimai – kraujo dujų tyrimas (tiriama arterinio kraujo dujų sudėtis) ir kraujo pasėlis (tyrimas imamas, kai yra bakteremijos požymių).
- Gleivių (skreplių) tyrimas.
- Krūtinės ląstos rentgeno tyrimas. Nuotraukoje matomi uždegimo pažeisti plaučiai.
Plaučių uždegimo gydymas
Jei nustatyta, kad plaučių uždegimą sukėlė virusas, antibiotikų nereikia. Svarbu prisiminti, kad antibiotikai veikia tik bakterijas, bet ne virusus, nebent virusinis susirgimas komplikavosi į bakterinį.
Įprastai bakteriniam plaučių uždegimui gydyti skiriama per burną vartojamų antibiotikų. Jie parenkami atsižvelgiant į bakterijų, kurios sukėlė pneumoniją, tipą.
Dažniausiai plaučių uždegimas gydomas namuose, tačiau kartais vaikus prireikia gydyti ligoninėje.
Pacientas hospitalizuojamas (o taip pat kuo greičiau reikėtų vykti į ligoninę), jei:
- Ligonis vemia ar dėl kitų priežasčių negali vaistų vartoti per burną;
- Pneumonija sukėlė ilgalaikį karščiavimą, temperatūrą sunkiai pavyksta sumažinti;
- Dėl karščiavimo pasireiškė traukuliai;
- Sutriko kvėpavimas;
- Reikia papildomai tiekti deguonį;
- Sergama infekcija, kuri galėjo išplisti ir į kraują, bei kitais pavojų gyvybei keliančiais atvejais.
Gydant ligoninėje, antibiotikai ir skysčiai lašinami tiesiai į veną. Sunkesni plaučių uždegimo atvejai gali būti gydomi intensyviosios terapijos skyriuje.
Naminės priemonės gydant plaučių uždegimą
Lygiomis dalimis sumaišyta ir užplikyta liepžiedžių bei aviečių arbata yra naudinga esant karščiavimui, kadangi ji skatina prakaitavimą.
Lengviau atsikosėti padės šalpusnių ir gysločių lapų arbata.
Galite išbandyti ir kitus dar mūsų močiučių naudotus receptus, tik turėkite omenyje, kad vien naminėmis priemonėmis plaučių uždegimo neišgydysite, jos – tik pagalbinės.
Tiesa, prieš gydantis naminėmis priemonėmis, taip pat reikėtų pasitarti su gydytoju.
Kaip tėvai gali padėti gydydami plaučių uždegimu sergantį vaiką?
Pasistenkite, kad vaikas kuo daugiau ilsėtųsi ir gertų daug skysčių: tai organizmui padės kovoti su infekcija.
Karščiavimą padės sumažinti paracetamolis arba ibuprofenas, tik nereikėtų viršyti rekomenduojamų saugių dozių.
Plačiau skaitykite:
Vaikams ir paaugliams negalima duoti aspirino: tai susiję su reta, bet sunkia liga – Rėjaus sindromu, galinčiu sukelti kepenų nepakankamumą ar dar sunkesnes komplikacijas.
Plačiau skaitykite:
Jei vaikas serga bakterijų sukelta pneumonija, duokite tiksliai tiek vaistų, kiek nurodė gydytojas. Tai padės vaikui greičiau pasveikti ir užkirs kelią infekcijos plitimui.
Jeigu girdimas švokštimas, gydytojas gali rekomenduoti įvairias kvėpavimo procedūras (pavyzdžiui, inhaliacijas).
Prieš duodami vaikui vaistų nuo kosulio, pasitarkite su gydytoju. Daugelis nereceptinių vaistų nuo kosulio ir peršalimo nerekomenduojami vaikams iki 6 metų, tad atidžiai skaitykite informacinius lapelius.
Jei po kelių dienų vartojant antibiotikus vaiko būklė negerėja, pakartotinai kreipkitės į gydytoją.
Plaučių uždegimo komplikacijos
Netinkamai gydomas arba per vėlai pradėtas gydyti plaučių uždegimas gali komplikuotis.
Dažniausiai pasireiškia šios plaučių uždegimo komplikacijos:
- Gali pasireikšti ūminis kvėpavimo nepakankamumas;
- Gali prasidėti kraujo užkrėtimas (sepsis), pažeidžiantis kitus organus;
- Taip pat gali atsirasti plaučių pūlinys;
- Viena dažniausiai pasitaikančių komplikacijų – pleuritas arba plaučius dengiančios pleuros uždegimas, skysčio susikaupimas pleuros ertmėje;
- Retai, esant labai sunkiai ligos eigai ar ypač prastai ligonio būklei, plaučių uždegimas komplikuojasi meningitu, perikarditu, endokarditu.
Ar plaučių uždegimas yra užkrečiama liga?
Pats plaučių uždegimas nėra priskiriamas prie užkrečiamų ligų, tačiau galima užsikrėsti jį sukeliančiais kvėpavimo takų virusais ir bakterijomis. Jei vaiko burnoje ar nosyje yra mikrobų, ligą jis gali platinti kosėdamas arba čiaudėdamas.
Bakterijos taip pat gali plisti dalijantis indais, stalo įrankiais, rankšluosčiais, nosinaitėmis ir pan. ar paliečiant juos.
Plaučių uždegimo prevencija
Kai kurių tipų plaučių uždegimo galima išvengti skiepijant. Lietuvoje vaikai skiepijami PVC vakcina (skiepais nuo pneumokoko) bei vakcina nuo kokliušo. Taip pat rekomenduojama pasiskiepyti nuo gripo ir COVID-19. Šios vakcinos ypač svarbios vaikams, sergantiems lėtinėmis širdies, plaučių ligomis, astma.
Jei tik yra galimybė, saugokite vaikus nuo kontaktų su kitais vaikais ar suaugusiaisiais, kuriems pasireiškia kvėpavimo takų infekcijos simptomai (nosies užgulimas, sloga, gerklės skausmas, kosulys).
Vaikams taikomos tipinės prevencinės bei profilaktinės priemonės: dažnai plauti rankas, stiprinti organizmą, grūdintis, kuo daugiau laiko praleisti gryname ore, tinkamai maitintis, o esant mitybos nepakankamumui vartoti maisto papildus, tinkamai gydyti ar stabdyti lėtines ligas ir pan.