Mikoplazminė kvėpavimo takų infekcija

Mikoplazminė kvėpavimo takų infekcija, mergaitė kosėja Pixel-Shot | Shutterstock.com

Mikoplazminę kvėpavimo takų infekciją sukelia bakterijos mikoplazmos (Mycoplasma pneumoniae). Dažniausiai infekcija užsikrečia ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikai, tačiau gali sirgti ir suaugusieji. Ligos eiga dažniausiai būna lėta, dalis žmonių pasveiksta ir nevartodami vaistų.

Tačiau kai kuriems pacientams (ypač mažiems vaikams) prireikia vartoti antibiotikus, jie guldomi į ligoninę. Mikoplazmine infekcija sergantiems žmonėms dažniausiai pasireikš bronchitas, gerklų bei ausų uždegimas (otitas). Vakcinos nuo Mycoplasma pneumoniae kol kas nėra.

Panašius simtptomus sukelia ir taip pat sunkiai nustatoma bei neretai „pražiūrima“ yra chlamidijų (Chlamydia pneumoniae) sukelta kvėpavimo takų infekcija.

Plačiau skaitykite:

Mikoplazmų sukelta infekcija – kas tai

Mikoplazmos (Mycoplasma pneumoniae) yra judrios, smukios pailgos formos bakterijos. Jos gali sukelti kvėpavimo takų (krūtinės ląstos) infekcijas, sunkios formos plaučių uždegimą, kurį būtina gydyti ligoninėje. Statistikos duomenimis, plaučių uždegimu suserga iki 10 proc. mikoplazmomis užsikrėtusių žmonių.

Mikoplazmų sukelta infekcija dažniausiai užsikrėsdavo mokyklinio amžiaus vaikai, jauni žmonės, tačiau pastaruoju metu labai ženkliai padaugėjo užsikrėtimų tarp ikimokyklinio amžiaus vaikų.

Mikoplazmos infekcija galima užsikrėsti visus metus, tačiau didžiausias sergamumas fiksuojamas šaltąjį metų sezoną.

Infekcijai plisti palanki terpė – didesni žmonių kolektyvai (pavyzdžiui, darželių grupės, mokinių klasės, slaugos namai, kareivinės ir kt.).

Mikoplazmų sukeltos infekcijos simptomai

Mikoplazmos pirmiausia pažeidžia kvėpavimo takus (gerklę, trachėją, plaučius). Infekcija gali būti lengvos formos: tuomet ją galima gydyti namuose tiesiog taikant simptominį gydymą.

Tačiau pasitaiko ir sunkių formų, kai pacientus prireikia gydyti antibiotikais ir net hospitalizuoti.

Simptomai įprastai pasireiškia nuo užsikrėtimo bakterija praėjus 1–4 sav. Jie gali užsitęsti net iki kelių savaičių.

Mikoplazmų sukeltos infekcijos bendrieji simptomai:

  • Gerklės skausmas;
  • Sausas kosulys (kuris gali tęstis iki kelių savaičių ar net mėnesių);
  • Galvos skausmas;
  • Karščiavimas (iki 39 °C);
  • Nuovargis;
  • Dusulys.

Infekcijos simptomai vaikams iki 5 metų gali skirtis nuo vyresnių vaikų ir suaugusiųjų. Ikimokyklinio amžiaus vaikams būdingi ir šie simptomai:

  • Čiaudulys;
  • Užsikimšusi, varvanti nosis;
  • Akių ašarojimas;
  • Švokštimas;
  • Vėmimas;
  • Viduriavimas.

Kaip mikoplazmos plinta?

Mikoplazmos plinta lašeliniu būdu užsikrėtusiems žmonėms kosint ar čiaudint. Kiti žmonės gali užsikrėsti įkvėpę šių lašelių. Bakterija taip pat gali plisti palietus paviršius ar daiktus, ant kurių pateko užsikrėtusio žmogaus seilių.

Daugelis žmonių, praleidusių šiek tiek laiko šalia sergančio asmens, patys neužsikrės.

Taip pat svarbu žinoti, kad kai kurie žmonės gali būti bakterijos nešiotojai – patys nejusti jokių simptomų, tačiau vis tiek perduoti bakteriją kitiems žmonėms.

Asmenys, sergantys mikoplazmų sukelta infekcija, kitus žmones iš viso gali užkrėsti apie 20 dienų, tad kuo ilgiau ligonis nesugrįžta į kolektyvą, tuo mažesnė rizika perduoti infekciją.

Kaip diagnozuojama mikoplazmų sukelta infekcija?

Mikoplazmų sukeltos infekcijos simptomai nėra labai ryškūs, CRB kraujo tyrimas jos taip pat neparodo. O susirgus mikoplazmų sukeltu plaučių uždegimu, leukocitų kiekis kraujyje gali išlikti nepadidėjęs. Dėl šių priežasčių infekcija neretai yra „pražiūrima“.

Mikoplazmų sukelta infekcija diagnozuojama imant tepinėlį iš nosies ir gerklės. Mikoplazmos specialiose terpėse iš tyrimui surinkto žmogaus kvėpavimo takų sekreto yra išskiriamos ir padauginamos. Tai specifinis tyrimas, jis yra mokamas, tad ne visi gydytojai iškart jį skiria: tai viena iš priežasčių, kodėl infekcijos diagnozavimas užsitęsia. Negana to, tyrimas užtrunka mažiausiai kelias dienas.

Be to, kartais, siekiant patvirtinti mikoplazminę infekciją, gali būti atliekamos specialios imunologinės reakcijos, padedančios nustatyti antikūnus prieš mikoplazmas. Šie tyrimai atliekami paėmus kraujo mėginį.

Gydytojas taip pat gali atlikti bendrą kraujo tyrimą arba krūtinės ląstos rentgenogramą: šie tyrimai leidžia patikrinti, ar infekcija nepažeidė plaučių ir neprasidėjo plaučių uždegimas.

Kam kyla didesnė mikoplazmų sukeltos infekcijos komplikacijų rizika?

Infekcija gali paveikti bet kokio amžiaus pacientus, tačiau dažniau serga darželinukai, moksleiviai ir jauni žmonės.

Didesnė rizika užsikrėsti infekcija kyla, jei gyvenate kartu su užsikrėtusiu asmenimi.

Sunkesne mikoplazmų sukeltos infekcijos forma asmuo gali sirgti, jei:

  • Šiuo metu sveiksta po kitos kvėpavimo takų virusinės ligos;
  • Serga plaučių liga;
  • Jo imuninė sistema yra nusilpusi.

Taip pat riziką užsikrėsti mikoplazmomis didina gyvenimas, darbas ir laiko leidimas patalpose, kuriose nuolat būna daug žmonių – tai darželiai, mokyklos, bendrabučiai, slaugos namai ir t. t.

Mikoplazmų sukeltos infekcijos gydymas

Jeigu pasireiškė lengvos formos infekcija, prireiks taikyti simptominį gydymą namuose. Svarbu gerti daug skysčių, prireikus – vaistus nuo karščiavimo ir uždegimo. Gydytojas arba vaistininkas, atsižvelgę į paciento jaučiamus simptomus ir nusiskundimus, gali patarti, kokie vaistai ar natūralios priemonės geriausiai tiktų juos malšinti.

Tiesa, kartais prireikia antibiotikų. Dažniausiai skiriama makrolidų, fluorchinolonų ar tetraciklinų grupės antibiotikų. Atkreipkite dėmesį, kad tetraciklinų negalima vartoti vaikams iki 8 metų ir nėščiosioms.

Kaip nuo mikoplazmų apsisaugoti patiems ir apsaugoti kitus žmones?

Vakcinos nuo šios infekcijos nėra, taip pat žmonės gali užsikrėsti pakartotinai, nes imunitetas nesusidaro.

Efektyviausias būdas apsisaugoti nuo mikoplazmų sukeltos infekcijos – taisyklingai ir dažnai plauti rankas, gerai vėdinti patalpas.

Jei jaučiate ligos simptomus, turėtumėte:

  • Likti namuose. O jei reikia išeiti iš namų, dėvėkite kaukę ar respiratorių;
  • Laikytis čiaudėjimo ir kosulio etiketo (užsidengti burną), taip pat po to nusiplauti rankas;
  • Pasistengti nesilankyti įstaigose, kur rizika užsikrėsti yra didesnė (pavyzdžiui, ligoninės, slaugos namai ir kt.), ar lankykitės čia kuo rečiau ir trumpiau, taip pat jei sergate patys, nesilankykite pas žmones, kuriems kyla didesnė rizika sirgti sunkia infekcijos forma: tai kūdikiai, vyresnio amžiaus žmonės bei asmenys, kurių imunitetas yra nusilpęs.

Susiję straipsniai

Bronchiolitas kūdikiams ir vaikams

Bronchiolitas – tai ūmi apatinių kvėpavimo takų infekcinė liga. Dažnai ja suserga kūdikiai iki 6 mėn. amžiaus ir maži vaikai iki 2 metų.

Bakterijų chlamidijų sukelta kvėpavimo takų infekcija

Chlamydia pneumoniae yra bakterijos, galinčios sukelti kvėpavimo takų infekciją, lemti plaučių uždegimą, sinusitą, bronchitą.

Bronchitas: simptomai, eiga ir prevencija

Bronchitas – tai virusų arba bakterijų sukeltas bronchų gleivinės uždegimas. Dažniausiai bronchitas diagnozuojamas vaikams iki 5 metų.